{"id":6824,"date":"2026-04-15T21:31:34","date_gmt":"2026-04-15T21:31:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/15\/tiksliausias-visatos-pletimosi-matavimas-patvirtino-kosmologijoje-rimta-krize\/"},"modified":"2026-04-15T21:31:34","modified_gmt":"2026-04-15T21:31:34","slug":"tiksliausias-visatos-pletimosi-matavimas-patvirtino-kosmologijoje-rimta-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/15\/tiksliausias-visatos-pletimosi-matavimas-patvirtino-kosmologijoje-rimta-krize\/","title":{"rendered":"Tiksliausias visatos pl\u0117timosi matavimas patvirtino: kosmologijoje \u2013 rimta kriz\u0117"},"content":{"rendered":"<p>Naujausias ir tiksliausias iki \u0161iol visatos pl\u0117timosi grei\u010dio matavimas rodo, kad kosmologijoje susiformavo reali ir rimta problema.<\/p>\n<p>Tarptautin\u0117 \u201eH0DN Collaboration\u201c \u2013 bendru sutarimu parengusi ataskait\u0105 apie Hablo konstant\u0105 \u2013 i\u0161 naujo sukalibravo kosmin\u0117s pl\u0117tros matavimo \u201e\u017eymeklius\u201c ir suk\u016br\u0117 sistem\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 nustatyti vietin\u0117s, mums artimesn\u0117s visatos pl\u0117timosi greit\u012f. Remiantis \u0161iuo darbu, Hablo konstanta vietin\u0117je visatoje siekia 73,5 kilometro per sekund\u0119 megaparsekui, o rezultato patikimumas \u012fvertintas 7 sigmomis.<\/p>\n<p>Problema ta, kad nepriklausomi matavimai, atlikti ankstyvosios, labai tolimos visatos kontekste, nuosekliai pateikia kit\u0105 reik\u0161m\u0119 \u2013 apie 67,24 kilometro per sekund\u0119 megaparsekui. Naujausi bandymai \u0161i\u0173 dviej\u0173 rezultat\u0173 nesuartino, tod\u0117l neatitikimas, vadinamas Hablo \u012ftampa, i\u0161lieka.<\/p>\n<p>Visata atsirado ma\u017edaug prie\u0161 13,8 mlrd. met\u0173 ir nuo to laiko nuolat ple\u010diasi. Pl\u0117timosi spart\u0105 apib\u016bdina Hablo konstanta, \u017eymima H<sub>0<\/sub> \u2013 vienas svarbiausi\u0173 dyd\u017ei\u0173, padedan\u010di\u0173 suprasti mus supan\u010di\u0105 kosmin\u0119 sandar\u0105.<\/p>\n<p>Hablo konstanta leid\u017eia skai\u010diuoti visatos am\u017ei\u0173 ir dyd\u012f, padeda vertinti paslaptingos tamsiosios energijos, skatinan\u010dios pl\u0117tr\u0105, poveik\u012f, taip pat yra b\u016btina nustatant tarpgalaktinius atstumus.<\/p>\n<p>Ta\u010diau b\u016btent \u010dia ir prasideda sunkumai. Astronomai turi kelias labai tikslias priemones H<sub>0<\/sub> nustatyti, bet skirtingais b\u016bdais gautos reik\u0161m\u0117s priklauso nuo to, ar kalbame apie vietin\u0119, ar apie ankstyv\u0105j\u0105 visat\u0105.<\/p>\n<p>Metodai, taikomi neseniai ir palyginti netoli esan\u010diai visatai, pateikia gana suderintus rezultatus \u2013 ma\u017edaug 72\u201374 kilometrai per sekund\u0119 megaparsekui. Tuo metu ankstyvosios, tolimos visatos matavimai taip pat tarpusavyje dera, bet \u201esukasi\u201c apie 67\u201368 kilometrus per sekund\u0119 megaparsekui.<\/p>\n<p>\u0160i\u0173 dviej\u0173 epoch\u0173 suderinti nepavyksta, o tai leid\u017eia manyti, kad tr\u016bksta svarbios grandies m\u016bs\u0173 supratime. \u0160is neatitikimas ir vadinamas Hablo \u012ftampa.<\/p>\n<p>\u201eH0DN Collaboration\u201c problem\u0105 nagrin\u0117jo sutelkdama d\u0117mes\u012f \u012f vietin\u0119 visat\u0105. Matavimams artimoje kosmin\u0117je aplinkoje astronomai remiasi vadinamosiomis kosmini\u0173 atstum\u0173 kop\u0117\u010diomis: kiekviena \u201epakopa\u201c rei\u0161kia skirting\u0105 atstumo nustatymo technik\u0105.<\/p>\n<p>Pirmoji pakopa \u2013 paralaksas, t. y. regimas tolim\u0173 objekt\u0173 pad\u0117ties poslinkis, kai \u012f juos \u017ei\u016brima i\u0161 skirting\u0173 steb\u0117jimo ta\u0161k\u0173. \u017demei judant aplink Saul\u0119, \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 paralaksas leid\u017eia apskai\u010diuoti, kaip toli jos yra.<\/p>\n<p>Antroji pakopa \u2013 \u017einomo ry\u0161kio \u017evaig\u017ed\u0117s, pavyzd\u017eiui, cefeid\u0117s. Tre\u010dioji pakopa \u2013 Ia tipo supernovos, kuri\u0173 ry\u0161kio pikas yra pakankamai gerai \u017einomas.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 galim\u0173 Hablo \u012ftampos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 klaida vienoje i\u0161 \u0161i\u0173 \u201ekop\u0117\u010di\u0173\u201c pakop\u0173, kuri v\u0117liau b\u016bt\u0173 persine\u0161usi \u012f galutin\u012f rezultat\u0105. Siekdami tai patikrinti, mokslininkai vietoj \u201ekop\u0117\u010di\u0173\u201c suk\u016br\u0117 atstum\u0173 tinkl\u0105 \u2013 sistem\u0105, sudaryt\u0105 i\u0161 daugyb\u0117s persidengian\u010di\u0173 atstumo matavimo metod\u0173.