Dvi varnos, vardu Iggy ir Lemmy, laboratoriniame regimosios informacijos teste sprendimus pri\u0117m\u0117 ma\u017edaug dvigubai grei\u010diau nei \u017emon\u0117s. Pauk\u0161\u010diai u\u017eduot\u012f atlikdavo grei\u010diau nei per ketvirt\u012f sekund\u0117s ir da\u017eniausiai neklysdavo.<\/p>\n
Eksperimente reik\u0117jo steb\u0117ti ekrane judan\u010di\u0173 ta\u0161k\u0173 lauk\u0105 ir nustatyti, \u012f kuri\u0105 pus\u0119 juda bendra j\u0173 kryptis. Apie tyrim\u0105 prane\u0161a \u201eZME Science\u201c.<\/p>\n
Mokslininkai u\u017eduoties sud\u0117tingum\u0105 keit\u0117 reguliuodami, kiek ta\u0161k\u0173 juda ta pa\u010dia kryptimi, o kiek \u2013 atsitiktinai. Kai kryptis buvo akivaizdi, varnos atsakydavo beveik be klaid\u0173, o kai signalas silpnesnis \u2013 vis tiek veik\u0117 geriau nei sp\u0117liodamos.<\/p>\n
Rezultatai nustebino ne vien d\u0117l grei\u010dio: tyr\u0117jai fiksavo ir smegen\u0173 veikl\u0105, ie\u0161kodami, kaip pauk\u0161\u010diai taip greitai priima sprendim\u0105. Nors pauk\u0161\u010di\u0173 smegenys anatomi\u0161kai gerokai skiriasi nuo \u017einduoli\u0173, sprendim\u0173 pri\u0117mimo principai pasirod\u0117 netik\u0117tai pana\u0161\u016bs.<\/p>\n
Tyrimas vyko Vokietijoje, Tiubingeno universitete, kur dvi pilkosios varnos buvo apmokytos atlikti u\u017eduot\u012f su jutikliniu ekranu. Pamat\u0119 ta\u0161k\u0173 \u201edebes\u012f\u201c, pauk\u0161\u010diai tur\u0117jo pasirinkti teising\u0105 krypt\u012f ir, atsak\u0119 tiksliai, gaudavo atlyg\u012f \u2013 mil\u010diaus lerv\u0105.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 matavim\u0173 buvo reakcijos prad\u017eia: mokslininkai fiksavo moment\u0105, kada pauk\u0161tis prad\u0117davo judes\u012f (pavyzd\u017eiui, pasukti galv\u0105), o ne kada snapu paliesdavo ekran\u0105. Vidutini\u0161kai sprendimo iniciavimas u\u017etrukdavo apie 235 milisekundes.<\/p>\n
Tyr\u0117jai \u0161\u012f greit\u012f palygino su ankstesniais pana\u0161iais bandymais su \u017emon\u0117mis ir be\u017ed\u017eion\u0117mis. Palyginimuose \u017emon\u0117ms sprendimui paprastai prireikdavo 450\u2013820 milisekund\u017ei\u0173, be\u017ed\u017eion\u0117ms \u2013 apie 410\u2013600 milisekund\u017ei\u0173.<\/p>\n
\u012edomu ir tai, kad net tada, kai ta\u0161k\u0173 jud\u0117jimo krypt\u012f \u201eu\u017ego\u017edavo\u201c atsitiktiniai ta\u0161kai, varnos da\u017eniau nei atsitiktinai atsp\u0117davo teising\u0105 krypt\u012f. Tyrime minima, kad net ir esant vos 3 proc. kryptingai judan\u010di\u0173 ta\u0161k\u0173, abiej\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 rezultatai buvo geresni nei sp\u0117jant.<\/p>\n
Kita tyrimo dalis buvo nukreipta \u012f smegen\u0173 procesus: elektrodais fiksuota 248 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumas varn\u0173 nidopallium caudolaterale srityje. \u0160i sritis siejama su planavimu ir sprendim\u0173 pri\u0117mimu ir neretai lyginama su \u017einduoli\u0173 prefrontaline \u017eieve.<\/p>\n
