Mokslininkai Marso atmosferoje aptiko ne\u012fprast\u0173 vandenilio chlorido (HCl) duj\u0173, o j\u0173 \u201e\u017eidinys\u201c sutampa su mil\u017eini\u0161ko Alba Mons ugnikalnio regionu. Toks signalas kelia klausim\u0105, ar po pavir\u0161iumi vis dar gali slyp\u0117ti \u0161iluma ir magma.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, HCl p\u0117dsakus dar 2020 metais u\u017efiksavo Europos kosmoso agent\u016bros \u201eExoMars Trace Gas Orbiter\u201c. Vien pa\u010dios dujos dar nerei\u0161kia, kad Marse vyksta i\u0161siver\u017eimai, ta\u010diau nauja analiz\u0117 rodo detali\u0173, kurias paai\u0161kinti paprasta \u201edulki\u0173 chemija\u201c ne visada pavyksta.<\/p>\n
Marse gausu chloro jungini\u0173 dulk\u0117se ir dirvo\u017eemyje, tod\u0117l, veikiant saul\u0117s \u0161viesai, ore esan\u010dioms dulk\u0117ms ir vandens garams, HCl gali susidaryti ir be po\u017eemini\u0173 proces\u0173. Daugeliu atvej\u0173 taip ir atrod\u0117: duj\u0173 kiekiai kilo \u0161iltesniu, dulk\u0117tesniu met\u0173 laiku ir v\u0117liau suma\u017e\u0117davo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto buvo pasteb\u0117ta i\u0161imtis \u2013 ankstyv\u0105 vasar\u0105 \u0161iauriniame Marso pusrutulyje HCl kartojosi b\u016btent Alba Mons apylink\u0117se ir pasirodydavo \u201ene tuo sezonu\u201c, kurio b\u016bt\u0173 tik\u0117tasi vien i\u0161 atmosferini\u0173 reakcij\u0173. Tyr\u0117jai tai sieja su lokalizuotu \u0161altiniu ir tuo, kas vyksta po ledu bei gruntu.<\/p>\n
Alba Mons laikomas did\u017eiausiu Marso ugnikalniu pagal u\u017eimam\u0105 plot\u0105: jis driekiasi per mil\u017eini\u0161k\u0105 teritorij\u0105, o vir\u0161\u016bn\u0117 pakyla ma\u017edaug 6,8 kilometro vir\u0161 atskaitinio Marso auk\u0161\u010dio. Manoma, kad jis tur\u0117jo b\u016bti neaktyvus apie 3,2 mlrd. met\u0173, tod\u0117l pasikartojantis duj\u0173 signalas \u0161ioje vietoje atrodo netik\u0117tas.<\/p>\n
Per dvejus Marso metus mokslininkai u\u017efiksavo a\u0161tuonis patikimus HCl aptikimus i\u0161 78 tinkam\u0173 steb\u0117jim\u0173 \u0161iauriniame pusrutulyje. Visi jie telk\u0117si palyginti siaurame ilgum\u0173 intervale aplink Alba Mons region\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausia i\u0161matuota koncentracija siek\u0117 apie 1,5 dalies milijardui (ppb) \u2013 tai ypa\u010d ma\u017eas kiekis, ma\u017edaug viena ar dvi HCl molekul\u0117s milijardui atmosferos molekuli\u0173. Ta\u010diau signalas buvo pakankamai ai\u0161kus, kad tyr\u0117jai ie\u0161kot\u0173 paai\u0161kinimo, kod\u0117l jis toks lokalus.<\/p>\n
Nor\u0117dami patikrinti, ar duj\u0173 aptikimai gali tur\u0117ti ry\u0161\u012f su pavir\u0161iaus strukt\u016bromis, tyr\u0117jai analizavo didel\u0117s rai\u0161kos orbitinius vaizdus. Buvo naudota ir \u201eTrace Gas Orbiter\u201c CaSSIS kamera, ir NASA HiRISE instrumentas.<\/p>\n
Alba Mons apylink\u0117se pasteb\u0117tas labai siaur\u0173 \u012ftr\u016bkim\u0173 tinklas: dalis ply\u0161i\u0173 siek\u0117 vos kelias de\u0161imtis centimetr\u0173, kiti sudar\u0117 kilometrus besit\u0119sian\u010dias sistemas, kai kur \u2013 i\u0161ilgai pakilusi\u0173 keter\u0173. Prie kai kuri\u0173 ply\u0161i\u0173 matyti tamsesni plotai, kurie gali b\u016bti siejami su med\u017eiagos nus\u0117dimu \u0161alia ang\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbu tai, kad \u0161ios strukt\u016bros, pasak tyr\u0117j\u0173, atrodo geologi\u0161kai gana \u201ejaunos\u201c: jos kerta ledo turtingas pavir\u0161ines nuogulas, kurios, manoma, susiformavo prie\u0161 \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. Be to, ply\u0161i\u0173 siaurumas leid\u017eia sp\u0117ti, kad be \u201eatnaujinimo\u201c jie gal\u0117t\u0173 b\u016bti greitai u\u017ene\u0161ami dulk\u0117mis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pa\u017eymi, kad ply\u0161iai dera su platesniais tektoniniais ir vulkaniniais ra\u0161tais, siejamais su Alba Mons. Tai kelia hipotez\u0119, jog \u0161ie l\u016b\u017eiai gal\u0117t\u0173 tapti kanalais, kuriais i\u0161 gelmi\u0173 kyla dujos.<\/p>\n
