{"id":68559,"date":"2026-11-06T11:52:15","date_gmt":"2026-11-06T11:52:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/06\/astuonkojai-pralenda-pro-itin-mazas-skyles-mokslininkai-aiskinasi-kaip-tai-daro\/"},"modified":"2026-11-06T11:52:15","modified_gmt":"2026-11-06T11:52:15","slug":"astuonkojai-pralenda-pro-itin-mazas-skyles-mokslininkai-aiskinasi-kaip-tai-daro","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/06\/astuonkojai-pralenda-pro-itin-mazas-skyles-mokslininkai-aiskinasi-kaip-tai-daro\/","title":{"rendered":"A\u0161tuonkojai pralenda pro itin ma\u017eas skyles: mokslininkai ai\u0161kinasi, kaip tai daro"},"content":{"rendered":"<p>A\u0161tuonkojai gali prasmukti pro steb\u0117tinai ma\u017eas angas \u2013 kartais atrodan\u010dias per ank\u0161tas tokiam gyv\u016bnui. Mokslininkus ir robotikos in\u017einierius ypa\u010d domina, kaip jiems pavyksta taip stipriai deformuoti k\u016bn\u0105 neprarandant kontrol\u0117s.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161oma \u017eurnale \u201eJournal of Experimental Biology\u201c publikuotame darbe, pagrindin\u0117 fizin\u0117 riba a\u0161tuonkojui pral\u012fsti pro \u201ebutelio kaklel\u012f\u201c yra jo kietas snapas. Visa kita priklauso nuo to, kaip vikriai gyv\u016bnas sugeba koordinuoti mink\u0161t\u0105 k\u016bn\u0105, \u010diuptuvus ir mantij\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda \u2013 galvakoj\u0173 moliusk\u0173 specialistai i\u0161 Italijos ir Austrijos bei Singap\u016bro nacionalinio universiteto Pa\u017eangiosios robotikos centro in\u017einieriai \u2013 siek\u0117 suprasti, kokias konkre\u010dias judesi\u0173 strategijas a\u0161tuonkojai pasitelkia skirtingo dyd\u017eio angose.<\/p>\n<p>Praktin\u0117 \u0161io darbo reik\u0161m\u0117 \u2013 ne vien biologijos \u017einios. A\u0161tuonkoj\u0173 geb\u0117jimas jud\u0117ti ank\u0161tose erdv\u0117se gali pad\u0117ti kurti mink\u0161tuosius robotus, kurie ateityje b\u016bt\u0173 naudingesni, pavyzd\u017eiui, paie\u0161kos ir gelb\u0117jimo operacijose.<\/p>\n<h2>Kaip buvo tiriamas pralindimas<\/h2>\n<p>Komanda detaliai steb\u0117jo tris jaunus paprastuosius a\u0161tuonkojus (Octopus vulgaris), kai \u0161ie lindo pro skirtingo dyd\u017eio skyles. Elgesys buvo filmuojamas, o \u012fra\u0161ai analizuojami ie\u0161kant pasikartojan\u010di\u0173 judesi\u0173 \u201eblok\u0173\u201c.<\/p>\n<p>Tyrime vartojama s\u0105voka \u201emotoriniai primityvai\u201c rei\u0161kia bazinius judesio elementus, kuriuos nerv\u0173 sistema gali jungti \u012f sud\u0117tingesnius veiksmus. \u0160i id\u0117ja kilo neuro moksle, bet v\u0117liau prigijo ir robotikoje.<\/p>\n<p>Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad pasirinkta pralindimo strategija kei\u010diasi priklausomai nuo to, kiek anga yra didel\u0117 lyginant su paties a\u0161tuonkojo k\u016bnu.<\/p>\n<h2>Trij\u0173 ir keturi\u0173 \u017eingsni\u0173 strategijos<\/h2>\n<p>Kai anga b\u016bdavo santykinai didesn\u0117, a\u0161tuonkojai da\u017eniausiai laikydavosi trij\u0173 \u017eingsni\u0173 sekos: pirmiausia \u201e\u017evalgyba\u201c, tada \u010diuptuv\u0173 perstatymas ir galiausiai pralindimas. Tyr\u0117jai \u0161\u012f elges\u012f apib\u016bdina kaip gana nuosekl\u0173 ir pasikartojant\u012f.<\/p>\n<p>I\u0161 prad\u017ei\u0173 a\u0161tuonkojis \u010diuptuvais ap\u010diupin\u0117davo ang\u0105 ir prad\u0117davo l\u012fsti, da\u017enai pirmas praki\u0161damas vien\u0105 \u010diuptuv\u0105 (da\u017eniausiai i\u0161 priekini\u0173, kair\u0117je), o po to \u2013 iki penki\u0173 kit\u0173.