{"id":68153,"date":"2026-11-04T20:01:33","date_gmt":"2026-11-04T20:01:33","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/tyrimas-apsviestos-trimis-lempomis-saulegrazos-netiketai-linksta-i-silpniausia-sviesa\/"},"modified":"2026-11-04T20:01:33","modified_gmt":"2026-11-04T20:01:33","slug":"tyrimas-apsviestos-trimis-lempomis-saulegrazos-netiketai-linksta-i-silpniausia-sviesa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/tyrimas-apsviestos-trimis-lempomis-saulegrazos-netiketai-linksta-i-silpniausia-sviesa\/","title":{"rendered":"Tyrimas: ap\u0161viestos trimis lempomis saul\u0117gr\u0105\u017eos netik\u0117tai linksta \u012f silpniausi\u0105 \u0161vies\u0105"},"content":{"rendered":"

Saul\u0117gr\u0105\u017eos gars\u0117ja tuo, kad \u201eseka\u201c Saul\u0119, ta\u010diau laboratorinis eksperimentas parod\u0117 netik\u0117t\u0105 elges\u012f: ap\u0161viesti trimis dirbtin\u0117s \u0161viesos \u0161altiniais daigai \u0117m\u0117 augti ne link ry\u0161kiausios, o link silpniausios lempos.<\/p>\n

Naujoje studijoje mokslininkai steb\u0117jo ma\u017edaug savait\u0117s am\u017eiaus saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 daigus, kuri\u0173 auk\u0161tis siek\u0117 1\u20133 centimetrus. Juos veik\u0117 m\u0117lynos LED lempos, o stiebo linkimas buvo fiksuojamas nuotraukomis bent 21 valand\u0105.<\/p>\n

Paprastame bandyme su viena lempa daigai, kaip ir tik\u0117tasi, krypo \u012f \u0161viesos pus\u0119: kuo intensyviau ji \u0161viet\u0117, tuo labiau jie linko. Vis d\u0117lto atsakas nebuvo tiesinis \u2013 padvigubinus \u0161viesos intensyvum\u0105, linkimas nepadvigub\u0117davo.<\/p>\n

Dar \u012fdomiau buvo tada, kai \u0161viesa prad\u0117jo \u201ekonkuruoti\u201c i\u0161 keli\u0173 kryp\u010di\u0173: tyr\u0117jai parod\u0117, kad augalai geba sujungti skirtingus signalus ir pasirinkti augimo krypt\u012f pagal biologines taisykles, kurios primena savoti\u0161k\u0105 skai\u010diavim\u0105 \u2013 nors augalai neturi nerv\u0173 sistemos.<\/p>\n

Kaip daigai reagavo \u012f skirtingas lempas<\/h2>\n

Kai lempos buvo dvi ir stov\u0117jo prie\u0161ingose pus\u0117se, daigai daugiausia krypo link ry\u0161kesn\u0117s. Kuo didesnis ry\u0161kumo skirtumas tarp lemp\u0173, tuo labiau stiebas persvirdavo \u012f stipresn\u0117s \u0161viesos pus\u0119.<\/p>\n

Tre\u010diajame eksperimente tyr\u0117jai pastat\u0117 dvi vienodai ry\u0161kias lempas prie\u0161prie\u0161iais, o tre\u010di\u0105 \u2013 statmenai joms, ir ji buvo ma\u017eiau nei perpus silpnesn\u0117 u\u017e kitas dvi. B\u016btent \u010dia paai\u0161k\u0117jo netik\u0117tas efektas.<\/p>\n

I\u0161 34 daig\u0173 vidutin\u0117 augimo kryptis beveik tiksliai rod\u0117 \u012f t\u0105 tre\u010di\u0105, silpnesn\u0119 lemp\u0105, nors atskir\u0173 augal\u0173 reakcijos skyr\u0117si. Tyr\u0117j\u0173 paai\u0161kinimas paprastas: du stipr\u016bs, vienodai \u201etraukiantys\u201c signalai i\u0161 prie\u0161ing\u0173 pusi\u0173 i\u0161 esm\u0117s vienas kit\u0105 panaikino, tad krypt\u012f nul\u0117m\u0117 lik\u0119s \u2013 silpnesnis \u2013 \u0161oninis signalas.<\/p>\n

