Meditacija gali pad\u0117ti suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f, ta\u010diau greit\u0173 stebukl\u0173 tik\u0117tis neverta \u2013 tyrimai rodo, kad nuoseklios praktikos poveikis da\u017eniau pasimato per kelias savaites ar net m\u0117nesius.<\/p>\n
Nors auk\u0161tas kraujosp\u016bdis da\u017eniausiai siejamas su mityba, fiziniu aktyvumu ir gydytojo paskirtais vaistais, vis daugiau d\u0117mesio skiriama ir streso valdymui. Apie tai ra\u0161o \u201eEatingWell\u201c.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 mintis paprasta: meditacija gali veikti per organizmo streso reakcijos slopinim\u0105 ir l\u0117tesn\u012f, tolygesn\u012f kv\u0117pavim\u0105. Tai gali pad\u0117ti k\u016bnui \u201eneu\u017esivesti\u201c taip stipriai, kaip \u012fprastai nutinka patiriant \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau pabr\u0117\u017eiama, kad meditacija netur\u0117t\u0173 tapti vaist\u0173 ar kit\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 pakaitalu \u2013 veikiau tai papildomas \u012frankis, kur\u012f verta derinti su kitais \u0161ird\u017eiai palankiais \u012fpro\u010diais.<\/p>\n
Medituojant da\u017enai siekiama s\u0105moningumo ir vidin\u0117s ramyb\u0117s, o kartu nat\u016braliai nurimsta ir fiziologin\u0117 streso reakcija. Patiriant stres\u0105 suaktyv\u0117ja simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema \u2013 tai gali didinti \u0161irdies ritm\u0105, siaurinti kraujagysles ir kelti kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n
Mindfulness (d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo) meditacija gali pad\u0117ti \u012f stresines situacijas reaguoti s\u0105moningiau ir su ma\u017eesniu \u201ek\u016bno atsaku\u201c. Ilgainiui tai gali reik\u0161ti ma\u017eiau staigi\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio \u0161uoli\u0173, ypa\u010d jei \u017emogus iki tol gyveno nuolatin\u0117je \u012ftampoje.<\/p>\n
Dar vienas svarbus aspektas \u2013 l\u0117tesnis kv\u0117pavimas. Daugelyje meditacijos praktik\u0173 jis tampa centrine dalimi: kv\u0117puojama ramiau, giliau ir tolygiau.<\/p>\n
Tokie kv\u0117pavimo poky\u010diai gali ma\u017einti kraujagysli\u0173 susitraukim\u0105 ir pad\u0117ti vadinamajam barorefleksui \u2013 organizmo mechanizmui, kuris padeda reguliuoti kraujosp\u016bd\u012f, reaguojant \u012f jo poky\u010dius.<\/p>\n
Kai kuriems \u017emon\u0117ms kraujosp\u016bdis gali trumpam suma\u017e\u0117ti meditacijos metu arba netrukus po jos, ypa\u010d jei prie\u0161 tai buvo jau\u010diamas stiprus stresas. Vis d\u0117lto ilgalaikis pokytis paprastai ateina ne per vien\u0105 seans\u0105.<\/p>\n
Kardiologas Marschall Runge straipsnyje teigia, kad ap\u010diuopiamesni efektai da\u017eniau pasirodo po 8\u201312 savai\u010di\u0173 reguliarios praktikos. Kitaip tariant, svarbiausia \u2013 pastovumas.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad net ir nedideli kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010diai gali b\u016bti reik\u0161mingi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sveikatai, ta\u010diau rezultatai tarp \u017emoni\u0173 skiriasi, o meditacija n\u0117ra universali i\u0161eitis.<\/p>\n
Amerikos \u0161irdies asociacijos gair\u0117se \u012f meditacij\u0105 \u017ei\u016brima atsargiai, bet palankiai: ji gali b\u016bti naudinga kaip priedas prie gyvenimo b\u016bdo keitimo ar medikamentinio gydymo, o ne vietoje j\u0173.<\/p>\n
Norint prad\u0117ti, neb\u016btina i\u0161vykti \u012f rekolekcijas ar rasti valandos tylos \u2013 rekomenduojama prad\u0117ti nuo ma\u017e\u0173 \u017eingsni\u0173. Pradedantiesiems si\u016bloma skirti vos 5\u201310 minu\u010di\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n
