M\u016bs\u0173 smegenys realyb\u0117s \u201evaizd\u0105\u201c gali rinkti ne i\u0161tisiniu srautu, o labai trumpomis atkarpomis \u2013 ir spar\u010diai persijungti tarp to, k\u0105 s\u0105moningai matome, ir to, kas lieka nuslopinta. Naujas tyrimas rodo, kad toks persijungimas gali vykti ma\u017edaug 15 kart\u0173 per sekund\u0119.<\/p>\n
Tokias i\u0161vadas pateik\u0117 Kalifornijos universiteto Berklyje ir Prinstono universiteto neuro mokslininkai, tyr\u0119 primat\u0173 regos apdorojim\u0105. Darbui vadovavo Janis K. Hesse ir Doris Y. Tsao, o rezultatai paskelbti kaip i\u0161ankstin\u0117 publikacija (preprintas) bioRxiv platformoje \u2013 vadinasi, tyrimas dar laukia recenzavimo.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, dalis smegen\u0173 veiklos bet kuriuo momentu pasiekia s\u0105moning\u0105 patyrim\u0105, o kita dalis yra apdorojama \u201eu\u017ekulisiuose\u201c taip ir netapdama tiesiogine patirtimi. Viena did\u017ei\u0173j\u0173 neurologijos m\u012fsli\u0173 \u2013 kaip smegenys \u201enusprend\u017eia\u201c, kuri informacija tampa s\u0105moninga.<\/p>\n
\u0160iame darbe si\u016bloma, kad svarbi gali b\u016bti ne tik tai, kur smegenyse apdorojama informacija, bet ir kada neuronai suaktyv\u0117ja. Kitaip tariant, s\u0105moningas patyrimas gali priklausyti nuo itin greitos, laike i\u0161d\u0117stytos atrankos.<\/p>\n
Kad \u012fvertint\u0173, kaip smegenys elgiasi esant nekintan\u010diam dirgikliui, bet kintan\u010diam s\u0105moningam suvokimui, mokslininkai pasirinko vadinam\u0105j\u0105 binokulin\u0117s \u201eblykst\u0117s\u201c slopinimo (binocular flash suppression) iliuzij\u0105. Jos esm\u0117 \u2013 kiekvienai akiai pateikti skirting\u0105 vaizd\u0105 taip, kad s\u0105moningai \u201e\u012f pirm\u0105 plan\u0105\u201c i\u0161kilt\u0173 tik vienas.<\/p>\n
Eksperimente su dviem rezus makakomis buvo naudojami raudonai \u017eydri 3D akiniai, leid\u017eiantys kiekvienai akiai parodyti skirting\u0105 veid\u0105. Pirma vienai akiai pateikiamas vienas veidas, o netrukus kitai akiai \u201eblyksteli\u201c antrasis \u2013 tuomet s\u0105mon\u0117je ima dominuoti pastarasis, nors abu vaizdai fizi\u0161kai i\u0161lieka pateikiami.<\/p>\n
Kad b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, jog iliuzija veikia taip, kaip numatyta, tyr\u0117jai t\u0105 pa\u010di\u0105 u\u017eduot\u012f pirmiausia dav\u0117 14 \u017emoni\u0173 savanori\u0173. Jie, spausdami mygtukus, patvirtino, kad \u201eblykstel\u0117tas\u201c veidas s\u0105moningame matyme dominavo 82 proc. atvej\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u012f makak\u0173 smegenis \u012fved\u0117 didelio tankio \u201eNeuropixels\u201c zondus, leid\u017eian\u010dius vienu metu fiksuoti \u0161imt\u0173 neuron\u0173 aktyvum\u0105. Buvo stebimos sritys, susijusios su veid\u0173 atpa\u017einimu apatin\u0117je smilkinin\u0117je \u017eiev\u0117je (inferotemporal cortex), taip pat prefrontalin\u0117 \u017eiev\u0117, siejama su auk\u0161tesn\u0117mis pa\u017einimo funkcijomis.<\/p>\n
Ankstesniuose darbuose neuron\u0173 aktyvumas da\u017enai b\u016bdavo vidurkinamas per kelias sekundes \u2013 taip, pasak autori\u0173, signalas \u201esusilieja\u201c \u012f kompromisin\u012f vaizd\u0105. \u0160\u012fkart aktyvumas buvo analizuojamas milisekund\u017ei\u0173 tikslumu, atskiruose bandymuose.<\/p>\n
Mokslininkai teigia u\u017efiksav\u0119 greit\u0105 kait\u0105 tarp s\u0105moningo ir nuslopinto turinio: apie 15 kart\u0173 per sekund\u0119, o atskiros b\u016bsenos trukdavo ma\u017edaug po 60 milisekund\u017ei\u0173. Tai leido pamatyti, kad abi \u2013 ir \u201ematoma\u201c, ir \u201enematoma\u201c \u2013 informacijos dalys smegenyse gali b\u016bti reprezentuojamos ne miglotai, o ry\u0161kiai, tik skirtingais laiko intervalais.<\/p>\n
Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 darbo element\u0173 \u2013 bandymas i\u0161 smegen\u0173 aktyvumo atkurti, kok\u012f veid\u0105 tuo momentu \u201ekoduoja\u201c neuronai. Tam pasitelktas metodas, paremtas ankstesniu Doris Y. Tsao grup\u0117s darbu: veidai, anot \u0161ios krypties tyrim\u0173, smegenyse apra\u0161omi tarsi daugiamat\u0117je \u201eerdv\u0117je\u201c, kur skirtingi neuronai reaguoja \u012f skirtingas veido savybes.<\/p>\n
\u0160iame eksperimente tyr\u0117jai pirmiausia parod\u0117 makakoms 1 500 veid\u0173 be regos var\u017eymosi ir mok\u0117 kompiuterin\u012f algoritm\u0105 susieti 3 501 neurono signalus su 50 veido formos ir i\u0161vaizdos matmen\u0173. V\u0117liau algoritmui buvo pateiktas aktyvumas, gautas per 3D akini\u0173 iliuzijos bandymus.<\/p>\n
Autoriai ra\u0161o, kad kai signalai buvo vidurkinami per vis\u0105 sekund\u0119, gaudavosi \u201esusiliej\u0119s\u201c abiej\u0173 veid\u0173 vaizdas. Ta\u010diau suskaid\u017eius aktyvum\u0105 \u012f besikei\u010dian\u010dias 60 milisekund\u017ei\u0173 b\u016bsenas, algoritmas gal\u0117jo atkurti ai\u0161k\u0173 s\u0105moningai matom\u0105 veid\u0105 vienoje b\u016bsenoje ir taip pat ai\u0161k\u0173, bet s\u0105moningai nematom\u0105 veid\u0105 \u2013 kitoje.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117: tyr\u0117jai teigia, kad tam nebuvo naudojamos dvi atskiros neuron\u0173 \u201ekomandos\u201c. Tie patys neuronai, pasak j\u0173, persijungdavo, vienu trumpu intervalu koduodami vien\u0105 veid\u0105, o kitu \u2013 kit\u0105.<\/p>\n
Tyrime keliama hipotez\u0117, kod\u0117l toks persijungimas nepasirei\u0161kia kaip akivaizdus vaizdo \u201emirg\u0117jimas\u201c m\u016bs\u0173 patirtyje. Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, s\u0105moning\u0173 \u201elang\u0173\u201c metu neuronai \u012f veido bruo\u017eus reagavo ma\u017edaug 21 proc. jautriau nei nuslopint\u0173 interval\u0173 metu \u2013 tai gal\u0117t\u0173 veikti kaip signalas, leid\u017eiantis vien\u0105 turin\u012f \u201ei\u0161kelti\u201c \u012f s\u0105mon\u0119.<\/p>\n
Vis d\u0117lto autoriai pabr\u0117\u017eia ribojimus: analizuotos konkre\u010dios sritys ir tik dviej\u0173 makak\u0173 duomenys, o pats darbas dar n\u0117ra recenzuotas. Atviras lieka ir esminis klausimas \u2013 kas smegenyse \u201ediriguoja\u201c \u0161\u012f ma\u017edaug 15 herc\u0173 ritm\u0105 ir kod\u0117l tik dalis laiko atkarp\u0173 tampa s\u0105moningai patiriamos.<\/p>\n
Jei i\u0161vados pasitvirtins, jos gali pad\u0117ti tiksliau suprasti, kaip smegenys vienu metu tvarko kelis informacijos srautus \u2013 tiek tai, k\u0105 matome, tiek tai, ko tiesiogiai nejau\u010diame. Ta\u010diau kol kas tai \u2013 \u017eingsnis link geresnio mechanizmo apra\u0161ymo, o ne galutinis atsakymas, kur ir kaip \u201egimsta\u201c s\u0105mon\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas su makakomis rodo, kad smegenys gali ma\u017edaug 15 kart\u0173 per sekund\u0119 kaitalioti s\u0105moning\u0105 ir nuslopint\u0105 regos turin\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36941,9717,3129,12865,1918,10119,1751],"miestas":[],"class_list":["post-68442","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-biorxiv","tag-makakos","tag-neuromokslai","tag-neuropixels","tag-regejimas","tag-samone","tag-smegenys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68442","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68442"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68442\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68442"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68442"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68442"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68442"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}