{"id":68404,"date":"2026-11-05T18:36:52","date_gmt":"2026-11-05T18:36:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/pietu-rusijoje-rasti-400-450-tukst-metu-akmeniniai-irankiai-galimai-seniausi-acheulio-pedsakai-regione\/"},"modified":"2026-11-05T18:36:52","modified_gmt":"2026-11-05T18:36:52","slug":"pietu-rusijoje-rasti-400-450-tukst-metu-akmeniniai-irankiai-galimai-seniausi-acheulio-pedsakai-regione","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/05\/pietu-rusijoje-rasti-400-450-tukst-metu-akmeniniai-irankiai-galimai-seniausi-acheulio-pedsakai-regione\/","title":{"rendered":"Piet\u0173 Rusijoje rasti 400\u2013450 t\u016bkst. met\u0173 akmeniniai \u012frankiai: galimai seniausi Acheulio p\u0117dsakai regione"},"content":{"rendered":"<p>Piet\u0173 Rusijoje archeologai aptiko akmenini\u0173 \u012franki\u0173, kuri\u0173 am\u017eius, mokslinink\u0173 vertinimu, siekia 400\u2013450 t\u016bkst. met\u0173. Jei datavimas ir radini\u0173 priskyrimas bus patvirtinti, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti seniausi \u017einomi Acheulio tradicijos gamybos pavyzd\u017eiai \u0161ioje Europos dalyje u\u017e Kaukazo rib\u0173.<\/p>\n<p>Radinius tyrin\u0117ja Rusijos mokslinink\u0173 komanda i\u0161 Rusijos moksl\u0173 akademijos Materialin\u0117s kult\u016bros istorijos instituto. Prane\u0161ama, kad tarp artefakt\u0173 yra rankini\u0173 kirvuk\u0173 (vadinam\u0173j\u0173 \u201ekum\u0161\u010di\u0173\u201c), \u012f kirtiklius pana\u0161i\u0173 \u012franki\u0173 bei stambi\u0173 kapokli\u0173.<\/p>\n<p>Archeolog\u0173 teigimu, \u012franki\u0173 forma ir gamybos b\u016bdas rodo ankstyv\u0105j\u0105 Acheulio tradicij\u0105 \u2013 vien\u0105 svarbiausi\u0173 prie\u0161istorin\u0117s akmens apdirbimo technologijos etap\u0173. Skirtingai nei paprasti akmens atskalos ar grem\u017etukai, tokie dirbiniai reikalavo keli\u0173 formavimo etap\u0173 ir gerai apgalvoto darbo.<\/p>\n<p>\u012esp\u016bd\u012f tyr\u0117jams es\u0105 daro ne tik radini\u0173 dydis, bet ir j\u0173 apdirbimo kruop\u0161tumas: norint i\u0161gauti norim\u0105 form\u0105 bei pjovimo briaun\u0105, reik\u0117jo parinkti tinkam\u0105 \u017ealiav\u0105 ir suplanuoti sm\u016bgi\u0173 sek\u0105. Tai leid\u017eia manyti, kad \u0161iuos \u012frankius gamin\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117jo pa\u017eangi\u0173 technologini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n<h2>Kam gal\u0117jo b\u016bti naudojami masyv\u016bs \u012frankiai<\/h2>\n<p>Mokslininkai svarsto, kad tokie \u012frankiai gal\u0117jo b\u016bti pasitelkiami \u012fvairiems darbams \u2013 nuo medienos apdirbimo iki paprast\u0173 med\u017eiokl\u0117s \u012franki\u0173, pavyzd\u017eiui, ie\u010di\u0173 ar kuok\u0173, paruo\u0161imo. Taip pat minimos kasimo u\u017eduotys ir sumed\u017eiot\u0173 gyv\u016bn\u0173 dorojimas.<\/p>\n<p>Masyvi konstrukcija leid\u017eia \u012ftarti, kad dalis radini\u0173 gal\u0117jo b\u016bti patog\u016bs apdoroti didesnes gyv\u016bn\u0173 skerdenas. Tyr\u0117jai neatmeta ir galimyb\u0117s, kad \u012frankiai b\u016bt\u0173 pravert\u0119 dirbant su dideli\u0173 \u017einduoli\u0173, \u012fskaitant dramblius, liekanomis, ta\u010diau pabr\u0117\u017eiama, kad tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 apie toki\u0173 gyv\u016bn\u0173 med\u017eiokl\u0119 ar dorojim\u0105 \u0161ioje vietoje kol kas n\u0117ra.