\u017dem\u0117je vulkanin\u0117 veikla da\u017enai siejama su \u012fsp\u016bdingais i\u0161siver\u017eimais, ta\u010diau nema\u017ea dalis proces\u0173 vyksta nepastebimai \u2013 magma gali ilgai i\u0161likti po \u017eeme, l\u0117tai jud\u0117ti, v\u0117sti ar i\u0161leisti i\u0161tirpusias dujas nepasiekdama pavir\u0161iaus.<\/p>\n
Vandenilio chloridas mokslininkams \u012fdomus tuo, kad jis gali skverbtis i\u0161 magmos net tada, kai aktyvaus i\u0161siver\u017eimo faz\u0117 seniai pasibaigusi. Tod\u0117l teori\u0161kai HCl gal\u0117t\u0173 b\u016bti aptinkamas ir \u201etylesniais\u201c vulkanin\u0117s sistemos laikotarpiais.<\/p>\n
Si\u016blomas scenarijus toks: \u0161alt\u0105 Marso \u017eiem\u0105 ledas gali sulaikyti dal\u012f duj\u0173 arba trukdyti joms skverbtis \u012f atmosfer\u0105, o ankstyv\u0105 vasar\u0105, kylant temperat\u016brai, ledas ima sublimuoti (tiesiogiai virsta garais) ir gali \u201ei\u0161leisti\u201c susikaupus\u012f HCl. Tai pad\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ir sezoni\u0161kum\u0105, ir tai, kod\u0117l signalas telkiasi vienoje vietoje.<\/p>\n
Marsas turi did\u017eiausi\u0173 Saul\u0117s sistemos ugnikalni\u0173, o did\u017eioji vulkanini\u0173 lygum\u0173 dalis susiformavo prie\u0161 milijardus met\u0173. Vis d\u0117lto pastaraisiais metais daug\u0117ja u\u017euomin\u0173, kad planetos gelm\u0117s n\u0117ra visi\u0161kai ramios.<\/p>\n
Dalies lavos nuogul\u0173 am\u017eius, mokslinink\u0173 vertinimu, gali siekti tik de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173 \u2013 geologi\u0161kai tai gan\u0117tinai neseniai. Be to, NASA zondas \u201eInSight\u201c misijos metu u\u017efiksavo daugiau nei 1 300 marsdreb\u0117jim\u0173, rodan\u010di\u0173, kad Marso viduje tebevyksta procesai.<\/p>\n
Nauji HCl aptikimai prideda kitokio pob\u016bd\u017eio u\u017euomin\u0105: \u012f atmosfer\u0105 galb\u016bt vis dar patenka su vulkaniniais procesais siejam\u0173 duj\u0173. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai dar n\u0117ra galutinis \u012frodymas, ta\u010diau signalas ir pavir\u0161iaus l\u016b\u017ei\u0173 po\u017eymiai ver\u010dia rim\u010diau svarstyti apie likutin\u0119 \u0161ilum\u0105 po Alba Mons.<\/p>\n
Diskusijos t\u0119siasi ir platesniame kontekste \u2013 jeigu Marse i\u0161lik\u0119s vidinis \u0161ilumos \u0161altinis, teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 egzistuoti ir palankesn\u0117s ni\u0161os po pavir\u0161iumi, pavyzd\u017eiui, jei \u0161iluma s\u0105veikaut\u0173 su ledu ar vandens sankaupomis. Vis d\u0117lto patys tyr\u0117jai akcentuoja, kad tai kol kas spekuliacija: nei skysto vandens, nei gyvybei tinkam\u0173 hidrotermini\u0173 sistem\u0173 \u0161iame regione dar ne\u012frodyta.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Marso atmosferoje aptiktas vandenilio chloridas vir\u0161 Alba Mons regiono: tyr\u0117jai sieja signal\u0105 su \u201ejaunais\u201c \u012ftr\u016bkimais ir galima magma po pavir\u0161iumi.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53855,1769,53857,1545,53859,53858,53856],"miestas":[],"class_list":["post-68702","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-alba-mons","tag-europos-kosmoso-agentura","tag-exomars-trace-gas-orbiter","tag-marsas","tag-marsdrebejimai","tag-nasa-hirise","tag-vandenilio-chloridas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68702","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68702"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68702\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68702"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68702"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68702"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68702"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}