Akmens am\u017eiaus med\u017eiotojai Europoje gal\u0117jo b\u016bti gerokai i\u0161radingesni, nei manyta: naujas Danijoje atliktas tyrimas kelia prielaid\u0105, kad didelius gyv\u016bnus jie med\u017eiojo nuodais u\u017eteptomis str\u0117li\u0173 antgaliais.<\/p>\n
Kaip ra\u0161oma publikuotoje analiz\u0117je, \u201e\u012fkal\u010diu\u201c tapo ne patys nuodai \u2013 j\u0173 po t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 nebelieka, \u2013 o itin ma\u017eas ankstyvojo mezolito laikotarpio akmenini\u0173 str\u0117li\u0173 antgali\u0173 dydis.<\/p>\n
Mokslininkai nagrin\u0117jo akmens \u012franki\u0173 technologij\u0105 i\u0161 laikotarpio prie\u0161 pat \u017eemdirbyst\u0117s plitim\u0105 Europoje. Daugiausia d\u0117mesio skirta mezolitui, kai med\u017eiotojai-rink\u0117jai vis dar r\u0117m\u0117si laukin\u0117s gamtos i\u0161tekliais.<\/p>\n
Pasak tyrimo autori\u0173, ankstyvojo mezolito (apie 9 000\u20133 950 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105) smulk\u016bs antgaliai gal\u0117jo b\u016bti skirti ne vien mechaniniam su\u017eeidimui, o nuodui \u201e\u012fleisti\u201c \u012f kraujotak\u0105 \u2013 tam pakanka ir nedidel\u0117s \u017eaizdos.<\/p>\n
Med\u017eiojant be nuod\u0173, str\u0117l\u0117s antgalis paprastai b\u016bna didesnis \u2013 jam reikia padaryti daugiau \u017ealos audiniams, kad gyv\u016bnas grei\u010diau nusilpt\u0173. Nuodingos str\u0117l\u0117s logika kitokia: svarbiausia pataikyti ir prad\u0117ti nuodo veikim\u0105, o ne kuo labiau prapl\u0117\u0161ti \u017eaizd\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pats nuodas archeologiniuose radiniuose da\u017eniausiai nei\u0161lieka, tod\u0117l tenka remtis netiesioginiais po\u017eymiais \u2013 forma, dyd\u017eiu, radini\u0173 kontekstu ir tuo, kokia med\u017eiokl\u0117 konkre\u010diu laikotarpiu buvo tik\u0117tina.<\/p>\n
Danijos aplinkoje anuomet augo ne vienas nuodingas augalas, i\u0161 kurio teori\u0161kai buvo galima pasigaminti toksin\u0105. Tarp minim\u0173 galim\u0173 \u0161altini\u0173 \u2013 \u0161iaurin\u0117 vandenin\u0117 nuokana, europinis ievamedis, v\u0117drynai ir karklavijas (bittersweet nightshade).<\/p>\n
Analiz\u0117je nurodoma, kad viduriniojo ir v\u0117lyvojo mezolito (apie 6 400\u20133 950 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105) laikotarpiu str\u0117li\u0173 antgaliai Danijoje tampa didesni. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tai grei\u010diau sietina su ma\u017eesnio grobio med\u017eiokle ir neberodo ai\u0161kios \u201enuod\u0173\u201c strategijos.<\/p>\n
Tok\u012f pokyt\u012f autoriai sieja su med\u017eiokl\u0117s taktikos ir taikini\u0173 kaita: kai med\u017eiojami smulkesni gyv\u016bnai, nuodai neb\u016btinai duoda prana\u0161um\u0105, o didesnis antgalis padeda sukelti pakankam\u0105 su\u017eeidim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 i\u0161vada \u2013 pagr\u012fsta inferencija, o ne tiesioginis \u012frodymas: nuod\u0173 naudojim\u0105 jie sprend\u017eia i\u0161 ry\u0161io tarp antgali\u0173 formos, grobio dyd\u017eio ir toksi\u0161k\u0173 augal\u0173 prieinamumo aplinkoje.<\/p>\n
Nors Europoje tokie pavyzd\u017eiai yra retesni, nuodais paremta med\u017eiokl\u0117 pla\u010diai \u017einoma i\u0161 \u012fvairi\u0173 archeologini\u0173 ir etnografini\u0173 kontekst\u0173. Pavyzd\u017eiui, Afrikoje aptikta po\u017eymi\u0173, kad toks technologinis sprendimas gal\u0117jo b\u016bti naudojamas prie\u0161 de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Tekste primenama, kad piet\u0173 Afrikoje Umhlatuzanos uol\u0173 sl\u0117ptuv\u0117je aptikti mikrolitini\u0173 \u012franki\u0173 p\u0117dsakai siejami su nuodais, o sluoksniai, kuriuose rasta \u0161i\u0173 radini\u0173, datuojami ma\u017edaug 60 000 met\u0173 senumu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f praktin\u0119 pus\u0119: nuod\u0173 naudojimas reikalauja tiksli\u0173 \u017eini\u0173 \u2013 kaip surinkti med\u017eiag\u0105, j\u0105 paruo\u0161ti ir koncentruoti, kaip saugiai u\u017etepti ir kaip v\u0117liau tvarkyti sumed\u017eiot\u0105 grob\u012f, kad nuodas nepatekt\u0173 \u012f m\u0117s\u0105.<\/p>\n
Danijos tyrimo autoriai mano, kad ateityje, tobul\u0117jant metodams, gali atsirasti galimyb\u0117 aptikti itin ma\u017eus toksin\u0173 p\u0117dsakus ant akmenini\u0173 antgali\u0173. Kol kas j\u0173 darbas rodo, kad net ir \u201edingus\u201c nuodams, i\u0161 pa\u010di\u0173 \u012franki\u0173 savybi\u0173 galima spr\u0119sti apie senov\u0117s \u017emoni\u0173 technologijas.<\/p>\n
Be to, platesniame kontekste minimas ir bendras \u012franki\u0173 miniati\u016brizacijos trendas Europoje, pasirei\u0161k\u0119s po Magdal\u0117n\u0117s tradicijos pabaigos \u2013 Danijos radiniai, tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u012f \u0161\u012f paveiksl\u0105 \u012fsilieja.<\/p>\n
Galiausiai keliama prielaida, kad veiksmingi str\u0117li\u0173 nuodai gal\u0117jo b\u016bti vienas i\u0161 veiksni\u0173, suteikusi\u0173 prana\u0161um\u0105 tuo metu Europoje plitusioms \u017emoni\u0173 grup\u0117ms, apie kurias liudija ir senovin\u0117s DNR tyrimai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad ankstyvojo mezolito smulk\u016bs str\u0117li\u0173 antgaliai gal\u0117jo b\u016bti skirti nuodams \u2013 taip med\u017eiota stambesn\u0117 fauna.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[13166,850,4505,27606,13167,29213,46351],"miestas":[],"class_list":["post-68449","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-akmens-amzius","tag-archeologija","tag-danija","tag-medziotojai-rinkejai","tag-mezolitas","tag-nuodai","tag-streles"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68449","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68449"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68449\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68449"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68449"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68449"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68449"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}