{"id":68162,"date":"2026-11-04T20:04:27","date_gmt":"2026-11-04T20:04:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/brazilijoje-dinozauro-kaule-aptikti-kraujo-pedsakai-115-mln-metu-senumo-hemo-zymes\/"},"modified":"2026-11-04T20:04:27","modified_gmt":"2026-11-04T20:04:27","slug":"brazilijoje-dinozauro-kaule-aptikti-kraujo-pedsakai-115-mln-metu-senumo-hemo-zymes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/04\/brazilijoje-dinozauro-kaule-aptikti-kraujo-pedsakai-115-mln-metu-senumo-hemo-zymes\/","title":{"rendered":"Brazilijoje dinozauro kaule aptikti kraujo p\u0117dsakai: 115 mln. met\u0173 senumo hemo \u017eym\u0117s"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai prane\u0161a Brazilijoje aptik\u0119 ne\u012fprast\u0173 p\u0117dsak\u0173 115 milijon\u0173 met\u0173 senumo dinozauro kojos kaule \u2013 jame rasta mikroskopini\u0173 strukt\u016br\u0173, primenan\u010di\u0173 suakmen\u0117jusius raudonuosius kraujo k\u016bnelius. Dar svarbiau, kaulo m\u0117giniuose aptikta chemini\u0173 hemo p\u0117dsak\u0173 \u2013 tai esmin\u0117 hemoglobino dalis, leid\u017eianti kraujui perne\u0161ti deguon\u012f.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, radinys primena \u201eJuros periodo parko\u201c siu\u017eet\u0105, ta\u010diau tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia: apie dinozaur\u0173 \u201eprik\u0117lim\u0105\u201c kalb\u0117ti n\u0117ra pagrindo. Tyrime nebuvo rasta DNR, o aptiktos med\u017eiagos n\u0117ra skystas kraujas \u2013 tai mineralizuotos strukt\u016bros ir pakitusios molekulin\u0117s \u017eym\u0117s.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai analizavo ma\u017eo m\u0117s\u0117d\u017eio dinozauro fosilij\u0105, priskiriam\u0105 r\u016b\u0161iai Aratasaurus museunacionali. \u0160is ma\u017edaug 3,1 metro ilgio teropodas gyveno ankstyvajame kreidos periode \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Brazilijoje, o, mokslinink\u0173 vertinimu, \u017euv\u0119s gal\u0117jo b\u016bti dar jaunas \u2013 apie ketveri\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>Tokie radiniai svarb\u016bs ne d\u0117l sensacing\u0173 fantazij\u0173, o d\u0117l galimyb\u0117s geriau suprasti dinozaur\u0173 fiziologij\u0105: kaip j\u0173 organizmai perne\u0161\u0117 deguon\u012f, kaip veik\u0117 med\u017eiag\u0173 apykaita ir kokie procesai leido kai kurioms biologin\u0117ms \u017eym\u0117ms i\u0161likti ne\u012ftik\u0117tinai ilgai.<\/p>\n<h2>Kas rasta kaule ir kaip tai tirta<\/h2>\n<p>Kaulo viduje, kanaluose, kur kadaise buvo kraujagysl\u0117s, mokslininkai pasteb\u0117jo daugyb\u0119 ovali\u0173 \u201el\u0105steles primenan\u010di\u0173\u201c strukt\u016br\u0173. Vien tik forma dar n\u0117ra \u012frodymas: pana\u0161ias strukt\u016bras gali sukurti ir mineralai ar bakterij\u0173 veikla, tod\u0117l komanda ie\u0161kojo chemini\u0173 patvirtinim\u0173.<\/p>\n<p>Naudodami mikroskopus ir metodus, leid\u017eian\u010dius identifikuoti molekules pagal j\u0173 cheminius \u201epir\u0161t\u0173 atspaudus\u201c, tyr\u0117jai aptiko heme B ir chemi\u0161kai pakitusios jo formos p\u0117dsak\u0173. Hemas turi gele\u017eies ir yra ta hemoglobino dalis, kuri jungiasi su deguonimi.<\/p>\n<p>Svarbi detal\u0117 \u2013 buvo tirtos ir aplinkin\u0117s nuos\u0117dos. Kaulo ekstraktuose rastos su hemu susijusios med\u017eiagos, o aplinkinis uolien\u0173 sluoksnis rod\u0117 kitok\u012f chemin\u012f \u201epara\u0161\u0105\u201c, tod\u0117l, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tik\u0117tina, kad tai n\u0117ra paprasta tar\u0161a i\u0161 aplinkos.<\/p>\n<p>Be hemo \u017eymi\u0173, kai kuriose strukt\u016brose aptikti ir su kolagenu siejami aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 p\u0117dsakai. Kolagenas yra vienas pagrindini\u0173 kaulo baltym\u0173, tod\u0117l toks derinys, autori\u0173 teigimu, stiprina interpretacij\u0105, kad kaulas i\u0161saugojo biologin\u0117s kilm\u0117s molekulini\u0173 liku\u010di\u0173.