I\u0161 vis\u0173 registruot\u0173 l\u0105steli\u0173 58 aktyvumas skyr\u0117si priklausomai nuo to, koki\u0105 krypt\u012f varna pasirinks. Ma\u017edaug po 70 milisekund\u017ei\u0173 nuo vaizdo pasirodymo j\u0173 aktyvumas prad\u0117davo \u201enumatyti\u201c b\u016bsim\u0105 sprendim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai pasteb\u0117jo \u201ekaupiamojo\u201c tipo proces\u0105: renkantis sprendim\u0105, neuron\u0173 signalai stipr\u0117jo, o kai vizualinis \u012frodymas b\u016bdavo ry\u0161kesnis, aktyvumo did\u0117jimas b\u016bdavo statesnis. Prie\u0161 pat pauk\u0161\u010diui pradedant atsakymo veiksm\u0105, signalai art\u0117davo prie pana\u0161aus lygio \u2013 tai primena anks\u010diau su be\u017ed\u017eion\u0117mis apra\u0161yt\u0105 sprendimo formavimo mechanizm\u0105.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117 \u2013 neuron\u0173 aktyvumas atspind\u0117jo pat\u012f sprendim\u0105, o ne vien dirgikl\u012f. Signalai prognozavo pasirinkim\u0105 net tada, kai ta\u0161kai jud\u0117jo atsitiktinai, taip pat ir tais atvejais, kai pauk\u0161\u010diai suklysdavo.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad tiksli prie\u017eastis, kod\u0117l varnos sprend\u017eia taip greitai, kol kas n\u0117ra ai\u0161ki. Ta\u010diau aptariamos kelios hipotez\u0117s, kurias dar reik\u0117t\u0173 patikrinti papildomais eksperimentais.<\/p>\n
Viena j\u0173 \u2013 pauk\u0161\u010di\u0173 smegen\u0173 \u201ekompakti\u0161kumas\u201c. Minimas 2016 met\u0173 tyrimas, kuriame nustatyta, kad giesminiai pauk\u0161\u010diai ir pap\u016bgos \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 smegen\u0173 mas\u0119 gali sutalpinti ma\u017edaug dvigubai daugiau neuron\u0173 nei primatai, o trumpesni ry\u0161iai teori\u0161kai leist\u0173 grei\u010diau perduoti signalus.<\/p>\n
Kita galima prie\u017eastis \u2013 auk\u0161tesn\u0117 daugelio pauk\u0161\u010di\u0173 k\u016bno temperat\u016bra, siekianti apie 41\u201342 laipsnius Celsijaus, kuri gal\u0117t\u0173 spartinti nervini\u0173 signal\u0173 cheminius procesus. Taip pat svarstoma evoliucin\u0117 logika: skryd\u017eiui, kli\u016b\u010di\u0173 vengimui ir tiksliam snapo valdymui reikia ypa\u010d greito regimojo apdorojimo.<\/p>\n
\u0160is darbas papildo vis did\u0117jant\u012f \u012frodym\u0173 lauk\u0105, kad pauk\u0161\u010diai gali atlikti sud\u0117tingas kognityvines u\u017eduotis net netur\u0117dami \u017einduoliams b\u016bdingos sluoksniuotos neokortekso strukt\u016bros. Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dvi varnos laboratoriniame teste krypt\u012f nustat\u0117 per 235 ms \u2013 gerokai grei\u010diau nei \u017emon\u0117s, o smegen\u0173 \u012fra\u0161ai parod\u0117 pana\u0161\u0173 sprendim\u0173 mechanizm\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[53831,3129,9708,2571,33817,36503],"miestas":[],"class_list":["post-68654","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-gyvunu-kognicija","tag-neuromokslai","tag-neuronai","tag-sprendimu-priemimas","tag-tiubingeno-universitetas","tag-varnos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68654","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68654"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68654\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68654"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68654"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68654"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68654"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}