{"id":68375,"date":"2026-11-05T17:02:46","date_gmt":"2026-11-05T17:02:46","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/70-metu-prijaukintu-lapiu-eksperimentas-ju-smegenyse-aptiktas-pokytis-siejamas-su-sunu-kilme\/"},"modified":"2026-11-05T17:02:46","modified_gmt":"2026-11-05T17:02:46","slug":"70-metu-prijaukintu-lapiu-eksperimentas-ju-smegenyse-aptiktas-pokytis-siejamas-su-sunu-kilme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/70-metu-prijaukintu-lapiu-eksperimentas-ju-smegenyse-aptiktas-pokytis-siejamas-su-sunu-kilme\/","title":{"rendered":"70 met\u0173 prijaukint\u0173 lapi\u0173 eksperimentas: j\u0173 smegenyse aptiktas pokytis siejamas su \u0161un\u0173 kilme"},"content":{"rendered":"<p>Dar 1959 metais Sibire prad\u0117tas ne\u012fprastas eksperimentas parod\u0117, kaip greitai laukin\u012f gyv\u016bn\u0105 galima pakeisti atranka \u012f draugi\u0161kum\u0105 \u017emogui. Per kelias lapi\u0173 kartas dalis jaunikli\u0173 \u0117m\u0117 patys ie\u0161koti kontakto su \u017emon\u0117mis, o elgesys vis labiau primin\u0117 \u0161un\u0173.<\/p>\n<p>Dabar mokslininkai skelbia rad\u0119 galim\u0105 biologin\u012f tokio virsmo p\u0117dsak\u0105 smegenyse. Naujas tyrimas rodo, kad lap\u0117s, kryptingai veistos d\u0117l paklusnumo ir ramaus elgesio, turi ma\u017eiau neuron\u0173 smegen\u0173 srityje, siejamoje su agresija.<\/p>\n<p>\u0160is rezultatas svarbus ne tik lapi\u0173 istorijai \u2013 jis gali pad\u0117ti geriau suprasti, kaip ilgainiui vilkai tapo \u0161unimis. Mintis paprasta: ankstyviausias prijaukinimo \u201el\u016b\u017eis\u201c gal\u0117jo b\u016bti susij\u0119s su baim\u0117s ir agresijos ma\u017e\u0117jimu, o tik v\u0117liau atsirado ry\u0161k\u016bs i\u0161vaizdos poky\u010diai.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vada dar n\u0117ra galutinis atsakymas: tirt\u0173 smegen\u0173 imtis buvo nedidel\u0117, tod\u0117l kol kas ne\u012fmanoma tvirtai pasakyti, ar neuron\u0173 skirtumai yra tiesiogin\u0117 paklusnumo prie\u017eastis.<\/p>\n<h2>Sibiro lapi\u0173 atrankos istorija<\/h2>\n<p>Eksperiment\u0105 1959 metais prad\u0117jo soviet\u0173 genetikas Dmitrijus Beliajevas ir jo koleg\u0117 Liudmila Trut. Jie pasirinko sidabrines lapes i\u0161 kailini\u0173 \u017ev\u0117reli\u0173 \u016bki\u0173 ir kiekvienoje kartoje poravo tik tas, kurios \u012f \u017emones reagavo ramiausiai \u2013 tai buvo vienintelis atrankos kriterijus.<\/p>\n<p>Rezultatai pasirod\u0117 grei\u010diau, nei daugelis tik\u0117josi: jau po \u0161e\u0161i\u0173 kart\u0173 dalis lapi\u0173 \u0117m\u0117 aktyviai ie\u0161koti \u017emogaus d\u0117mesio. Ilgainiui kai kuri\u0173 gyv\u016bn\u0173 elgesyje ir i\u0161vaizdoje pasirod\u0117 \u0161unims b\u016bdingi bruo\u017eai, pavyzd\u017eiui, nul\u0117pusios ausys ar trumpesnis snukis.<\/p>\n<p>1970 metais mokslininkai papildomai prad\u0117jo formuoti ir prie\u0161ing\u0105 linij\u0105 \u2013 atrinkdami agresyvias, \u012f \u017emog\u0173 prie\u0161i\u0161kai reaguojan\u010dias lapes. Taip per de\u0161imtme\u010dius susiformavo dvi ry\u0161kiai kontrastingos populiacijos, suteikusios prog\u0105 palyginti, kaip atranka veikia ne tik elges\u012f, bet ir biologij\u0105.