Brit\u0173 imperija kadaise buvo did\u017eiausia istorijoje \u2013 jos valdos driek\u0117si per visus \u017eemynus. Ta\u010diau greta pla\u010diai \u017einom\u0173 kolonij\u0173 egzistavo ir ma\u017eiau gird\u0117tos teritorijos, kuri\u0173 istorijos neretai stebina pos\u016bkiais.<\/p>\n
\u0160iame pasakojime \u2013 \u0161e\u0161ios buvusios arba su Britanija siejamos kolonijos ir teritorijos, apie kurias da\u017enas prisimena retai: Malta, Brit\u0173 Hond\u016bras (dabartinis Belizas), Gibraltaras, Kal\u0117d\u0173 sala, Brit\u0173 Gviana (dabartin\u0117 Gajana) ir Jonijos salos.<\/p>\n
Kai kurios j\u0173 buvo strategi\u0161kai svarbios j\u016br\u0173 keliams ir karin\u0117ms baz\u0117ms, kitos \u2013 vertinamos d\u0117l gamtos i\u0161tekli\u0173 ar ekonomin\u0117s naudos. Dalis teritorij\u0173 keliavo i\u0161 rank\u0173 \u012f rankas, buvo puolamos, blokuojamos ar tapo ilg\u0173 politini\u0173 gin\u010d\u0173 objektu.<\/p>\n
Nors \u0161ios vietos yra skirtinguose pasaulio regionuose, j\u0173 istorijose kartojasi keli motyvai: imperij\u0173 konkurencija, vietos gyventoj\u0173 siekis apsispr\u0119sti ir ekonomikos poky\u010diai po vergov\u0117s panaikinimo ar pasikeitusios pasaulin\u0117s tvarkos.<\/p>\n
Vidur\u017eemio j\u016broje esanti Malta per \u0161imtme\u010dius priklaus\u0117 \u012fvairioms valstyb\u0117ms ir vald\u017eioms, o XIX am\u017eiuje tapo Britanijos kolonija. Geografin\u0117 pad\u0117tis pavert\u0117 j\u0105 patogia baze brit\u0173 laivynui regione.<\/p>\n
Atidarius Sueco kanal\u0105, Maltos reik\u0161m\u0117 dar i\u0161augo \u2013 ji tapo svarbia atrama imperijos veiksmams Vidur\u017eemio j\u016broje. Pirmojo pasaulinio karo metu sala veik\u0117 ir kaip su\u017eeist\u0173 s\u0105junginink\u0173 gydymo centras.<\/p>\n
Antrojo pasaulinio karo metais Malta patyr\u0117 itin intensyvius bombardavimus \u2013 Italija ir Vokietija vykd\u0117 oro puolim\u0105, o sala tapo viena labiausiai bombarduot\u0173 viet\u0173 pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n
Po karo, silpstant Britanijos imperijai, Malta taip pat siek\u0117 savaranki\u0161kumo ir 1964 met\u0173 rugs\u0117jo 21 dien\u0105 tapo nepriklausoma.<\/p>\n
Dabartinis Belizas, anks\u010diau vadintas Brit\u0173 Hond\u016bru, ilg\u0105 laik\u0105 buvo gin\u010dijama teritorija: j\u0105 formaliai buvo parei\u0161kusi Ispanija, ta\u010diau reali kontrol\u0117 buvo menka. XVII am\u017eiuje \u010dia \u0117m\u0117 kurtis brit\u0173 naujakuriai, o vietov\u0117 daugiausia buvo naudojama medienos ruo\u0161ai.<\/p>\n
1798 metais m\u016b\u0161yje prie \u0160v. Jurgio Kyso brit\u0173 naujakuriai sustabd\u0117 bandymus \u012ftvirtinti tiesiogin\u0119 ispan\u0173 kontrol\u0119. Vis d\u0117lto oficialia Britanijos kolonija teritorija tapo tik 1862 metais.<\/p>\n
Kolonijos ekonomika r\u0117m\u0117si \u017ealiav\u0173 eksportu, ypa\u010d mediena, ir buvo glaud\u017eiai susijusi su pavergt\u0173 afrikie\u010di\u0173 darbu. 1834 metais Britanijai panaikinus vergov\u0119, darbo sistema kolonijoje tur\u0117jo persitvarkyti.<\/p>\n
