Naujas tyrimas \u012fsp\u0117ja: jei smarkiai susilpn\u0117t\u0173 svarbios Atlanto vandenyno srov\u0117s, pasaulin\u0117 \u017eem\u0117s \u016bkio produkcija gal\u0117t\u0173 pastebimai suma\u017e\u0117ti, o maisto kainos \u2013 reik\u0161mingai i\u0161augti.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, mokslininkai modeliavo scenarij\u0173, kuriame Atlanto meridionin\u0117 apytakos cirkuliacija (AMOC) per kelis de\u0161imtme\u010dius gerokai susilpn\u0117ja. \u0160i srovi\u0173 sistema perne\u0161a \u0161ilum\u0105 i\u0161 tropik\u0173 \u012f \u0160iaur\u0117s pusrutul\u012f ir daro \u012ftak\u0105 klimatui.<\/p>\n
Tyrime akcentuojama, kad AMOC jau dabar yra silpniausia per daugiau nei 1 000 met\u0173 ir, vertinimais, d\u0117l klimato kaitos yra netekusi apie 10\u201320 proc. savo stiprumo. Nors naujoji analiz\u0117 dar n\u0117ra recenzuota, jos rezultatai laikomi rimtu signalu apie galimus padarinius.<\/p>\n
Modeliavimas ap\u0117m\u0117 100 met\u0173 laikotarp\u012f, darant prielaid\u0105, kad pasaulio temperat\u016bra pakils 2 laipsniais Celsijaus vir\u0161 ikipramoninio lygio. Viename scenarijuje AMOC buvo dirbtinai l\u0117tinama pirmuosius 50 met\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima palyginti pasaul\u012f \u201esu\u201c ir \u201ebe\u201c ry\u0161kaus srov\u0117s silpn\u0117jimo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai AMOC scenarijus susiejo su pagrindini\u0173 gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173 \u2013 kvie\u010di\u0173, kukur\u016bz\u0173 ir ry\u017ei\u0173 \u2013 auginimu. Skai\u010diuojama, kad po 50 met\u0173, AMOC jau gerokai susilpn\u0117jus, pasaulinis \u0161i\u0173 kult\u016br\u0173 derlingumas vidutini\u0161kai suma\u017e\u0117t\u0173 5,3 proc.<\/p>\n
Ta\u010diau bendras vidurkis sl\u0117pt\u0173 did\u017eiulius regioninius skirtumus. Pavyzd\u017eiui, modelyje Vokietijoje ir Ukrainoje gr\u016bd\u0173 derlius gal\u0117t\u0173 kristi iki 19 proc., o Kanadoje \u2013 apie 12 proc., daugiausia d\u0117l staigaus ir ry\u0161kaus at\u0161alimo.<\/p>\n
Ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamos, anot vieno i\u0161 bendraautori\u0173, b\u016bt\u0173 Skandinavija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir Kanada, bet rizik\u0173 es\u0105 yra ir kitose vietose, kurios gali b\u016bti netik\u0117tos patiems gyventojams. Modelis taip pat rod\u0117 suma\u017e\u0117jus\u012f krituli\u0173 kiek\u012f Indijoje, Pakistane ir didel\u0117se Kinijos dalyse.<\/p>\n
Pabr\u0117\u017eiama, kad kai kuriose jau dabar vandens stygiaus kamuojamose \u0161alyse, tokiose kaip Iranas, Sudanas ar Eritr\u0117ja, krituli\u0173 suma\u017e\u0117jimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti toks didelis, kad dalis \u017eem\u0117s \u016bkio ten papras\u010diausiai nei\u0161silaikyt\u0173.<\/p>\n
Analiz\u0117je prognozuojama, kad vidutin\u0117s maisto kainos pasaulyje gal\u0117t\u0173 pakilti 17\u201340 proc. Kain\u0173 augimo mastas priklausyt\u0173 nuo to, kaip \u0161alys reaguot\u0173 \u012f \u0161ok\u0105, kiek b\u016bt\u0173 pasirengusios ir ar pavykt\u0173 tvariai pl\u0117sti \u017eem\u0117s \u016bk\u012f kai kuriuose regionuose.<\/p>\n
Kita svarbi detal\u0117 \u2013 metinis svyravimas. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, 5,3 proc. yra vidurkis, tod\u0117l atskirais metais pasauliniai gr\u016bd\u0173 nuostoliai gal\u0117t\u0173 siekti 10 proc. ar daugiau, o tai dar labiau stumt\u0173 kainas auk\u0161tyn.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad tokio masto sukr\u0117timas padidint\u0173 tarptautin\u0117s prekybos svarb\u0105: daliai region\u0173 tekt\u0173 daugiau importuoti maisto, kad kompensuot\u0173 vietinius praradimus. Ta\u010diau jei valstyb\u0117s imt\u0173 riboti eksport\u0105 ir kaupti atsargas, poveikis gal\u0117t\u0173 dar labiau sustipr\u0117ti.<\/p>\n
Pats tyrimas turi ai\u0161kiai \u012fvardyt\u0173 ribojim\u0173: buvo naudotas vienas at\u0161ilimo scenarijus, vienas modelio paleidimas, o skai\u010diavimai r\u0117m\u0117si m\u0117nesiniais, ne dieniniais duomenimis. D\u0117l to rezultatai labiau laikomi koncepcijos \u012frodymu ir galim\u0173 rizik\u0173 \u017eem\u0117lapiu, o ne tiksliu ateities \u201egrafiku\u201c.<\/p>\n
Vis d\u0117lto autoriai ir nepriklausomi mokslininkai akcentuoja, kad regionin\u0117s projekcijos gali b\u016bti ypa\u010d informatyvios \u2013 jos padeda suprasti, kuriose vietose gal\u0117t\u0173 smogti pirmasis \u017eem\u0117s \u016bkio \u201e\u0161okas\u201c ir kod\u0117l global\u016bs vidurkiai neatskleid\u017eia viso vaizdo.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, AMOC susilpn\u0117jimo padariniai taip pat gal\u0117t\u0173 susipinti su kitais klimato kaitos procesais, tod\u0117l atsirast\u0173 sunkiai prognozuojam\u0173, tarpusavyje besidauginan\u010di\u0173 efekt\u0173. Ypa\u010d rizikinga b\u016bt\u0173 netinkama adaptacija, kai pasiruo\u0161imas vienoms s\u0105lygoms staiga nebeatitinka realiai besikei\u010dian\u010dio klimato.<\/p>\n
Nors n\u0117ra paprast\u0173 sprendim\u0173, tyrimas primena, kad dideli klimato sistemos poky\u010diai gali greitai virsti labai prakti\u0161komis problemomis \u2013 nuo derliaus iki kain\u0173 parduotuv\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Modeliuojama, kad smarkiai silpstant Atlanto srov\u0117ms gal\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti gr\u016bd\u0173 derlius ir pasaulyje kilti maisto kainos \u2013 kai kur iki 40 proc.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[41584,8415,673,5439,7100,51622],"miestas":[],"class_list":["post-68228","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-amoc","tag-atlanto-vandenynas","tag-klimato-kaita","tag-maisto-kainos","tag-maisto-saugumas","tag-vandenynu-sroves"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68228","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68228"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68228\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68228"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68228"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68228"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68228"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}