<\/p>\n<p>V\u0117liau, remdamasis dviem jau praki\u0161tais \u010diuptuvais ir j\u0173 siurbtukais \u201eprisikibdamas\u201c prie pertvaros aplink ang\u0105, gyv\u016bnas atsispirdavo ir atsargiai vienu metu prastumdavo mantij\u0105 bei likusius \u010diuptuvus.<\/p>\n<p>Kai anga b\u016bdavo ma\u017eesn\u0117, paskutinis etapas i\u0161siskaidydavo \u012f du atskirus veiksmus: pirmiausia perstatomi lik\u0119 \u010diuptuvai, o tik tuomet atskirai praki\u0161ama mantija. Taip susidarydavo keturi\u0173 \u017eingsni\u0173 strategija.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l mantija \u2013 sunkiausia dalis<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad galvos ir mantijos pralindimas atrodo ypa\u010d jautrus momentas, nes ten yra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs organai. Tarp j\u0173 \u2013 trys \u0161irdys, vir\u0161kinimo sistema ir centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos dalis, apjuosianti stempl\u0119.<\/p>\n<p>Dar viena reik\u0161minga detal\u0117 \u2013 centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 dengia standesnis kremzlinis \u201eapvalkalas\u201c. Jo dyd\u012f mokslininkai vertino netiesiogiai, matuodami atstum\u0105 tarp a\u0161tuonkoj\u0173 aki\u0173, ir naudojo kaip orientyr\u0105, kokio dyd\u017eio anga teori\u0161kai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u201e\u012fveikiama\u201c.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto steb\u0117ta, kad, pasitelk\u0119 keturi\u0173 \u017eingsni\u0173 strategij\u0105, paprastieji a\u0161tuonkojai geb\u0117jo pral\u012fsti ir pro angas, kurios buvo \u0161iek tiek ma\u017eesn\u0117s u\u017e atstum\u0105 tarp j\u0173 aki\u0173. Vaizdo \u012fra\u0161uose matyti, kaip jie raumenimis itin tiksliai deformuoja mantij\u0105, kad \u0161i praeit\u0173 pro, atrodyt\u0173, ne\u012fmanomai ank\u0161t\u0105 viet\u0105.<\/p>\n<p>Autoriai mano, kad geriau supratus tokias jud\u0117jimo strategijas, atsiranda nauj\u0173 princip\u0173 mink\u0161t\u0173j\u0173 robot\u0173 dizainui. Skirtingai nei da\u017enai \u201egyvati\u0161kos\u201c formos sprendimai, a\u0161tuonkojo \u012fkv\u0117ptas modelis teori\u0161kai leist\u0173 sutalpinti daugiau jutikli\u0173 ir manipuliatori\u0173, neprarandant geb\u0117jimo jud\u0117ti labai ank\u0161tose erdv\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>A\u0161tuonkojai pralenda pro itin ank\u0161tas angas, o tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 dvi skirtingas jud\u0117jimo strategijas, galin\u010dias \u012fkv\u0117pti mink\u0161tuosius robotus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68560,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1527,6944,53690,53689,53688,1036],"miestas":[],"class_list":["post-68559","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astuonkojai","tag-gyvunu-elgsena","tag-journal-of-experimental-biology","tag-minkstieji-robotai","tag-octopus-vulgaris","tag-robotika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68559","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68559"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68559\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68560"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68559"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68559"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68559"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68559"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}