XX am\u017eiuje stipr\u0117jant nacionaliniams jud\u0117jimams, 1964 metais Brit\u0173 Hond\u016bras tapo savivaldus, 1973 metais pervadintas \u012f Beliz\u0105, o 1981 metais paskelb\u0117 visi\u0161k\u0105 nepriklausomyb\u0119. Dabartin\u0117 sostin\u0117 Belmopanas buvo \u012fkurta 1970 metais, reaguojant \u012f 1961 metais uragano nuniokotos ankstesn\u0117s sostin\u0117s problemas.<\/p>\n
Gibraltaras \u2013 nedidelis pusiasalis piet\u0173 Ispanijoje, \u0161alia s\u0105siaurio, jungian\u010dio Atlant\u0105 ir Vidur\u017eemio j\u016br\u0105. D\u0117l tokios vietos jis tapo strategi\u0161kai svarbus, o per istorij\u0105 ne kart\u0105 keit\u0117 \u0161eimininkus.<\/p>\n
Britanija Gibraltar\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 1704 metais per Ispanijos \u012fp\u0117dinyst\u0117s kar\u0105, o 1713 metais Utrechto sutartimi Ispanija teritorij\u0105 perleido Britanijai. Nuo tada Gibraltaras britams tapo svarbia j\u016br\u0173 baze.<\/p>\n
Ispanija \u012fvairiais laikotarpiais band\u0117 susigr\u0105\u017einti Gibraltar\u0105: teritorija buvo apgulta ne kart\u0105, o ilgiausias spaudimo laikotarpis XX am\u017eiuje virto pasienio blokada, trukusia nuo 1969 iki 1985 met\u0173.<\/p>\n
1967 metais Gibraltare surengtame referendume gyventojai did\u017eiule persvara pasirinko likti su Britanija. 2002 metais vyko dar vienas referendumas d\u0117l si\u016blymo dalintis suverenitetu su Ispanija \u2013 ir jis taip pat buvo ry\u017etingai atmestas.<\/p>\n
Kal\u0117d\u0173 sal\u0105 Indijos vandenyne 1643 metais pasteb\u0117jo Brit\u0173 Ryt\u0173 Indijos kompanijos kapitonas Williamas Mynorsas, ta\u010diau sala ilgai liko negyvenama. Situacija pasikeit\u0117 XIX am\u017eiaus pabaigoje, kai buvo nustatyti fosfat\u0173 telkiniai.<\/p>\n
1888 metais britai sal\u0105 aneksavo, o netrukus prasid\u0117jo fosfat\u0173 gavyba. Darbui buvo atgabenti samdomi darbininkai, pirmiausia i\u0161 Kinijos, v\u0117liau \u2013 ir i\u0161 kit\u0173 region\u0173, \u012fskaitant Malaizij\u0105.<\/p>\n
Antrojo pasaulinio karo metu, Japonijai ple\u010diant kontrol\u0119 regione, saloje kilo sukilimas: dalis Indijos kari\u0173 nu\u017eud\u0117 brit\u0173 karininkus. V\u0117liau Japonijai u\u017e\u0117mus sal\u0105, sukil\u0117liai, kaip ir kiti, buvo ver\u010diami dirbti.<\/p>\n
Po karo sala i\u0161 Singap\u016bro kolonijos administravimo buvo perduota Australijai \u2013 tai \u012fvyko 1958 metais. \u0160iandien Kal\u0117d\u0173 sala \u017einoma ir d\u0117l nacionalinio parko bei raudon\u0173j\u0173 krab\u0173 migracijos.<\/p>\n
\u0160iaur\u0117s Piet\u0173 Amerikoje esanti Gajana susiformavo i\u0161 teritorij\u0173, kurios ilg\u0105 laik\u0105 buvo oland\u0173 valdomos, o v\u0117liau per\u0117jo Britanijai. 1831 metais britai sujung\u0117 savo valdas regione \u012f Brit\u0173 Gvian\u0105 \u2013 modernios Gajanos pirmtak\u0119.<\/p>\n
Ekonomikos pagrindas buvo cukraus plantacijos, kuriose i\u0161 prad\u017ei\u0173 dirbo pavergti afrikie\u010diai. Panaikinus vergov\u0119, plantacijose imta remtis samdomu darbu, daug darbuotoj\u0173 atvykdavo i\u0161 Indijos, taip pat i\u0161 kit\u0173 region\u0173.<\/p>\n
