Ruden\u012f med\u017eiuose ir danguje neretai galima pamatyti did\u017eiulius juod\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016brius \u2013 triuk\u0161mingus, nuolat judan\u010dius ir kartais tarsi \u201eu\u017etemdan\u010dius\u201c dang\u0173. Toks vaizdas daugeliui kelia klausim\u0105, kod\u0117l pauk\u0161\u010diai staiga ima telktis \u012f \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius siekian\u010dias grupes.<\/p>\n
Apie \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f leidiniui \u201eMartha Stewart\u201c kalb\u0117j\u0119 ornitologai ai\u0161kina, kad dideli b\u016briai daugeliui r\u016b\u0161i\u0173 yra instinktyvus elgesys, ypa\u010d art\u0117jant \u0161al\u010diams. Skirtingai nei dauguma smulki\u0173 giesminink\u0173, migruojan\u010di\u0173 naktimis ir labiau individualiai, kai kurios r\u016b\u0161ys migruoja dien\u0105 ir da\u017enai juda b\u016briais.<\/p>\n
\u012e tokius b\u016brius neretai susirenka \u012fvair\u016bs \u201ejuodieji\u201c pauk\u0161\u010diai: pavyzd\u017eiui, raudonsparn\u0117s juodaplunksn\u0117s, r\u016bd\u017eiosios juodaplunksn\u0117s, rudagalviai strazdai-parazitininkai ar didesni giesmininkai, i\u0161 tolo atrodantys pana\u0161iai. Be to, prie j\u0173 da\u017enai prisijungia ir europiniai varn\u0117nai \u2013 nors jie nepriskiriami \u201etikriesiems\u201c juodiesiems pauk\u0161\u010diams, savo i\u0161vaizda ir elgsena da\u017enai \u201e\u012fsilieja\u201c \u012f bendr\u0105 sraut\u0105.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad ruden\u012f, nuo vasaros pabaigos iki spalio, tokios vienar\u016b\u0161\u0117s arba mi\u0161rios grup\u0117s did\u0117ja palaipsniui: i\u0161 prad\u017ei\u0173 tai b\u016bna de\u0161imtys pauk\u0161\u010di\u0173, v\u0117liau \u2013 \u0161imtai, o kai kuriais atvejais ir t\u016bkstan\u010diai. \u017dmon\u0117s kartais mano matantys varnas ar kranklius, ta\u010diau \u0161ios r\u016b\u0161ys paprastai re\u010diau prisijungia prie toki\u0173 b\u016bri\u0173.<\/p>\n
Nors tiksliai \u201ei\u0161matuoti\u201c b\u016bri\u0173 naud\u0105 eksperimentais n\u0117ra paprasta, mokslininkai pateikia kelias tik\u0117tinas prie\u017eastis. Viena j\u0173 \u2013 saugumas: kuo daugiau aki\u0173 stebi aplink\u0105, tuo lengviau pasteb\u0117ti pl\u0117\u0161r\u016bnus, o b\u016bryje atskiro pauk\u0161\u010dio rizika da\u017enai ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Kita prie\u017eastis susijusi su maistu. B\u016bryje pauk\u0161\u010diai gali grei\u010diau rasti i\u0161tekli\u0173 \u2013 vaisi\u0173, s\u0117kl\u0173, rie\u0161ut\u0173 \u2013 ypa\u010d tada, kai reikia sukaupti energijos plunksn\u0173 keitimui ir art\u0117jan\u010diai migracijai.<\/p>\n
Dar vienas svarbus aspektas \u2013 migracijos \u201esinchronizavimas\u201c. B\u016bryje lengviau jud\u0117ti tuo pa\u010diu tempu, kartu pasirinkti sustojimo vietas ir i\u0161laikyti bendr\u0105 krypt\u012f, ypa\u010d kai prasideda intensyvus rudeninis jud\u0117jimas.<\/p>\n
Be to, kaip ai\u0161kina specialistai, skrydis b\u016briu gali tur\u0117ti ir energetini\u0173 prana\u0161um\u0173: priekyje skrendan\u010dio pauk\u0161\u010dio sparn\u0173 judesiai sukuria oro srautus, kurie kitiems gali palengvinti skryd\u012f ir suma\u017einti energijos s\u0105naudas.<\/p>\n
Nors \u012fsp\u016bdingas b\u016brys da\u017eniau stebina nei kelia reali\u0105 gr\u0117sm\u0119, miestuose jis gali tapti nepatogumu. Pauk\u0161\u010diams susirinkus nakvoti vienoje vietoje, da\u017enai lieka daug i\u0161mat\u0173, o jei nakvyn\u0117s vieta yra vir\u0161 \u0161aligatvi\u0173, \u012fva\u017eiavim\u0173 ar automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161teli\u0173, netvarkos gali b\u016bti nema\u017eai.<\/p>\n
Ornitologai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad jei pauk\u0161\u010diai tuo metu minta vaisiais, \u017eemiau esantys pavir\u0161iai gali b\u016bti ne tik sutepti, bet ir ry\u0161kiai nuspalvinti. Vis d\u0117lto specialistai ragina \u012f tai \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f nat\u016bral\u0173 sezonin\u012f proces\u0105 \u2013 pauk\u0161\u010diai telkiasi d\u0117l maisto ir saugumo, o pats reginys daugeliui yra \u012fsp\u016bdingas gamtos \u201eritmo\u201c pavyzdys.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ruden\u012f danguje matomi mil\u017eini\u0161ki juod\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016briai \u2013 ornitologai ai\u0161kina, kad taip pauk\u0161\u010diai ruo\u0161iasi migracijai, ie\u0161ko maisto ir saugumo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,1367,53371,2888,32927,25928,36503],"miestas":[],"class_list":["post-68277","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ornitologija","tag-pauksciu-buriai","tag-pauksciu-migracija","tag-ruduo","tag-varnenai","tag-varnos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68277","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68277"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68277\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68277"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68277"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68277"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68277"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}