Jugoslavijos kelias \u012f Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 buvo nulemtas ne vien 1941 met\u0173 invazijos \u2013 \u012ftampa kaup\u0117si dar nuo 1920-\u0173j\u0173, kai jauna valstyb\u0117 sunkiai tvark\u0117si su vidiniais nesutarimais ir skirting\u0173 tautini\u0173 grupi\u0173 interesais.<\/p>\n
Tekste ap\u017evelgiama, kaip politin\u0117 nestabilumo spiral\u0117, centralizacijos bandymai ir radikal\u0117jantys jud\u0117jimai galiausiai suk\u016br\u0117 s\u0105lygas, kuriomis Kroatijoje i\u0161kilo fa\u0161istinis \u201eUsta\u0161\u0173\u201c jud\u0117jimas, o regione prasid\u0117jo masinio smurto kampanijos.<\/p>\n
Tuo metu vadinta Serb\u0173, kroat\u0173 ir slov\u0117n\u0173 karalyste (v\u0117liau pervadinta Jugoslavijos karalyste) ap\u0117m\u0117 daug skirting\u0173 slav\u0173 etnini\u0173 grupi\u0173 ir ma\u017eum\u0173 \u2013 nuo vengr\u0173 ir alban\u0173 iki \u017eyd\u0173 bei rom\u0173. Tokia \u012fvairov\u0117 tapo i\u0161bandymu politinei sistemai, ypa\u010d kai skirtingos partijos var\u017e\u0117si d\u0117l atstovavimo ir autonomijos.<\/p>\n
L\u016b\u017eio ta\u0161ku tapo 1928 met\u0173 rugpj\u016btis, kai serb\u0173 ekstremistas parlamentaras Puni\u0161a Ra\u010di\u010dius nu\u0161ov\u0117 \u012ftaking\u0105 kroat\u0173 politik\u0105 Stjepan\u0105 Radi\u010di\u0173. Tai sustiprino kroat\u0173 baimes, kad \u0161alies valdymas bus vis labiau koncentruojamas Serbijos politinio elito rankose.<\/p>\n
1929 met\u0173 sausio 6 dien\u0105 karalius Aleksandras I Kara\u0111or\u0111evi\u0107 panaikino federalin\u0119 konstitucij\u0105, paleido parlament\u0105, pervadino valstyb\u0119 Jugoslavijos karalyste ir \u012fved\u0117 vienvald\u0119 diktat\u016br\u0105. Nors toks \u017eingsnis daliai serb\u0173 politinio establi\u0161mento atrod\u0117 logi\u0161kas, kitoms tautin\u0117ms grup\u0117ms jis rei\u0161k\u0117 dar didesn\u012f atotr\u016bk\u012f nuo vald\u017eios.<\/p>\n
Autoriaus teigimu, diktat\u016bra Kroatijoje nusilpnino nuosaiki\u0105 politik\u0105 ir, paradoksalu, suteik\u0117 daugiau erdv\u0117s radikalioms id\u0117joms. 1931 metais, Did\u017eiosios depresijos fone, Kroatijoje \u0117m\u0117 daug\u0117ti smurto \u2013 minimi \u0161audymai, sprogdinimai ir teroro aktai.<\/p>\n
\u0160iame kontekste vis daugiau kroat\u0173 \u0117m\u0117 remti \u201eUsta\u0161\u0173\u201c jud\u0117jim\u0105, kur\u012f ved\u0117 i\u0161eivijoje gyven\u0119s Ante Paveli\u010dius. Jis dar 1929 metais paliko Jugoslavij\u0105, o jo pa\u017ei\u016bros, anot teksto, tapo pernelyg radikalios net daliai kroat\u0173 politinio elito.<\/p>\n
Paveli\u010dius skelb\u0117 kroat\u0173 rasinio prana\u0161umo id\u0117jas, visi\u0161kai atmet\u0117 bet koki\u0105 konfederacin\u0119 santvark\u0105 su Serbija ir tvirtino, kad Kroatija turi teis\u0119 naudoti bet kokias priemones \u201esvetimoms j\u0117goms\u201c i\u0161stumti. U\u017e tai Jugoslavijos vald\u017eia jam paskyr\u0117 mirties bausm\u0119 u\u017e aki\u0173, ta\u010diau tai tik sustiprino jo, kaip radikalo, autoritet\u0105.<\/p>\n
Tekste pabr\u0117\u017eiama, kad Paveli\u010diaus ry\u0161iai su kitais regiono ekstremistais ir u\u017esienio radikalais tur\u0117jo reali\u0173 pasekmi\u0173. 1934 metais, kai karalius Aleksandras lank\u0117si Pranc\u016bzijoje siekdamas u\u017esitikrinti paskol\u0105, buvo surengtas pasik\u0117sinimas.<\/p>\n
Pasik\u0117sinimas \u012fvyko Marselyje: netrukus po to, kai karalius pasirod\u0117 vie\u0161umoje \u0161alia Pranc\u016bzijos u\u017esienio reikal\u0173 ministro Louis Barthou, \u0161\u016bviai mirtinai su\u017eeid\u0117 abu. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad operacijos organizavimas siejamas su Paveli\u010diumi.<\/p>\n
Karaliaus \u017e\u016btis dar labiau destabilizavo \u0161al\u012f, o tuo pat metu Europoje stipr\u0117jo i\u0161orin\u0117s gr\u0117sm\u0117s: nacistin\u0117 Vokietija agresyv\u0117jo, Benito Mussolini Italija vykd\u0117 ekspansij\u0105, o tarptautin\u0117 sistema vis labiau slydo \u012f nauj\u0105 kar\u0105.<\/p>\n
Prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui 1939 metais, Jugoslavijai vis sunkiau sek\u0117si i\u0161laikyti balans\u0105 tarp stovykl\u0173. 1941 met\u0173 kov\u0105, kai A\u0161ies valstyb\u0117s i\u0161 esm\u0117s supo Jugoslavij\u0105, \u0161alies vadovyb\u0117 atsid\u016br\u0117 situacijoje, kurioje sprendimas tapo nei\u0161vengiamas.<\/p>\n
Tekste ra\u0161oma, kad regentas Paulius nusprend\u0117 prisijungti prie A\u0161ies, tik\u0117damasis i\u0161vengti visuotinio sunaikinimo. Ta\u010diau \u0161is sprendimas ilgai nei\u0161silaik\u0117: po dviej\u0173 dien\u0173 \u012fvyko karinink\u0173 perversmas, vald\u017ei\u0105 per\u0117m\u0117 \u012f sost\u0105 pasodintas Petras, Aleksandro s\u016bnus, ir \u0161alis pasirinko Britanijos pus\u0119.<\/p>\n
Tai tapo pretekstu invazijai \u2013 1941 met\u0173 baland\u017eio 6 dien\u0105 A\u0161ies paj\u0117gos \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Jugoslavij\u0105, o kapituliacija, kaip teigiama tekste, truko vos vienuolika dien\u0173. Vokietija ir s\u0105jungininkai pasidalijo teritorijas: minimos Vokietijos okupacijos zonos Serbijoje ir Slov\u0117nijoje, Bulgarijos \u2013 Makedonijoje.<\/p>\n
Bosnijoje ir Kroatijoje, pasak pasakojimo, Adolfas Hitleris ir Benito Mussolini \u201eatlygino\u201c Paveli\u010diui \u2013 buvo sukurta vadinamoji Nepriklausoma Kroatijos valstyb\u0117. T\u0173 pa\u010di\u0173 1941 met\u0173 baland\u012f Paveli\u010dius buvo atgabentas \u012f Zagreb\u0105 ir netrukus tapo \u0161io re\u017eimo vadovu, pasivadin\u0119s \u201ePoglavnik\u201c.<\/p>\n
Valstyb\u0117je gyveno milijonai kroat\u0173, taip pat \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 bosniak\u0173 ir beveik 2 milijonai serb\u0173, be \u017eyd\u0173 ir rom\u0173 bendruomeni\u0173. Tekste teigiama, kad re\u017eimas beveik i\u0161kart \u0117m\u0117si represij\u0173: minimas \u012fsakymas sudeginti seniausi\u0105 Sarajevo sinagog\u0105 ir vie\u0161ai deklaruota politika \u201evalyti\u201c teritorij\u0105 nuo serb\u0173.<\/p>\n
Autorius apra\u0161o ir konkre\u010diai \u012fvardija re\u017eimo plan\u0105 serb\u0173 at\u017evilgiu: dal\u012f nu\u017eudyti, dal\u012f prievarta atversti \u012f katalikyb\u0119, dal\u012f i\u0161tremti. \u017dydams ir romams taip pat buvo keliami ultimatumai \u2013 atsiversti arba b\u016bti nu\u017eudytiems, o tai tekste apib\u016bdinama kaip genocidin\u0117 kampanija.<\/p>\n
\u0160i istorijos atkarpa, kaip pabr\u0117\u017eiama, paliko ilgalaik\u012f ir destruktyv\u0173 atminties bei politikos p\u0117dsak\u0105 Balkanuose: 1990-aisiais, Jugoslavijai byrint, \u012f pavir\u0161i\u0173 v\u0117l kilo senos traumos ir simboliai, susij\u0119 su karo met\u0173 smurtu ir ultranacionalizmo palikimu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1920\u20131941 met\u0173 Jugoslavijos kriz\u0117s, diktat\u016bra ir radikalizacija atv\u0117r\u0117 keli\u0105 1941-\u0173j\u0173 invazijai bei genocidui Kroatijoje ir Bosnijoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53617,53616,12303,23486,53614,286,53615],"miestas":[],"class_list":["post-68526","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-aleksandras-i-karadordevic","tag-ante-pavelic","tag-antrasis-pasaulinis-karas","tag-balkanai","tag-jugoslavija","tag-kroatija","tag-ustasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68526","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68526"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68526\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68526"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68526"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68526"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68526"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}