XX am\u017eiaus viduryje kolonijoje stipr\u0117jo nepriklausomyb\u0117s siekiai, ta\u010diau \u012fvairiataut\u0117 visuomen\u0117 ir politin\u0117 \u012ftampa apsunkino proces\u0105. Britanija ir JAV nerimavo d\u0117l galimo komunist\u0173 \u012ftakos i\u0161augimo, tod\u0117l nepriklausomyb\u0117 buvo atid\u0117ta.<\/p>\n
Galiausiai Britanija pasitrauk\u0117 1966 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 26 dien\u0105, o Gajana tapo nepriklausoma. V\u0117lesniais de\u0161imtme\u010diais \u0161alis ilgai i\u0161liko priklausoma nuo tradicini\u0173 \u016bkio \u0161ak\u0173, o 2015 metais regione aptikti reik\u0161mingi naftos telkiniai, o gavyba prad\u0117ta 2019 metais.<\/p>\n
Jonijos salos driekiasi \u012f vakarus nuo Graikijos, netoli Italijos. Per am\u017eius jos priklaus\u0117 skirtingoms valstyb\u0117ms, o ilg\u0105 laik\u0105 buvo Venecijos Respublikos \u012ftakoje, kas pad\u0117jo daliai sal\u0173 i\u0161vengti Osman\u0173 vald\u017eios likimo, i\u0161tikusio \u017eemyninei Graikijai.<\/p>\n
Napoleonui suard\u017eius Venecijos Respublik\u0105, salos atiteko Pranc\u016bzijai, v\u0117liau jas u\u017e\u0117m\u0117 Rusijos ir Osman\u0173 paj\u0117gos, suk\u016brusios Septinsulin\u0119 respublik\u0105. 1807 metais pranc\u016bzai sugr\u012f\u017eo, ta\u010diau netrukus britai prad\u0117jo sal\u0173 u\u017e\u0117mim\u0105.<\/p>\n
1815 metais, po Vienos kongreso, Britanija per\u0117m\u0117 kontrol\u0119 ir \u012fsteig\u0117 Jonijos sal\u0173 Jungtines Valstijas \u2013 formaliai savaranki\u0161k\u0105 darin\u012f su konstitucija ir parlamentu, bet realiai pavald\u0173 brit\u0173 auk\u0161tajam komisarui.<\/p>\n
Graikijai 1830 metais i\u0161kovojus nepriklausomyb\u0119, salose augo noras susivienyti su \u201emotinine\u201c valstybe. Po de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012ftampos Britanija sutiko su taikiu perdavimu, ir 1864 metais Jonijos salos buvo prijungtos prie Graikijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160e\u0161ios ma\u017eiau \u017einomos su Britanija susijusios teritorijos \u2013 nuo Maltos ir Gibraltaro iki Kal\u0117d\u0173 salos ir Jonijos sal\u0173 \u2013 ir j\u0173 kelias istorijoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53631,53630,52687,10274,53633,53632,8533],"miestas":[],"class_list":["post-68530","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-belizas","tag-britu-imperija","tag-gajana","tag-gibraltaras","tag-jonijos-salos","tag-kaledu-sala","tag-malta"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68530","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68530"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68530\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68530"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68530"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68530"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68530"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}