<\/p>\n<h2>Radimviet\u0117 prie up\u0117s ir klimato s\u0105lygos<\/h2>\n<p>Tyrin\u0117jama vietov\u0117 yra prie Donec\u0117s up\u0117s \u017eemupio. \u012eranki\u0173 datuojamu laikotarpiu regione, kaip nurodo tyr\u0117jai, vyravo gana v\u0117sus klimatas, o up\u0117 ir jos i\u0161tekliai gal\u0117jo tur\u0117ti didel\u0119 reik\u0161m\u0119 \u017emoni\u0173 jud\u0117jimui.<\/p>\n<p>Archeologai pa\u017eymi, kad gyvenviet\u0117s ar sustojimo vietos pasirinkimas prie senos up\u0117s vagos gal\u0117jo b\u016bti prakti\u0161kas: vanduo, akmens \u017ealiavos ir maisto i\u0161tekliai gal\u0117jo pritraukti nedideles, mobilias med\u017eiotoj\u0173\u2013rink\u0117j\u0173 grupes. Tik\u0117tina, kad vandens telkiniai ir per\u0117jos taip pat trauk\u0117 gyv\u016bnus, tod\u0117l palengvindavo j\u0173 sekim\u0105.<\/p>\n<p>Nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117 rodo, kad teritorija gal\u0117jo b\u016bti periodi\u0161kai u\u017eliejama. Nepaisant to, \u017emon\u0117s, sprend\u017eiant i\u0161 radini\u0173, \u012f \u0161i\u0105 viet\u0105 gal\u0117jo sugr\u012f\u017eti ne kart\u0105 \u2013 manoma, kad tai buvo ne nuolatin\u0117 stovyklaviet\u0117, o sezoninis sustojimo ta\u0161kas keliaujant pla\u010diomis teritorijomis.<\/p>\n<h2>Hipotez\u0117 apie Acheulio tradicijos keli\u0105<\/h2>\n<p>Viena \u012fdomiausi\u0173 tyrimo kryp\u010di\u0173 \u2013 kaip Acheulio akmens apdirbimo tradicija gal\u0117jo pasiekti pietin\u0119 Rusijos lygumos dal\u012f. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pana\u0161i\u0173 \u012franki\u0173 rinkini\u0173 rasta Kaukazo regione, \u012fskaitant Vakar\u0173 Priekaukaz\u0119 ir Taman\u0117s pusiasal\u012f.<\/p>\n<p>D\u0117l to svarstoma hipotez\u0117, jog technologija gal\u0117jo plisti b\u016btent i\u0161 Kaukazo, o \u017emoni\u0173 grup\u0117s tam tikrais laikotarpiais jud\u0117jo \u012f \u0161iaur\u0119, kai geografin\u0117s s\u0105lygos leisdavo \u012fveikti nat\u016bralias kli\u016btis. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad kol kas tai t\u0117ra prielaida, kuriai reik\u0117s papildom\u0173 \u012frodym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Piet\u0173 Rusijoje aptikti 400\u2013450 t\u016bkst. met\u0173 akmeniniai \u012frankiai gali tapti seniausiais Acheulio tradicijos p\u0117dsakais regione u\u017e Kaukazo rib\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68405,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53501,14573,850,53503,53502,53504],"miestas":[],"class_list":["post-68404","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-acheulio-kultura","tag-akmeniniai-irankiai","tag-archeologija","tag-doneces-upe","tag-pietu-rusija","tag-rusijos-mokslu-akademija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68404","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68404"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68404\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68405"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68404"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68404"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68404"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68404"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}