Kaip da\u017enai tu\u0161tinat\u0117s, gali pasakyti kur kas daugiau apie tai, kas vyksta j\u016bs\u0173 \u017earnyne, nei \u012fprastai manoma.<\/p>\n
2024 m. paskelbtas tyrimas rodo, kad tu\u0161tinimosi da\u017enis gali aktyviai formuoti stor\u0105j\u0105 \u017earn\u0105 dengiant\u012f mikrobiom\u0105. \u0160is darbas papildo vis gaus\u0117jan\u010dius duomenis, leid\u017eian\u010dius manyti, kad \u017earnyno \u012fpro\u010diai turi didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 bendrai sveikatai, nei atrod\u0117 anks\u010diau.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo ai\u0161kius ir i\u0161liekan\u010dius \u017earnyno mikrob\u0173 profili\u0173 skirtumus, priklausomai nuo tu\u0161tinimosi da\u017enio\u201c, \u2013 ra\u0161o komanda, vadovaujama Sejongo universiteto Piet\u0173 Kor\u0117joje maisto mokslininko Hakdong Shin.<\/p>\n
\u201eParod\u0117me, kad retesnis tu\u0161tinimasis siejamas su \u012fvairesne mikrob\u0173 populiacija \u017earnyne. \u0160ie rezultatai ai\u0161kiai leid\u017eia manyti, kad, priklausomai nuo tu\u0161tinimosi da\u017enio, skiriasi mikrob\u0173 sud\u0117tis arba j\u0173 gausa\u201c, \u2013 teigiama tyrime.<\/p>\n
Pastaraisiais metais mokslininkai vis geriau supranta, kad \u017emogaus vir\u0161kinamajame trakte gyvenanti mikroorganizm\u0173 bendruomen\u0117 gali b\u016bti susijusi su \u012fvairiais sveikatos rodikliais. \u0160ie mikroorganizmai, kartu su j\u0173 genais ir funkcijomis, bendrai vadinami \u017earnyno mikrobiomu.<\/p>\n
Mikrobiomas padeda skaidyti \u017earnyno turin\u012f ir i\u0161gauti maistines med\u017eiagas, o tai, ko organizmui nebereikia, v\u0117liau pa\u0161alinama. \u0160io proceso metu mikrobai taip pat i\u0161skiria \u012fvairius junginius ir kitus med\u017eiag\u0173 apykaitos produktus.<\/p>\n
Tyrime buvo analizuoti 20 \u017emoni\u0173 mikrobiomai \u2013 dalyviai suskirstyti pagal tu\u0161tinimosi \u012fpro\u010dius. Keturi asmenys tu\u0161tinosi vos 1\u20133 kartus per savait\u0119, septyni \u2013 4\u20136 kartus, o devyni tai dar\u0117 kasdien.<\/p>\n
I\u0161mat\u0173 m\u0117giniai buvo renkami du kartus per savait\u0119 tris savaites. Juos tiriant gen\u0173 sekoskaitos ir masi\u0173 spektrometrijos metodais, nustatyti ry\u0161k\u016bs mikrobiomo profili\u0173 skirtumai tarp grupi\u0173, taip pat skirtumai jungini\u0173, kuriuos gamino \u0161ios mikrob\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n
Ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 tai, kad re\u010diau tu\u0161tinusi\u0173si \u017emoni\u0173 \u017earnyne mikrob\u0173 \u012fvairov\u0117 buvo didesn\u0117 nei t\u0173, kurie tu\u0161tinosi reguliariau.<\/p>\n
Be to, skyr\u0117si ir tai, k\u0105 \u0161ie mikrobai dar\u0117. Kai kurios bakterij\u0173 grup\u0117s, pavyzd\u017eiui, Ruminococcus<\/i>, da\u017eniau aptiktos re\u010diau tu\u0161tinusi\u0173si \u017emoni\u0173 \u017earnyne, o Bacteroides<\/i> buvo gausesn\u0117s tarp t\u0173, kurie tu\u0161tinosi kasdien.<\/p>\n
Gyv\u016bn\u0173 tyrimuose Bacteroides<\/i> r\u016b\u0161ys siejamos su ma\u017eesniu svorio did\u0117jimu, nes jos skaido junginius, kurie, manoma, gali skatinti nutukim\u0105.<\/p>\n
\u0160ios i\u0161vados dera su 2023 m. tyrimu, kuriame apibendrinti \u012fvairi\u0173 darb\u0173 duomenys ir vertinta, kaip i\u0161mat\u0173 slinkimo per vir\u0161kinam\u0105j\u012f trakt\u0105 trukm\u0117 gali formuoti mikrobiom\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat nustat\u0117 ry\u0161\u012f su tuo, kaip \u017earnynas apdoroja maistines med\u017eiagas, \u012fskaitant aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 gamyb\u0105 ir skaidym\u0105.<\/p>\n
Rezultatai leid\u017eia manyti, kad tu\u0161tinimosi re\u017eimas gali sukurti savoti\u0161k\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f. Kuo ilgiau i\u0161matos lieka storojoje \u017earnoje, tuo daugiau laiko bakterijos turi fermentuoti turin\u012f, reguliuoti \u017earnyno r\u016bg\u0161tingum\u0105 ir gaminti metabolitus, galin\u010dius \u012fvairiais b\u016bdais paveikti bendr\u0105 sveikat\u0105.<\/p>\n