Dar vienas b\u016bdas \u2013 \u201epriklijuoti\u201c meditacij\u0105 prie jau turimo \u012fpro\u010dio, pavyzd\u017eiui, prie\u0161 mieg\u0105, po rytin\u0117s kavos ar po tempimo pratim\u0173. Taip atsiranda ma\u017eiau pasiteisinim\u0173, kod\u0117l \u0161iandien \u201enei\u0161\u0117jo\u201c.<\/p>\n
Normalu, kad mintys klaid\u017eioja \u2013 tai nerei\u0161kia, kad meditacija \u201enesigauna\u201c. Atvirk\u0161\u010diai, pasteb\u0117jimas, kad d\u0117mesys nuklydo, laikomas praktikos dalimi: kiekvien\u0105 kart\u0105 gr\u012f\u017etant prie kv\u0117pavimo treniruojamas susitelkimas.<\/p>\n
Si\u016bloma i\u0161bandyti ir vedamas meditacijas, o d\u0117mesingum\u0105 praktikuoti net prie stalo: prie\u0161 valg\u012f trumpam sustoti, \u012fsiklausyti \u012f alkio signalus, valgant atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f skon\u012f, tekst\u016br\u0105 ir sotumo poj\u016bt\u012f.<\/p>\n
Meditacija veikia geriausiai tada, kai derinama su kitais \u012fpro\u010diais, kurie siejami su geresniu kraujosp\u016bd\u017eio valdymu. Tarp j\u0173 minimos mitybos kryptys, tokios kaip DASH ar Vidur\u017eemio j\u016bros dieta, kuriose akcentuojamos dar\u017eov\u0117s, vaisiai, neskaldyti gr\u016bdai, ank\u0161tiniai, rie\u0161utai ir sveikieji riebalai.<\/p>\n
Taip pat si\u016bloma neapsiriboti vien druskos ma\u017einimu \u2013 svarbus ir kalio turin\u010di\u0173 produkt\u0173 vaidmuo. Vis d\u0117lto pa\u017eymima, kad \u017emon\u0117ms, sergantiems inkst\u0173 ligomis ar vartojantiems tam tikrus vaistus, kalio kiek\u012f reik\u0117t\u0173 aptarti su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistu.<\/p>\n
Prie kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s prisideda ir jud\u0117jimas kasdien: rekomenduojama siekti bent 150 minu\u010di\u0173 vidutinio intensyvumo aerobin\u0117s veiklos per savait\u0119 bei \u012ftraukti j\u0117gos pratimus du kartus per savait\u0119.<\/p>\n
Galiausiai svarbus ir miegas \u2013 suaugusiesiems da\u017eniausiai rekomenduojama 7\u20139 valandos per nakt\u012f. Trumpa vakaro rutina, \u012f kuri\u0105 gali \u012feiti ir 5\u201310 minu\u010di\u0173 meditacija, neretai padeda lengviau nusiraminti.<\/p>\n
Jei kraujosp\u016bd\u017eiui reguliuoti jau vartojate vaistus, juos b\u016btina t\u0119sti taip, kaip paskyr\u0117 gydytojas, o apie naujus \u012fpro\u010dius \u2013 \u012fskaitant meditacij\u0105 \u2013 verta pasitarti, kaip jie gal\u0117t\u0173 \u012fsilieti \u012f bendr\u0105 sveikatos plan\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Meditacija gali pad\u0117ti ma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f per streso ma\u017einim\u0105 ir l\u0117tesn\u012f kv\u0117pavim\u0105, ta\u010diau poveikis da\u017eniau ry\u0161k\u0117ja po 8\u201312 savai\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[51806],"tags":[2061,2064,254,6695,1500,277,1498],"miestas":[],"class_list":["post-68445","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveika-mityba","tag-dash-dieta","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-kvepavimas","tag-meditacija","tag-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos","tag-stresas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68445","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68445"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68445\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68445"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68445"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68445"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68445"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}