<\/p>\n<p>\u012e \u0161\u012f tinkl\u0105 \u012ftrauktos cefeid\u0117s, raudon\u0173j\u0173 mil\u017eini\u0173 \u0161akos vir\u0161\u016bn\u0117s metodas, Miros kintamosios \u017evaig\u017ed\u0117s, megamazeriai, Ia ir II tipo supernovos, pavir\u0161inio ry\u0161kio fluktuacijos, Tully\u2013Fisherio s\u0105ry\u0161is bei vadinamoji fundamentali plok\u0161tuma.<\/p>\n<p>Visi \u0161ie metodai leid\u017eia tiksliai matuoti atstumus iki netolim\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ir galaktik\u0173, o dalis j\u0173 tarpusavyje persidengia. Apjungtas vietini\u0173 atstum\u0173 tinklas rodo, kad vietin\u0117 Hablo konstantos reik\u0161m\u0117 yra 73,5 kilometro per sekund\u0119 megaparsekui.<\/p>\n<p>Esminis aspektas \u2013 rezultatai buvo nuodugniai patikrinti. Tyr\u0117jai paeiliui \u201ei\u0161imdavo\u201c atskirus metodus ir teleskopus, siekdami \u012fvertinti, ar tai reik\u0161mingai pakeist\u0173 galutin\u0119 reik\u0161m\u0119. Jei taip b\u016bt\u0173 nutik\u0119, tai gal\u0117t\u0173 rodyti konkretaus metodo tr\u016bkumus.<\/p>\n<p>Be to, buvo bandyta naudoti skirtingus duomen\u0173 rinkinius ir keisti prielaidas, kuriomis remiasi analiz\u0117. Vis d\u0117lto galutinis skai\u010dius beveik nesikeit\u0117. Pasak autori\u0173, tai \u2013 grie\u017e\u010diausias vietin\u0117s H<sub>0<\/sub> reik\u0161m\u0117s patikrinimas iki \u0161iol, atlaik\u0119s visus \u201estreso testus\u201c.<\/p>\n<p>Ta\u010diau tolimosios visatos H<sub>0<\/sub> matavimai taip pat laikomi patikimais ir nuosekliai i\u0161lieka apie 67 kilometrus per sekund\u0119 megaparsekui.<\/p>\n<p>Pastaraisiais metais dalis bandym\u0173 buvo skirti Hablo \u012ftamp\u0105 paai\u0161kinti prielaidomis, kad ka\u017ekur slypi matavimo klaida. Da\u017enai tarp dviej\u0173 pasirinkim\u0173 \u2013 \u017emogaus klaidos ar naujos fizikos \u2013 pirmasis atrodo labiau tik\u0117tinas.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto naujasis tyrimas, pasak autori\u0173, rodo, kad problema grei\u010diausiai yra reali ir jai i\u0161spr\u0119sti gali prireikti naujos fizikos arba gilesnio ankstyvosios visatos i\u0161vad\u0173 pervertinimo.<\/p>\n<p>\u201eU\u017euot vien tik riboj\u0119s tamsiosios energijos modelius, kaip buvo tik\u0117tasi prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, i\u0161aug\u0119s H<sub>0<\/sub> tikslumas dabar atskleid\u017eia platesn\u012f neatitikim\u0105 standartin\u0117je kosmologin\u0117je sistemoje ir sustiprina argumentus, kad reikalinga nauja fizika arba nuodugnesnis ankstyvosios visatos i\u0161vad\u0173 per\u017ei\u016br\u0117jimas\u201c, \u2013 ra\u0161o \u201eH0DN Collaboration\u201c.<\/p>\n<p>\u201eKintantis H<sub>0<\/sub> vaidmuo jau pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie tiksli\u0105j\u0105 kosmologij\u0105, o ateityje gali laukti dar daugiau netik\u0117tum\u0173\u201c, \u2013 priduria tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>Mokslinis straipsnis publikuotas \u017eurnale <i>Astronomy &amp; Astrophysics<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujausias ir tiksliausias iki \u0161iol visatos pl\u0117timosi grei\u010dio matavimas rodo, kad kosmologijoje susiformavo reali ir rimta problema. Tarptautin\u0117 \u201eH0DN Collaboration\u201c \u2013 bendru sutarimu parengusi ataskait\u0105 apie Hablo konstant\u0105 \u2013 i\u0161 naujo sukalibravo kosmin\u0117s pl\u0117tros matavimo \u201e\u017eymeklius\u201c ir suk\u016br\u0117 sistem\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 nustatyti vietin\u0117s, mums artimesn\u0117s visatos pl\u0117timosi greit\u012f. Remiantis \u0161iuo darbu, Hablo konstanta vietin\u0117je visatoje siekia [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6825,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6824","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6824","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6824"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6824\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6825"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6824"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6824"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6824"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6824"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}