1986 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 21-osios nakt\u012f Kamer\u016bne, prie Nioso e\u017eero, \u012fvyko viena ne\u012fpras\u010diausi\u0173 ir mirtiniausi\u0173 gamtini\u0173 nelaimi\u0173: beveik 1 800 \u017emoni\u0173 \u017euvo ne nuo ugnikalnio i\u0161siver\u017eimo ar \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, o nuo nematomo anglies dioksido debesies.<\/p>\n
T\u016bkstan\u010diai gyvuli\u0173 krito kartu su \u017emon\u0117mis, o dalis auk\u0173 taip ir nepaliko savo nam\u0173 \u2013 dujos u\u017eliejo sl\u0117nius taip greitai, kad daugelis nesuprato, kas vyksta. Apie \u0161\u012f atvej\u012f pasakoja \u201eZME Science\u201c.<\/p>\n
Tragedijos \u0161altinis buvo pats e\u017eeras: jo gelm\u0117se ilgus metus kaup\u0117si i\u0161tirp\u0119s anglies dioksidas, kuris vienu metu staiga i\u0161siver\u017e\u0117 \u012f pavir\u0161i\u0173. Tokie rei\u0161kiniai vadinami limniniais i\u0161siver\u017eimais \u2013 jie reti, bet gali b\u016bti pra\u017e\u016btingi.<\/p>\n
Nioso e\u017eero istorija parod\u0117, kad mirtinas pavojus kartais slypi ten, kur jo nesitik\u0117tum: ramus, nekrentantis \u012f akis e\u017eeras gali tapti mil\u017eini\u0161ku duj\u0173 \u201erezervuaru\u201c, o i\u0161silaisvinusios dujos \u2013 nat\u016braliu ginklu be jokio \u012fsp\u0117jimo.<\/p>\n
Nioso e\u017eeras yra vulkaninio kraterio e\u017eeras Kamer\u016bno Oku vulkaniniame lauke. Nors aplinkiniai ugnikalniai laikomi daugiausia neaktyviais, giliai po \u017eeme esanti magma ir toliau i\u0161skiria anglies dioksid\u0105.<\/p>\n
\u0160ios dujos per \u017eem\u0117s plut\u0105 patenka \u012f gruntinius vandenis, o v\u0117liau \u2013 \u012f e\u017eer\u0105. Ten anglies dioksidas tirpsta vandenyje ir kaupiasi gilesniuose sluoksniuose.<\/p>\n
E\u017eero gylis (apie 208 metrus) sudar\u0117 s\u0105lygas did\u017eiuliam duj\u0173 kiekiui i\u0161likti i\u0161tirpusiam \u2013 didelis vandens sl\u0117gis tarsi \u201eu\u017erakino\u201c CO2 prie dugno. Svarbus ir sluoksniavimasis: giluminis vanduo menkai mai\u0161\u0117si su pavir\u0161iumi, tod\u0117l dujos negal\u0117jo palaipsniui i\u0161sisklaidyti.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161\u012f proces\u0105 da\u017enai ai\u0161kina paprastu palyginimu: tai tarsi gazuoto vandens butelis. Kol u\u017edarytas, sl\u0117gis laiko dujas i\u0161tirpusias, o atidarius \u2013 jos staigiai ver\u017eiasi lauk burbulais.<\/p>\n
Tiksli nelaim\u0117s \u201ekibirk\u0161tis\u201c iki galo neai\u0161ki: viena versij\u0173 \u2013 nuo\u0161liau\u017ea ar kitas sujudinimas, kuris pak\u0117l\u0117 dujomis prisotint\u0105 vanden\u012f i\u0161 gelmi\u0173. Vis d\u0117lto pats mechanizmas, kas vyko toliau, apra\u0161ytas gana ai\u0161kiai.<\/p>\n
Liudinink\u0173 pasakojimais paremtoje 1992 met\u0173 studijoje min\u0117ta, kad ne\u012fprasta veikla e\u017eere gal\u0117jo b\u016bti pasteb\u0117ta dar rugpj\u016b\u010dio 20 dien\u0105, kai atrod\u0117, jog kyla \u0161iltesnis vanduo. Kit\u0105 dien\u0105 \u017emon\u0117s kalb\u0117jo apie nedidel\u012f sprogim\u0105, vandens \u010diurk\u0161les ir balt\u0105 \u201eplunksn\u0105\u201c, o apie 22 valand\u0105 \u012fvyko didesnis sujudimas.<\/p>\n
\u012e pavir\u0161i\u0173 prad\u0117j\u0119s kilti CO2 prisotintas giluminis vanduo pateko \u012f ma\u017eesn\u012f sl\u0117g\u012f, tod\u0117l dujos \u0117m\u0117 virsti burbulais. Burbulai suma\u017eino vandens tank\u012f \u2013 tai dar labiau paspartino kilim\u0105 ir paskatino dar didesn\u012f duj\u0173 i\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n
Taip susidar\u0117 savoti\u0161ka grandinin\u0117 reakcija: kuo daugiau duj\u0173 i\u0161silaisvino, tuo grei\u010diau kilo naujos, dar labiau prisotintos vandens mas\u0117s. Per palyginti trump\u0105 laik\u0105, kaip skai\u010diuota, \u012f atmosfer\u0105 i\u0161siver\u017e\u0117 apie 1,6 mln. metrini\u0173 ton\u0173 anglies dioksido.<\/p>\n