Rezultatas meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f supaprastintai id\u0117jai, kad augalai visada linksta ten, kur \u0161viesos daugiausia. Pasirodo, svarbu ne vien bendras ry\u0161kumas, bet ir tai, kaip signalai \u201esusideda\u201c augalo audiniuose.<\/p>\n

Kas vyksta augalo stiebe<\/h2>\n

Mokslininkai ai\u0161kina, kad \u0161vies\u0105 augalai aptinka fototropinais vadinamais baltymais, susitelkusiais netoli stiebo pavir\u0161iaus. Skirtingos stiebo dalys \u201ematuoja\u201c \u012f jas patenkan\u010di\u0105 \u0161vies\u0105, o tai sukelia netolyg\u0173 augim\u0105 \u2013 viena pus\u0117 pailg\u0117ja kitaip nei kita, ir stiebas i\u0161linksta.<\/p>\n

Svarbi detal\u0117 ta, kad augalo reakcija \u012f \u0161vies\u0105 yra tarsi \u201esuspausta\u201c: dvigubai ry\u0161kesnis \u0161altinis sukelia ma\u017eiau nei dvigubai stipresn\u012f biologin\u012f atsak\u0105. Tod\u0117l augalas, spr\u0119sdamas \u201e\u012f kuri\u0105 pus\u0119 augti\u201c, remiasi jau apdorotais signalais, o ne papras\u010diausiai sudeda \u0161viesos kiekius.<\/p>\n

Studijos bendraautor\u0117, Tel Avivo universiteto profesor\u0117 Yasmine Meroz prane\u0161ime teig\u0117, kad toks \u201eskai\u010diavimas\u201c atsiranda i\u0161 lokalaus \u0161viesos jutimo ir apdorojimo visame stiebe. Kitaip tariant, kryptis gali b\u016bti kolektyvinis daugyb\u0117s ma\u017e\u0173 \u201ematuokli\u0173\u201c rezultatas.<\/p>\n

Modelis u\u017esimena ir apie \u201eoptin\u0119 iliuzij\u0105\u201c<\/h2>\n

Tyr\u0117jai taip pat suk\u016br\u0117 matematin\u012f model\u012f, kuris leid\u017eia manyti, kad augalai tam tikromis s\u0105lygomis gali krypti \u0161iek tiek ne visai ta kryptimi, kur \u0161viesos daugiausia \u2013 tarsi patirdami \u201eoptin\u0119 iliuzij\u0105\u201c. Tai nerei\u0161kia, kad augalai mato kaip \u017emon\u0117s, ta\u010diau j\u0173 jutimo sistema gali \u0161iek tiek i\u0161kreipti krypties \u201e\u012fvertinim\u0105\u201c.<\/p>\n

Vis d\u0117lto \u0161io efekto realiuose steb\u0117jimuose dar nepavyko patikimai u\u017efiksuoti: modelis prognozuoja iki ma\u017edaug 6 laipsni\u0173 skirtum\u0105, o jauni saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 stiebai nat\u016braliai juda ir \u201es\u016bpuojasi\u201c, tod\u0117l ma\u017eus nuokrypius sunku atskirti.<\/p>\n

Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c (PNAS) ir papildo supratim\u0105, kaip augalai \u201esprend\u017eia\u201c krypties u\u017edavinius, kai \u0161viesa sklinda i\u0161 keli\u0173 pusi\u0173 vienu metu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Eksperimentas su 34 saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 daigais parod\u0117, kad trys \u0161viesos \u0161altiniai gali priversti augalus augti link silpniausios lempos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53178,17577,53177,14312,9847,22346,12774],"miestas":[],"class_list":["post-68153","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-augalu-elgsena","tag-augalu-fiziologija","tag-fototropizmas","tag-led-apsvietimas","tag-pnas","tag-saulegrazos","tag-sviesa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68153\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68153"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}