Mil\u017eini\u0161kas ugnikalnio i\u0161siver\u017eimas prie\u0161 22 milijonus met\u0173 dabartin\u0117je \u0161iaur\u0117s \u010cil\u0117je tarsi \u201eu\u017e\u0161ald\u0117\u201c And\u0173 kaln\u0173 grandin\u0117s formavimosi akimirk\u0105. Mokslininkai teigia, kad po storu vulkanini\u0173 nuogul\u0173 sluoksniu i\u0161liko kra\u0161tovaizd\u017eio \u201enuotrauka\u201c i\u0161 laik\u0173, kai Andai dar tik kilo.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, i\u0161siver\u017eimas \u012fvyko Laukos kalderoje ir apgaub\u0117 aplink\u0105 uoliena, vadinama ignimbritu. Ji susidaro po piroklastinio srauto \u2013 kar\u0161to pelen\u0173, duj\u0173 ir uolien\u0173 mi\u0161inio, kuris gali u\u017egri\u016bti did\u017eiules teritorijas.<\/p>\n
Piroklastiniai srautai istorijoje geriausiai \u017einomi d\u0117l Pomp\u0117jos tragedijos, ta\u010diau \u0161iuo atveju \u201epalaidotas\u201c ne miestas, o visas kra\u0161tovaizdis. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokios nuogulos gali i\u0161saugoti u\u017euominas apie tai, kaip kalnai atrod\u0117 prie\u0161 i\u0161siver\u017eim\u0105 ir kokiu tempu jie augo.<\/p>\n
Naujame tyrime, paskelbtame rugs\u0117jo 11 dien\u0105 \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, autoriai band\u0117 atkurti, kas slypi po ignimbrito sluoksniu. Nors fizi\u0161kai atkasti palaidoto reljefo ne\u012fmanoma, galima analizuoti nuogul\u0173 \u201eantklod\u0117s\u201c form\u0105 ir pasitelkti \u017einias apie tai, kaip up\u0117s ardo ir formuoja kaln\u0173 \u0161laitus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105, kad prie\u0161 i\u0161siver\u017eim\u0105 And\u0173 teritorijoje grei\u010diausiai dominavo ne sta\u010dios vir\u0161\u016bn\u0117s, o banguotos kalv\u0173 pap\u0117d\u0117s. Tai reik\u0161t\u0173, kad prie\u0161 22 mln. met\u0173 \u0161ioje vietoje dar nebuvo susiformav\u0119 \u0161iandien Andams b\u016bdingi a\u0161tr\u016bs kalnag\u016bbriai.<\/p>\n
Skai\u010diavimai rodo, kad pirminis vulkaninio srauto nuolydis nuo Laukos kalderos buvo ma\u017edaug 1,5 laipsnio. Toks santykinai \u0161velnus nuolydis tapo svarbia u\u017euomina, leidusia spr\u0119sti apie tuometin\u012f reljef\u0105 ir v\u0117lesnius jo poky\u010dius.<\/p>\n
Be to, mokslininkai \u012fvertino erozij\u0105 ir band\u0117 apskai\u010diuoti, kaip greitai kilo uolienos, kai vandenynin\u0117 Naskos plok\u0161t\u0117 slinko po Piet\u0173 Amerikos \u017eemynine pluta. B\u016btent toks plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimas laikomas pagrindiniu And\u0173 formavimosi \u201evarikliu\u201c.<\/p>\n
Pasak autori\u0173, iki i\u0161siver\u017eimo plutos kilimas buvo ne didesnis nei 0,26 kilometro per milijon\u0105 met\u0173. Tai leist\u0173 manyti, kad Andai augo l\u0117tai, bet nuosekliai, o ne staiga \u201ei\u0161\u0161oko\u201c per palyginti trump\u0105 geologin\u012f laikotarp\u012f.<\/p>\n
Mokslin\u0117je bendruomen\u0117je diskutuojama, ar Andai kilo stabiliai 40\u201350 milijon\u0173 met\u0173, ar ilgai augo itin l\u0117tai, o ry\u0161kiau pakilo tik per pastaruosius 6\u201310 milijon\u0173 met\u0173. Tyrimo autoriai teigia, kad j\u0173 rezultatai labiau palaiko l\u0117to ir tolygaus augimo scenarij\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai priduria, kad pana\u0161us metodas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikytas ir kitoms pasaulio kaln\u0173 sistemoms. Dideli ignimbrito telkiniai, jei j\u0173 forma ir v\u0117lesn\u0117 erozija gerai i\u0161tyrin\u0117ti, gali tapti savoti\u0161kais \u201egeologiniais archyvais\u201c, saugan\u010diais informacij\u0105 apie seniai palaidotus kra\u0161tovaizd\u017eius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad prie\u0161 22 mln. met\u0173 ugnikalnio i\u0161siver\u017eimas \u010cil\u0117je i\u0161saugojo ankstyv\u0173j\u0173 And\u0173 reljefo \u201emomentin\u0119 nuotrauk\u0105\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[16953,9531,53261,53260,42473,9973,4715],"miestas":[],"class_list":["post-68226","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-andai","tag-cile","tag-ignimbritas","tag-piroklastiniai-srautai","tag-ploksciu-tektonika","tag-science-advances","tag-vulkanai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68226","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68226"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68226\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68226"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68226"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68226"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68226"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}