Did\u017eioji Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupa \u2013 mil\u017eini\u0161kas plastiko atliek\u0173 s\u016bkurys \u0160iaur\u0117s Ramiajame vandenyne \u2013 gali b\u016bti pasiekusi tok\u012f mikroplastik\u0173 kiek\u012f, kad ima keisti paties vandenyno spalv\u0105.<\/p>\n
Tok\u012f scenarij\u0173 kelia naujas Bergeno universiteto (Norvegija) okean\u0173 optikos specialist\u0173 Shea Cheatham, Danielio Koestnerio ir B\u00f8rge Hamre tyrimas, apie kur\u012f ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i \u0161iuk\u0161li\u0173 \u201ed\u0117m\u0117\u201c n\u0117ra vientisas pl\u016bduriuojantis s\u0105vartynas \u2013 atliekos i\u0161sisklaid\u017eiusios did\u017eiuliame plote ir ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomos per daug i\u0161bla\u0161kytomis, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai matomos palydovin\u0117se nuotraukose.<\/p>\n
Ta\u010diau naujoji analiz\u0117 rodo kit\u0105 galim\u0105 krypt\u012f: net jei atskiri plastiko gabal\u0117liai i\u0161 kosmoso \u201enesimato\u201c, j\u0173 sukeliamas optinis efektas vandenyje gali b\u016bti aptinkamas kaip subtilus spalvos pokytis.<\/p>\n
Did\u017eioji Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupa susidaro d\u0117l didelio \u017eiedinio srovi\u0173 sistemos \u2013 vadinamojo s\u016bkurio (gyre) \u2013 kuris \u201esurenka\u201c ir koncentruoja pl\u016bduriuojan\u010dias atliekas.<\/p>\n
2018 metais atlikta ap\u017evalga skai\u010diavo, kad \u0161ioje zonoje gali b\u016bti apie 1,8 trln. plastiko gabal\u0117li\u0173, kuri\u0173 bendra mas\u0117 siekia ma\u017edaug 79 000 metrini\u0173 ton\u0173.<\/p>\n
Dalis bendros mas\u0117s siejama su i\u0161mesta ar pamesta \u017evejybos \u012franga, o v\u0117lesnis tyrimas didesni\u0173 atliek\u0173 kilm\u0119 reik\u0161minga dalimi siejo su \u017evejybos pramone Japonijoje, Kinijoje, Piet\u0173 Kor\u0117joje, Taivane ir Jungtin\u0117se Valstijose.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pagal vienet\u0173 skai\u010di\u0173 ai\u0161kiai dominuoja mikroplastikai: tyrime minimas vertinimas, kad jie gali sudaryti apie 94 proc. vis\u0173 gabal\u0117li\u0173, nors mas\u0117je tai b\u016bt\u0173 tik apie 8 proc.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pirmiausia laboratorijoje nagrin\u0117jo, kaip mikroplastiko fragmentai sugeria ir sklaido \u0161vies\u0105, ir \u0161ias savybes lygino su nat\u016braliomis j\u016bros vandenyje randamomis med\u017eiagomis, pavyzd\u017eiui, fitoplanktonu ar mineralais.<\/p>\n
Pasak Shea Cheatham, mikroplastikai matomoje \u0161viesos spektro dalyje paprastai sugeria nedaug, ta\u010diau gana stipriai sklaido \u0161vies\u0105. D\u0117l to vanduo gali \u201epa\u0161vies\u0117ti\u201c, o ry\u0161k\u0117jimas pasireik\u0161ti vienu metu m\u0117lynuose ir \u017ealiuose bangos ilgiuose.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, toks kartu m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos ry\u0161k\u0117jimas yra ne\u012fprastas. Pavyzd\u017eiui, fitoplanktonas sugeria m\u0117lyn\u0105 ir raudon\u0105 \u0161vies\u0105, tod\u0117l vandenynas da\u017eniau atrodo \u017ealesnis, o i\u0161tirpusi organin\u0117 med\u017eiaga sugeria daugiau m\u0117lynos \u0161viesos, tod\u0117l vanduo gali atrodyti tamsesnis ar rusvesnis.<\/p>\n
Tuomet komanda pasitelk\u0117 modeliavim\u0105 ir tikrino, ar toks optinis \u201epara\u0161as\u201c apskritai gal\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017efiksuotas \u0161iuolaikiniais palydovais. Simuliacijos leido manyti, kad poveikis gali pasireik\u0161ti esant tokioms mikroplastik\u0173 koncentracijoms, kurios jau gali b\u016bti realios \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupoje.<\/p>\n
Toliau mokslininkai per\u017ei\u016br\u0117jo jau sukauptus palydovinius \u012fra\u0161us ir teigia aptik\u0119 subtil\u0173, bet statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0105 vandenyno spalvos pokyt\u012f netoli Did\u017eiosios Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos.<\/p>\n
2002\u20132022 met\u0173 steb\u0117jimuose fiksuotas laipsni\u0161kas \u201epa\u0161vies\u0117jimas\u201c m\u0117lynuose ir \u017ealiuose bangos ilgiuose \u2013 tyr\u0117jai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apib\u016bdina kaip augant\u012f \u017eydr\u0105 (cianin\u012f) atspalv\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai dar n\u0117ra galutinis \u012frodymas, kad b\u016btent mikroplastikai sukelia spalvos pokyt\u012f. Tyr\u0117jai nurodo, kad tam tikros nat\u016brali\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 kombinacijos teori\u0161kai taip pat gal\u0117t\u0173 suformuoti pana\u0161\u0173 signal\u0105, nors tokie scenarijai j\u0173 simuliacijose pasitaik\u0117 retai.<\/p>\n
Norint galutinai patvirtinti prie\u017east\u012f, reik\u0117t\u0173 tiesiogini\u0173 matavim\u0173 vietoje \u2013 t. y. nuvykti \u012f \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos zon\u0105, atlikti optinius vandens m\u0117gini\u0173 tyrimus ir tiksliai \u012fvertinti mikroplastik\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n
Jei hipotez\u0117 pasitvirtint\u0173, tai b\u016bt\u0173 dar vienas \u017eenklas, kad plastiko tar\u0161a daro poveik\u012f ne tik gyv\u016bnijai ar maisto grandinei, bet ir didelio masto fizin\u0117ms vandenyno savyb\u0117ms. Kartu tyr\u0117jai primena, kad mikroplastik\u0173 pa\u0161alinimas i\u0161 vandens stulpelio, ypa\u010d smulkiausi\u0173 daleli\u0173, i\u0161 esm\u0117s yra beveik ne\u012fmanomas \u2013 tod\u0117l svarbiausia u\u017ekirsti keli\u0105 jiems patekti \u012f vanden\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad mikroplastikai Did\u017eiojoje Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupoje gali keisti vandenyno spalv\u0105, matom\u0105 palydovais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68340,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53438,31554,7226,20047,10772,11925],"miestas":[],"class_list":["post-68339","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bergeno-universitetas","tag-didzioji-ramiojo-vandenyno-siuksliu-sankaupa","tag-mikroplastikai","tag-palydoviniai-stebejimai","tag-plastiko-tarsa","tag-vandenynai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68339","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68339"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68339\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68340"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68339"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68339"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68339"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68339"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}