{"id":68325,"date":"2026-11-05T14:24:07","date_gmt":"2026-11-05T14:24:07","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/tyrimas-ilgiausiam-gyvenimui-svarbu-ne-tik-zingsniu-skaicius-lemiamas-ir-ejimo-tempas\/"},"modified":"2026-11-05T14:24:07","modified_gmt":"2026-11-05T14:24:07","slug":"tyrimas-ilgiausiam-gyvenimui-svarbu-ne-tik-zingsniu-skaicius-lemiamas-ir-ejimo-tempas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/tyrimas-ilgiausiam-gyvenimui-svarbu-ne-tik-zingsniu-skaicius-lemiamas-ir-ejimo-tempas\/","title":{"rendered":"Tyrimas: ilgiausiam gyvenimui svarbu ne tik \u017eingsni\u0173 skai\u010dius \u2013 lemiamas ir \u0117jimo tempas"},"content":{"rendered":"

Ne tik \u017eingsni\u0173 skai\u010dius, bet ir tai, kaip greitai einame, gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesne mirties rizika. Naujas 2026 metais publikuotas tyrimas rodo, kad sveikatai svarbi ir \u0117jimo intensyvumo dalis per dien\u0105 \u2013 net jei nepavyksta surinkti \u201emagi\u0161k\u0173\u201c 10 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173.<\/p>\n

Mokslininkai analizavo ry\u0161ius tarp kasdienio \u017eingsni\u0173 skai\u010diaus, \u0117jimo intensyvumo ir mirties rizikos tiek d\u0117l bet koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, tiek d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Tam buvo pasitelkti JK projekto \u201eUK Biobank\u201c duomenys, \u012fskaitant aktyvum\u0105, registruot\u0105 ant rie\u0161o ne\u0161iojamais \u012frenginiais.<\/p>\n

\u012e bendro mirtingumo analiz\u0119 \u012ftraukti 64 743 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 vidutinis am\u017eius siek\u0117 61,5 met\u0173. Steb\u0117jimo laikotarpiu u\u017efiksuota 1 697 mirtys.<\/p>\n

Tyrimo dalyviai suskirstyti \u012f keturias grupes pagal \u017eingsni\u0173 kiek\u012f per dien\u0105: ma\u017eiau nei 5 t\u016bkst., 5\u20137,5 t\u016bkst., 7,5\u201310 t\u016bkst. ir daugiau nei 10 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173. Rezultatai leid\u017eia manyti, kad palankiausias derinys \u2013 ne vien \u201edaugiau \u017eingsni\u0173\u201c, bet ir \u201edal\u012f j\u0173 \u2013 \u017evaliau\u201c.<\/p>\n

Kiek \u017eingsni\u0173 siejosi su ma\u017eiausia rizika<\/h2>\n

Ma\u017eiausia \u012fvertinta mirties d\u0117l bet koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 rizika pasteb\u0117ta tarp \u017emoni\u0173, kasdien nueinan\u010di\u0173 7,5\u201310 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173. \u0160ioje grup\u0117je palankiausias rodiklis buvo susij\u0119s su ma\u017edaug 100 \u017eingsni\u0173 per minut\u0119 kadencija intensyviausiose 30 minu\u010di\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n

Kitaip tariant, svarbu ne tik bendras \u017eingsni\u0173 skai\u010dius, bet ir tai, ar per dien\u0105 atsiranda bent dalis \u0117jimo \u017evalesniu tempu. Tyrime vertintos \u201eintensyviausios 30 minu\u010di\u0173\u201c neb\u016btinai tur\u0117jo b\u016bti i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n

Net ir ma\u017eiau vaik\u0161tantiems verta paspartinti \u017eingsn\u012f<\/h2>\n

\u012edomiausia dalis \u2013 rezultatai tarp ma\u017eiau aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173. Tarp dalyvi\u0173, kurie nueidavo ma\u017eiau nei 5 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, didesnis \u0117jimo intensyvumas siejosi su ma\u017eesne mirties rizika; pana\u0161i tendencija matyta ir 5\u20137,5 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 grup\u0117je.<\/p>\n