\u0160\u012f proces\u0105 tiesiogiai veikia mityba. Baltymai vir\u0161kinami ilgiau, o tam reikalingos specifin\u0117s bakterijos. Ilgainiui, jei mityboje dominuoja baltymai, mikrobiomas gali kisti taip, kad did\u0117t\u0173 baltym\u0173 skaidyme besispecializuojan\u010di\u0173 bakterij\u0173 dalis. Jos i\u0161skiria metabolitus, galin\u010dius keisti \u017earnyno terp\u0119 ir potencialiai \u012ftvirtinti susiformavusius modelius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161is ry\u0161ys grei\u010diausiai yra sud\u0117tingas. Tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f gali veikti daugyb\u0117 gyvenimo b\u016bdo veiksni\u0173: mityba, skys\u010di\u0173 vartojimas, fizinis aktyvumas ir miegas.<\/p>\n
Kadangi \u017earnyno mikrobiomas glaud\u017eiai susij\u0119s su sveikata, dvikryptis ry\u0161ys tarp tu\u0161tinimosi re\u017eimo ir mikrobiomo gali tur\u0117ti platesni\u0173 pasekmi\u0173, nors jas tiksliai atskirti n\u0117ra paprasta. L\u0117tesnis turinio slinkimas ir viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas siejami su med\u017eiag\u0173 apykaitos ir u\u017edegiminiais sutrikimais, taip pat su neurologin\u0117mis ligomis, pavyzd\u017eiui, Parkinsono liga.<\/p>\n
Be to, kai kurie baltym\u0173 skaidymo metu susidarantys mikrobiomo produktai, \u012fskaitant ureminius toksinus p-krezol\u012f ir indol\u012f, gali prisid\u0117ti prie l\u0117tini\u0173 inkst\u0173 bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173.<\/p>\n
Kitas atskiras 2024 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 1 425 \u017emon\u0117s, taip pat leid\u017eia \u012ftarti reik\u0161ming\u0105 s\u0105saj\u0105. Nors jame nebuvo tirtas mikrobiomas, analizuota koreliacija tarp tu\u0161tinimosi \u012fpro\u010di\u0173 ir bendros sveikatos. \u017dmon\u0117s, kurie tu\u0161tinosi reguliariai \u2013 vien\u0105 ar du kartus per dien\u0105, \u2013 vidutini\u0161kai buvo sveikesni nei tie, kurie pateko \u012f du kra\u0161tutinumus.<\/p>\n
Hakdong Shin ir koleg\u0173 darbas, palyginti su didesniais tyrimais, buvo nedidel\u0117s apimties ir truko neilgai. Vis d\u0117lto, matant daug\u0117jan\u010dius duomenis apie tai, kaip tu\u0161tinimosi da\u017enis gali paveikti \u012fvairius organizmo procesus ir galimai sveikat\u0105, akivaizdu, kad \u0161i\u0105 tem\u0105 verta tirti toliau.<\/p>\n
\u017darnyno mikrobiomas yra lankstus ir dinami\u0161kas, tod\u0117l i\u0161 trumpalaiki\u0173 tyrim\u0173 sunku daryti galutines i\u0161vadas.<\/p>\n
\u201eNorint atlikti i\u0161samesn\u0119 tu\u0161tinimosi da\u017enio ir mikrobiomo profilio ry\u0161io analiz\u0119, b\u016bsimuose tyrimuose tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f reik\u0117t\u0173 vertinti skaitin\u0117mis reik\u0161m\u0117mis, o ne kategorijomis\u201c, \u2013 ra\u0161o autoriai.<\/p>\n
\u201eNorint geriau suprasti bendr\u0105 tu\u0161tinimosi da\u017enio ir \u017earnyno mikrobiomo ry\u0161\u012f, b\u016btini didesn\u0117s apimties tyrimai, taikantys i\u0161sam\u0173 keli\u0173 omik\u0173 metod\u0173 derin\u012f ir \u012ftraukiantys daugiau dalyvi\u0173\u201c, \u2013 teigiama publikacijoje.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale International Journal of Molecular Sciences<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kaip da\u017enai tu\u0161tinat\u0117s, gali pasakyti kur kas daugiau apie tai, kas vyksta j\u016bs\u0173 \u017earnyne, nei \u012fprastai manoma. 2024 m. paskelbtas tyrimas rodo, kad tu\u0161tinimosi da\u017enis gali aktyviai formuoti stor\u0105j\u0105 \u017earn\u0105 dengiant\u012f mikrobiom\u0105. \u0160is darbas papildo vis gaus\u0117jan\u010dius duomenis, leid\u017eian\u010dius manyti, kad \u017earnyno \u012fpro\u010diai turi didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 bendrai sveikatai, nei atrod\u0117 anks\u010diau. \u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo ai\u0161kius […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6819,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6818","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6818\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6819"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6818"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}