<\/p>\n<h2>Kas rasta smegenyse<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai, bendradarbiaudami su Rusijoje pri\u017ei\u016brima lapi\u0173 kolonija, i\u0161tyr\u0117 devynerias i\u0161saugotas lapi\u0173 smegenis: po tris i\u0161 \u201edraugi\u0161kos\u201c, \u201eagresyvios\u201c ir laukini\u0173 lapi\u0173 grupi\u0173. Daugiausia d\u0117mesio skirta ventromedialiniam pagumburiui \u2013 nedidelei sri\u010diai, susijusiai su socialiniu elgesiu ir agresijos reguliavimu.<\/p>\n<p>Naudodami fluorescencinius \u017eymenis, mokslininkai skyr\u0117 skirting\u0173 tip\u0173 l\u0105steles ir nustat\u0117, kad prijaukint\u0173 lapi\u0173 grup\u0117je buvo ma\u017eiau neuron\u0173, siejam\u0173 su agresyvia reakcija, nei agresyviai veistose lap\u0117se. Tai leid\u017eia manyti, jog atranka \u012f draugi\u0161kum\u0105 gali keisti pa\u010di\u0105 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Ta\u010diau tyrimas turi svarb\u0173 apribojim\u0105: imtis ma\u017ea, tad kol kas negalima tvirtinti, kad b\u016btent \u0161is neuron\u0173 suma\u017e\u0117jimas \u201esukuria\u201c paklusnum\u0105. Grei\u010diau tai \u2013 kandidatinis mechanizmas, kur\u012f reik\u0117t\u0173 tikrinti platesniuose tyrimuose.<\/p>\n<h2>U\u017euominos apie \u0161un\u0173 prijaukinim\u0105<\/h2>\n<p>Mokslininkai iki \u0161iol diskutuoja, kaip prasid\u0117jo vilk\u0173 prijaukinimas: vieni svarsto, kad ma\u017eiau baik\u0161t\u016bs vilkai patys laik\u0117si ar\u010diau \u017emoni\u0173 stovykl\u0173 d\u0117l maisto liku\u010di\u0173, kiti neatmeta ir \u017emoni\u0173 \u012fsiki\u0161imo auginant vilk\u0173 jauniklius. Bet kuriuo atveju, gyv\u016bnai, tur\u0117j\u0119 ma\u017eesn\u0119 baim\u0119 ir agresij\u0105, gal\u0117jo \u012fgyti prana\u0161um\u0105.<\/p>\n<p>Lapi\u0173 eksperimentas rodo, kad paveldimos elgesio tendencijos, veikiamos kryptingos atrankos, gali keistis palyginti greitai. Straipsnyje taip pat minima, kad atskiras 2026 met\u0173 spalio 30 dien\u0105 paskelbtas darbas, analizuojantis \u0161un\u0173 genetinius duomenis, rado po\u017eymi\u0173, jog suma\u017e\u0117jusios agresijos ir baim\u0117s atranka skirtingose \u0161un\u0173 linijose buvo nuoseklesn\u0117 nei i\u0161vaizdos bruo\u017e\u0173 atranka, o dalis elgesio poky\u010di\u0173 gal\u0117jo \u012fvykti anksti prijaukinimo istorijoje.<\/p>\n<p>Kartu \u0161ios krypties tyrimai stiprina prielaid\u0105, kad pirmasis \u017eingsnis link \u0161uns gal\u0117jo b\u016bti b\u016btent elgesio virsmas \u2013 tolerancija \u017emogui ir ma\u017eesn\u0117 agresija, \u2013 o tik v\u0117liau sek\u0117 ry\u0161k\u016bs k\u016bno ir i\u0161vaizdos poky\u010diai. Nagrin\u0117tas tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eCurrent Biology\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>70 met\u0173 truk\u0119s Sibiro lapi\u0173 eksperimentas atskleid\u0117: prijaukintos lap\u0117s turi ma\u017eiau neuron\u0173 smegen\u0173 srityje, siejamoje su agresija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[53485,9764,6944,708,3129,53484,13654],"miestas":[],"class_list":["post-68375","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-atrankinis-veisimas","tag-current-biology","tag-gyvunu-elgsena","tag-lapes","tag-neuromokslai","tag-sunu-prijaukinimas","tag-vilkai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68375\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68375"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}