Anglies dioksidas \u012fprastomis koncentracijomis ore n\u0117ra pavojingas, ta\u010diau didel\u0117 jo koncentracija gali greitai sukelti s\u0105mon\u0117s netekim\u0105 ir kv\u0117pavimo nepakankamum\u0105 \u2013 tiek i\u0161stumdamas deguon\u012f, tiek tiesiogiai veikdamas organizm\u0105.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117: CO2 yra sunkesnis u\u017e or\u0105. Tod\u0117l koncentruotas duj\u0173 debesis ne kyla auk\u0161tyn ir nei\u0161sisklaido, o gali \u201etek\u0117ti\u201c \u017eemyn ir kauptis \u017eemumose.<\/p>\n
Taip nutiko ir prie Nioso e\u017eero \u2013 dujos sl\u0117niais pasiek\u0117 gyvenvietes ma\u017edaug iki 25 kilometr\u0173 atstumu. \u017dmon\u0117s krito namuose, keliuose ir laukuose, da\u017enai taip ir nesuprat\u0119, kas juos i\u0161tiko.<\/p>\n
Manoma, kad galutinis auk\u0173 skai\u010dius siek\u0117 1 746 \u017emones. Nelaim\u0117 nebuvo visi\u0161kai be precedento: 1984 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f netoliese esan\u010diame Monuno e\u017eere pana\u0161us CO2 i\u0161siskyrimas nusine\u0161\u0117 37 gyvybes, ta\u010diau tuomet gr\u0117sm\u0117s mastas dar nebuvo iki galo suprastas.<\/p>\n
Po tragedijos paai\u0161k\u0117jo, kad pavojus niekur nedingo: CO2 ir toliau skverb\u0117si \u012f e\u017eero gelmes, tod\u0117l teori\u0161kai katastrofa gal\u0117jo pasikartoti. Reik\u0117jo sprendimo, kaip dujas i\u0161leisti saugiai, nelaukiant kito staigaus i\u0161siver\u017eimo.<\/p>\n
Buvo pasirinktas in\u017eineri\u0161kai paprastas, bet efektyvus b\u016bdas: \u012f e\u017eer\u0105 \u012frengti ilgi vamzd\u017eiai, pasiekiantys giliuosius sluoksnius. Jais dujomis prisotintas vanduo kyla \u012f pavir\u0161i\u0173, sl\u0117gis ma\u017e\u0117ja, CO2 virsta burbulais ir i\u0161siskiria jau kontroliuojamai.<\/p>\n
Pirmasis toks degazavimo vamzdis Nioso e\u017eere \u012frengtas 2001 metais, v\u0117liau atsirado ir daugiau \u2013 tarp j\u0173 papildomi sprendimai 2011 metais. Pana\u0161ios sistemos \u012fdiegtos ir Monuno e\u017eere.<\/p>\n
2005 met\u0173 tyrime vertinta, kad tuomet degazavimas pagerino e\u017eero stabilum\u0105 ir suma\u017eino sukaupt\u0173 duj\u0173 kiek\u012f ma\u017edaug 12\u201314 proc., ta\u010diau kartu pabr\u0117\u017eta, kad procesas dar per l\u0117tas ir gali prireikti daugiau paj\u0117gum\u0173. 2020 metais kitas tyrimas skelb\u0117, kad Nioso e\u017eero programa pasiek\u0117 pagrindinius tikslus: did\u017eioji dalis CO2 pa\u0161alinta, o nat\u016bral\u0173 duj\u0173 \u201epasipildym\u0105\u201c jau galima subalansuoti kontroliuojamu i\u0161leidimu.<\/p>\n
Pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diams po katastrofos, Nioso e\u017eeras laikomas gerokai saugesniu nei 1986-aisiais, o mokslininkai mano, kad jame neb\u0117ra tokio sukaupto CO2 kiekio, kuris sukelt\u0173 analogi\u0161ko masto nelaim\u0119.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dujos \u012f e\u017eero gelmes ir toliau patenka, tod\u0117l degazavimo sistemos veikimas ir steb\u0117sena i\u0161lieka svarb\u016bs. Tuo pa\u010diu \u0161i tragedija primena, kad ne visos did\u017eiausios nelaim\u0117s prasideda ugnimi ar dreb\u0117jimu \u2013 kartais jos kyla i\u0161 tyliai besikaupian\u010dio, plika akimi nematomo pavojaus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1986 metais prie Nioso e\u017eero Kamer\u016bne staiga i\u0161siver\u017e\u0119s CO2 debesis nusine\u0161\u0117 beveik 1 800 gyvybi\u0173 \u2013 paai\u0161kiname, kaip tai \u012fvyko ir kas pasikeit\u0117 v\u0117liau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3957,53541,53539,36418,53538,53537,53540],"miestas":[],"class_list":["post-68452","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksidas","tag-degazavimas","tag-gamtines-nelaimes","tag-kamerunas","tag-limninis-issiverzimas","tag-nioso-ezeras","tag-vulkaniniai-ezerai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68452","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68452"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68452\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68452"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68452"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68452"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68452"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}