Naujausi Eurostato duomenys rodo ry\u0161k\u0173 pokyt\u012f: 2025 metais u\u017esienio kapitalas Europos S\u0105jungoje suma\u017e\u0117jo beveik 200 mlrd. eur\u0173. Tai signalas, kad investuotoj\u0173 apetitas Europai silpsta jau ne pirmus metus.<\/p>\n
Statistikos duomenimis, u\u017esienio investicij\u0173 apimtis ES 2025 met\u0173 pabaigoje siek\u0117 6,99 trln. eur\u0173, kai prie\u0161 metus buvo 7,19 trln. eur\u0173. Skirtumas \u2013 198 mlrd. eur\u0173, arba 2,8 proc.<\/p>\n
Eurostatas pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra vienkartinis \u0161uolis \u2013 u\u017esienio tiesiogini\u0173 investicij\u0173 vert\u0117 ES nuosekliai ma\u017e\u0117ja nuo 2022 met\u0173. Tais metais buvo pasiektas rekordas \u2013 7,88 trln. eur\u0173, auk\u0161\u010diausias lygis per daugiau nei de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Lietuvos skaitytojams \u0161i tendencija svarbi tuo, kad investicij\u0173 srautai veikia Europos ekonomikos augim\u0105, o kartu \u2013 ir verslo pl\u0117tros, darbo rinkos bei eksporto perspektyvas visame regione.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 bendram smukimui tur\u0117jo Jungtin\u0117s Valstijos. Eurostato duomenimis, JAV investuotoj\u0173 kapitalas ES per metus suma\u017e\u0117jo 5,7 proc.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad amerikie\u010diai per 2025 metus i\u0161 ES atitrauk\u0117 125 mlrd. eur\u0173. Kadangi bendras kritimas siek\u0117 198 mlrd. eur\u0173, b\u016btent \u0161is pokytis tapo pagrindiniu statistikos \u201esvoriu\u201c.<\/p>\n
Nepaisant pasitraukimo, JAV i\u0161lieka did\u017eiausia investuotoja ES: j\u0173 kapitalas Bendrijoje siekia 2,07 trln. eur\u0173, arba beveik 30 proc. vis\u0173 u\u017esienio investicij\u0173.<\/p>\n
Ne visi investuotojai trauk\u0117si. Prie\u0161inga kryptimi jud\u0117jo Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 \u2013 jos \u012fmoni\u0173 investicijos ES 2025 metais padid\u0117jo 1,1 proc.<\/p>\n
JK kapitalas ES i\u0161augo iki 1,26 trln. eur\u0173 ir sudar\u0117 daugiau nei 18 proc. vis\u0173 u\u017esienio investicij\u0173.<\/p>\n
Tarp did\u017eiausi\u0173 investuotoj\u0173 ES, be JAV ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, i\u0161skiriamos \u0160veicarija (602 mlrd. eur\u0173), Kaiman\u0173 Salos (323 mlrd. eur\u0173) ir Japonija (249 mlrd. eur\u0173).<\/p>\n
Eurostato duomenys rodo, kad atsargesn\u0117s tapo ne tik u\u017esienio bendrov\u0117s \u2013 ma\u017e\u0117jo ir pa\u010dios ES \u012fmoni\u0173 investicijos u\u017e Bendrijos rib\u0173. 2025 metais j\u0173 vert\u0117 smuko 2,3 proc., iki 9,48 trln. eur\u0173 (nuo 9,7 trln. eur\u0173 prie\u0161 metus).<\/p>\n
Pagrindin\u0117 ES kapitalo kryptis i\u0161liko JAV: ten sutelkta 2,79 trln. eur\u0173, arba beveik 30 proc. vis\u0173 ES investicij\u0173 u\u017esienyje. Toliau rikiuojasi Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 (1,88 trln. eur\u0173) ir \u0160veicarija (0,81 trln. eur\u0173).<\/p>\n
Tiek \u012f ES atkeliaujan\u010di\u0173, tiek i\u0161 jos i\u0161einan\u010di\u0173 investicij\u0173 partneri\u0173 trejetukas sutampa \u2013 JAV, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 ir \u0160veicarija. Tai pabr\u0117\u017eia, kokie glaud\u016bs i\u0161lieka finansiniai ry\u0161iai tarp \u0161i\u0173 region\u0173.<\/p>\n
Eurostatas atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f vadinam\u0105sias specialios paskirties \u012fmones \u2013 strukt\u016bras, kurios da\u017enai kuriamos ne gamybai ar paslaugoms, o kapitalo srautams valdyti.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad 33,3 proc. viso u\u017esienio kapitalo ES juda per tokias \u012fmones. Investuojant i\u0161 ES \u012f u\u017esien\u012f j\u0173 dalis taip pat reik\u0161minga \u2013 26,2 proc.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad dalis \u012fsp\u016bding\u0173 sum\u0173 statistikoje gali atspind\u0117ti ne tiesiogines investicijas \u012f gamyb\u0105 ar darbo vietas, o sud\u0117tingesnes tarptautines finansines operacijas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostatas skelbia, kad 2025 metais u\u017esienio investicijos ES suma\u017e\u0117jo 198 mlrd. eur\u0173: daugiausia kapitalo atitrauk\u0117 JAV, JK investavo daugiau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[442,5161,3056,3083,17136,18782,1130],"miestas":[],"class_list":["post-68360","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","tag-europos-sajunga","tag-eurostat","tag-jungtine-karalyste","tag-jungtines-valstijos","tag-kapitalo-srautai","tag-tiesiogines-investicijos","tag-uzsienio-investicijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68360","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68360"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68360\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68360"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68360"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68360"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68360"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}