Skai\u010diais tai atrod\u0117 taip: tie, kurie per dien\u0105 nueidavo 7,5\u201310 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 ir dal\u012f laiko \u0117jo \u017evaliau (apie 100 \u017eingsni\u0173 per minut\u0119), tur\u0117jo 43 proc. ma\u017eesn\u0119 mirties rizik\u0105 nei \u017emon\u0117s, nueinantys ma\u017eiau nei 5 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 ir vaik\u0161tantys labai l\u0117tai.<\/p>\n

Tuo metu tarp nueinan\u010di\u0173 ma\u017eiau nei 5 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 greitesnis \u0117jimas siejosi su ma\u017edaug 28 proc. ma\u017eesne mirties rizika. O 5\u20137,5 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173 grup\u0117je net ir ramesnis tempas (apie 60 \u017eingsni\u0173 per minut\u0119) buvo susij\u0119s su ma\u017edaug 30 proc. ma\u017eesne rizika.<\/p>\n

Kaip suprasti \u201egreit\u0105 \u0117jim\u0105\u201c ir kaip prad\u0117ti<\/h2>\n

Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai statistin\u0117s s\u0105sajos \u2013 jos nerei\u0161kia, jog kiekvienas, prad\u0117j\u0119s eiti grei\u010diau, rizik\u0105 suma\u017eins lygiai tokiais procentais. Be to, gali b\u016bti, kad grei\u010diau vaik\u0161tantys \u017emon\u0117s vidutini\u0161kai yra ir sveikesni.<\/p>\n

Vis d\u0117lto pati praktin\u0117 i\u0161vada ai\u0161ki: neb\u016btina kiekvien\u0105 dien\u0105 ilgai \u017eingsniuoti vienu ypu. Kadangi vertintos intensyviausios 30 minu\u010di\u0173 gali b\u016bti i\u0161skirstytos per dien\u0105, pakanka s\u0105moningai paspartinti \u017eingsn\u012f kasdien\u0117se situacijose.<\/p>\n

\u201e100 \u017eingsni\u0173 per minut\u0119\u201c tyrime \u012fvardijamas kaip orientyras, o ne privalomas standartas visiems. Greitas \u0117jimas kiekvienam gali reik\u0161ti k\u0105 kita \u2013 tai priklauso nuo am\u017eiaus, fizinio pasirengimo, \u017eingsnio ilgio ir bendros sveikatos.<\/p>\n

Norint prad\u0117ti saugiai, si\u016bloma didinti temp\u0105 palaipsniui, ypa\u010d jei yra l\u0117tini\u0173 lig\u0173, jud\u0117jimo ribojim\u0173 ar gr\u012f\u017etama prie aktyvumo po pertraukos. Paprasta taktika \u2013 kelias minutes eiti energingiau, tada gr\u012f\u017eti prie patogaus tempo ir taip kartoti.<\/p>\n

Galiausiai, jei greitas \u0117jimas nepatinka, tyrimo kontekste minima alternatyva \u2013 ilgesni pasivaik\u0161\u010diojimai. Svarbiausia, kad aktyvumas b\u016bt\u0173 reguliarus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2026 met\u0173 tyrimas rodo: ma\u017eiausia mirties rizika siejosi su 7,5\u201310 t\u016bkst. \u017eingsni\u0173, ta\u010diau naudos duoda ir greitesnis \u0117jimas, net jei \u017eingsni\u0173 ma\u017eiau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68326,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[22246,19042,261,277,9983,13181],"miestas":[],"class_list":["post-68325","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-british-journal-of-sports-medicine","tag-ejimas","tag-fizinis-aktyvumas","tag-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos","tag-uk-biobank","tag-zingsniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68325","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68325"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68325\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68326"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68325"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}