Prie Argentinos krant\u0173, netoli Vald\u00e9s pusiasalio, \u0161iemet fiksuojamas i\u0161skirtinis pietini\u0173 bangini\u0173 (Eubalaena australis) gai\u0161imas \u2013 nuo bir\u017eelio rasta daugiau kaip 300 nugai\u0161usi\u0173 jaunikli\u0173.<\/p>\n
Tai beveik tris kartus vir\u0161ija ankstesn\u012f rekord\u0105, pasiekt\u0105 2012 metais, kai buvo aptikta 113 negyv\u0173 gyv\u016bn\u0173. Apie situacij\u0105 ra\u0161o \u201eSmithsonian Magazine\u201c.<\/p>\n
Pietiniai banginiai \u012f \u0161iuos vandenis kasmet atplaukia poruotis, atsivesti jaunikli\u0173 ir juos auginti palyginti ramiomis s\u0105lygomis. Veisimosi sezonas paprastai t\u0119siasi nuo gegu\u017e\u0117s iki gruod\u017eio.<\/p>\n
Jaunikli\u0173 \u017e\u016btys \u0161iame cikle n\u0117ra ne\u012fprastos \u2013 tipiniu sezonu gali nei\u0161gyventi apie 20\u201330 proc. gimusio prieauglio. Ta\u010diau \u0161i\u0173 met\u0173 mastas kelia rimt\u0105 nerim\u0105 d\u0117l vietos ekosistemos b\u016bkl\u0117s ir galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 tiriam\u0173 versij\u0173 \u2013 bakterija Erysipelothrix rhusiopathiae, galinti sukelti odos infekcijas ir su jomis susijusias rimtas sveikatos komplikacijas.<\/p>\n
\u0160iemet negyv\u0173 bangini\u0173 audini\u0173 m\u0117giniai laboratorijas pasiek\u0117 anks\u010diau nei ankstesniais metais, o tyrimai parod\u0117 b\u016btent \u0161io mikroorganizmo buvim\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai neatmeta, kad bakterijos plitime gali dalyvauti kirai. Teigiama, jog \u0161ie pauk\u0161\u010diai gali pulti jaunus banginius ir, jiems i\u0161kylant \u012fkv\u0117pti oro, i\u0161kapoti odos gabal\u0117lius, palikdami \u017eaizdas, per kurias lengviau prasideda infekcija.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien bakterijos aptikimas dar nepaai\u0161kina, kod\u0117l b\u016btent 2026 metais jaunikli\u0173 \u017e\u016b\u010di\u0173 skai\u010dius taip smarkiai \u0161oktel\u0117jo. Svarstoma, ar mikroorganizmas gal\u0117jo tapti agresyvesnis, ar pasikeit\u0117 jaunikli\u0173 atsparumas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f platesnius aplinkos veiksnius: vandens temperat\u016bros, druskingumo bei pH poky\u010diai gali daryti \u012ftak\u0105 tiek j\u016br\u0173 organizmams, tiek bangini\u0173 imunitetui.<\/p>\n
Tarp galim\u0173 veiksni\u0173 minimi klimato kaitos procesai ir El Ninjo rei\u0161kinys, galintys keisti vandenyn\u0173 s\u0105lygas bei maisto prieinamum\u0105.<\/p>\n
Kartu keliamas klausimas ir d\u0117l pateli\u0173 b\u016bkl\u0117s \u2013 ji tiesiogiai priklauso nuo maisto i\u0161tekli\u0173, o tai gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamumui.<\/p>\n
Nerim\u0105 kelia ir kiti radiniai: Argentinos Patagonijoje aptikta keliolika negyv\u0173 jaun\u0173 ir suaugusi\u0173 bangini\u0173.<\/p>\n
\u0160iais atvejais d\u0117mesys krypsta \u012f toksinius dumbli\u0173 \u017eyd\u0117jimus. Kai kurie i\u0161tirti gyv\u016bnai buvo geros fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s, o j\u0173 skrand\u017eiuose rasta daug maisto, tod\u0117l neatmetama, kad jie gal\u0117jo apsinuodyti su\u0117d\u0119 toksinais u\u017eter\u0161t\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau ir \u0161i versija kol kas neturi galutinio patvirtinimo, tod\u0117l tyrimai t\u0119siami.<\/p>\n
Pietiniai banginiai praeityje buvo intensyviai med\u017eiojami, ta\u010diau po tarptautinio komercin\u0117s bangini\u0173 med\u017eiokl\u0117s draudimo 9-ajame de\u0161imtmetyje j\u0173 populiacija prad\u0117jo atsigauti. \u0160iuo metu piet\u0173 pusrutulyje gyvena ma\u017edaug 12\u201315 t\u016bkst. \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173, ta\u010diau mokslininkai dar negali pasakyti, kaip \u0161i\u0173 met\u0173 nuostoliai atsilieps r\u016b\u0161ies atei\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Vald\u00e9s pusiasalio Argentinoje rasta per 300 nugai\u0161usi\u0173 pietini\u0173 bangini\u0173 jaunikli\u0173 \u2013 tiriamos bakterijos, klimato ir dumbli\u0173 hipotez\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68676,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[9447,53841,673,28944,53840,53842,53839],"miestas":[],"class_list":["post-68675","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-argentina","tag-banginiu-jaunikliai","tag-klimato-kaita","tag-patagonija","tag-pietiniai-banginiai","tag-toksiski-dumbliai","tag-valdes-pusiasalis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68675","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68675"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68675\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68676"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68675"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68675"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68675"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68675"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}