<\/p>\n<h2>Hipotez\u0117: i\u0161saugojimui pad\u0117jo mikroorganizmai<\/h2>\n<p>Paprastai kraujo l\u0105stel\u0117s po mirties suyra greitai, tod\u0117l kyla klausimas, kaip hemo p\u0117dsakai gal\u0117jo i\u0161likti de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173. Tyr\u0117jai si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kad dinozauras gal\u0117jo \u017e\u016bti ant mikroorganizm\u0173 kilimo \u2013 tankios mikrob\u0173 bendrijos, kuri kai kuriose \u0161iuolaikin\u0117se pakrant\u0117se aptinkama ir dabar.<\/p>\n<p>Manoma, kad greitas u\u017esiklojimas nuos\u0117domis, ma\u017eas deguonies kiekis ir mikrob\u0173 veikla gal\u0117jo sukurti palankesnes s\u0105lygas i\u0161saugojimui. Be to, aplink mikroskopines strukt\u016bras, kaip sp\u0117jama, susidar\u0117 mangano turtingas mineralas hausmanitas, kuris gal\u0117jo veikti tarsi nat\u016brali \u201ekapsul\u0117\u201c.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pati i\u0161saugojimo schema kol kas i\u0161lieka hipotez\u0117 \u2013 tyr\u0117jai j\u0105 pateikia kaip galim\u0105 paai\u0161kinim\u0105, o ne galutin\u012f fakt\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai dar ne \u201eJuros periodo parkas\u201c<\/h2>\n<p>Nors \u017einios apie \u201ekraujo p\u0117dsakus\u201c skamba \u012fsp\u016bdingai, mokslininkai akcentuoja ribas: hem\u0105 sudaran\u010dios molekul\u0117s n\u0117ra DNR ir i\u0161 j\u0173 ne\u012fmanoma \u201esurinkti\u201c genomo. Tyr\u0117jai m\u0117giniuose ie\u0161kojo senovin\u0117s DNR, bet jos nerado.<\/p>\n<p>Taip pat nekalbama apie i\u0161likus\u012f hemoglobin\u0105 ar funkcionuojant\u012f krauj\u0105 \u2013 aptiktos mineralizuotos strukt\u016bros ir pakit\u0119 molekuliniai p\u0117dsakai. Kitaip tariant, tai informacija apie praeit\u012f, o ne \u201emed\u017eiaga\u201c, i\u0161 kurios galima atkurti gyv\u0105 organizm\u0105.<\/p>\n<p>Be to, dalis mokslinink\u0173 atsargiai vertina pa\u010di\u0173 strukt\u016br\u0173 priskyrim\u0105 raudoniesiems kraujo k\u016bneliams. Pavyzd\u017eiui, paleontolog\u0117 Mary Schweitzer, kuri tyrime nedalyvavo, vie\u0161ai k\u0117l\u0117 klausim\u0105, ar \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 forma ir dydis tikrai atitinka \u0161iuolaikini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ir ropli\u0173 (turin\u010di\u0173 branduol\u012f) eritrocitus, nors hemo ir kolageno buvimo kaulo matricoje ji i\u0161 esm\u0117s negin\u010dijo.<\/p>\n<p>Taip pat i\u0161lieka ir u\u017eter\u0161tumo scenarijus: ankstesni tyrimai yra parod\u0119, kad fosilizuoti kaulai gali b\u016bti \u201eapgyvendinti\u201c mikroorganizm\u0173, kurie organini\u0173 molekuli\u0173 gali \u012fne\u0161ti gerokai v\u0117liau nei gyv\u016bnas mir\u0117. Naujojo darbo autoriai pripa\u017e\u012fsta, kad mikrobinio \u0161altinio visi\u0161kai atmesti negalima, nors pabr\u0117\u017eia, jog j\u0173 matytas mikroskopini\u0173 ir chemini\u0173 po\u017eymi\u0173 derinys \u0161i\u0105 interpretacij\u0105 sustiprina.<\/p>\n<p>Tyrimas paskelbtas \u017eurnale \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c (PNAS). Komanda taip pat planuoja papildomus bandymus, kad geriau suprast\u0173 mineralizacijos procesus \u2013 tai gali pad\u0117ti \u012fvertinti, ar pana\u0161ios \u017eym\u0117s gal\u0117t\u0173 slyp\u0117ti ir kituose muziejuose jau seniai saugomuose fosilij\u0173 pavyzd\u017eiuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Brazilijoje rasto dinozauro kaule aptiktos hemo \u2013 hemoglobino dalies \u2013 \u017eym\u0117s ir l\u0105steles primenan\u010dios strukt\u016bros, ta\u010diau DNR nerasta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[52536,53189,11393,1525,52535,24644,1529],"miestas":[],"class_list":["post-68162","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-aratasaurus-museunacionali","tag-curtin-university","tag-dinozaurai","tag-fosilijos","tag-hemas","tag-hemoglobinas","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68162","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68162"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68162\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68162"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}