{"id":68704,"date":"2026-11-06T20:01:47","date_gmt":"2026-11-06T20:01:47","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/06\/ramiajame-vandenyne-fiksuojamas-melsvai-zalsvas-atspalvis-itariama-mikroplastiko-itaka\/"},"modified":"2026-11-06T20:01:47","modified_gmt":"2026-11-06T20:01:47","slug":"ramiajame-vandenyne-fiksuojamas-melsvai-zalsvas-atspalvis-itariama-mikroplastiko-itaka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/06\/ramiajame-vandenyne-fiksuojamas-melsvai-zalsvas-atspalvis-itariama-mikroplastiko-itaka\/","title":{"rendered":"Ramiajame vandenyne fiksuojamas melsvai \u017ealsvas atspalvis: \u012ftariama mikroplastiko \u012ftaka"},"content":{"rendered":"<p>Netoli Did\u017eiosios Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos dalis vandens per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius tapo pastebimai melsvai \u017ealsva. Mokslininkai \u012ftaria, kad \u0161\u012f ne\u012fprast\u0105 atspalv\u012f gali lemti vandenyje besikaupiantis mikroplastikas.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, naujame tyrime teigiama, jog mikroskopin\u0117s plastiko dalel\u0117s gali i\u0161sklaidyti pakankamai saul\u0117s \u0161viesos, kad j\u0173 \u201ep\u0117dsakas\u201c b\u016bt\u0173 atpa\u017e\u012fstamas net i\u0161 kosmoso. Jei hipotez\u0117 pasitvirtint\u0173, tai atvert\u0173 nauj\u0105 b\u016bd\u0105 sekti beveik nematom\u0105 tar\u0161\u0105.<\/p>\n<p>Did\u017eioji Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupa n\u0117ra vientisa pl\u016bduriuojanti \u201esala\u201c. Tai mil\u017eini\u0161ka zona tarp Havaj\u0173 ir Kalifornijos, kur srov\u0117s sutelkia \u017evejybos \u012frangos liekanas, butelius, fragmentus ir did\u017eiulius kiekius smulki\u0173 plastiko daleli\u0173.<\/p>\n<p>Problema ta, kad smulkiausios dalel\u0117s nepl\u016bduriuoja vien pavir\u0161iuje \u2013 jos pasklinda vandens storym\u0117je, yra mai\u0161omos srovi\u0173 ir tod\u0117l jas itin sud\u0117tinga surinkti bei i\u0161matuoti did\u017eiuliuose plotuose. B\u016btent d\u0117l to tyr\u0117jai ie\u0161ko netiesiogini\u0173 b\u016bd\u0173, kaip \u012fvertinti mikroplastiko kaupim\u0105si.<\/p>\n<h2>Palydovai u\u017efiksavo spalvos pokyt\u012f<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117 i\u0161 Norvegijos Bergeno universiteto analizavo tris palydovinius vandenyno spalvos duomen\u0173 rinkinius, apiman\u010dius laikotarp\u012f nuo 2002 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio iki 2022 met\u0173 rugs\u0117jo. \u012e analiz\u0119 \u012ftraukti tiek NASA MODIS (Aqua palydovas) matavimai, tiek keli\u0173 palydov\u0173 produktai, parengti ESA bei \u201eCopernicus\u201c program\u0173.<\/p>\n<p>Visuose trijuose duomen\u0173 rinkiniuose \u0161alia \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos aptiktos zonos, kuriose kartu did\u0117jo atspind\u0117tos m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos kiekis. Vizualizacijose tai pasirei\u0161k\u0117 ne\u012fprastu ciano (melsvai \u017ealsvu) \u201epara\u0161u\u201c.<\/p>\n<p>Vien tokio sutapimo nepakanka i\u0161vadai, kad d\u0117l poky\u010dio kaltas plastikas: vandenyno spalv\u0105 gali pakeisti ir nat\u016bral\u016bs procesai. Tod\u0117l mokslininkai band\u0117 \u012fvertinti, ar mikroplastikas gal\u0117t\u0173 b\u016bti tik\u0117tinas paai\u0161kinimas.<\/p>\n<h2>Kaip mikroplastikas gali \u201epakeisti\u201c vanden\u012f<\/h2>\n<p>Vandenynas atrodo m\u0117lynas daugiausia tod\u0117l, kad vanduo stipriau sugeria ilgesnio bangos ilgio matomos \u0161viesos spindulius, o m\u0117lyna \u0161viesa \u201ei\u0161lieka\u201c labiau. Ta\u010diau vaizd\u0105 kei\u010dia ir tai, kas yra i\u0161tirp\u0119 ar pakib\u0119 vandenyje: fitoplanktonas, organin\u0117s med\u017eiagos, \u012fvairios dalel\u0117s.<\/p>\n<p>Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad mikroplastikas elgiasi kitaip nei daugelis nat\u016brali\u0173 priemai\u0161\u0173. Daugyb\u0117 smulki\u0173 plastiko daleli\u0173 sugeria palyginti ma\u017eai matomos \u0161viesos, bet j\u0105 efektyviai i\u0161sklaido, dal\u012f saul\u0117s spinduli\u0173 \u201egr\u0105\u017eindamos\u201c atgal \u012f pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n<p>Ankstesni laboratoriniai bandymai rod\u0117, kad toks sklaidos efektas gali b\u016bti ry\u0161kesnis ties ma\u017edaug 490 nanometr\u0173 riba \u2013 tarp m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos. Tai leido suformuluoti patikrinam\u0105 prielaid\u0105: did\u0117jant vandenyje pakibusi\u0173 mikroplastik\u0173 koncentracijai, kai kuriuose bangos ilgiuose vanduo gali atrodyti \u201e\u0161viesesnis\u201c.<\/p>\n<h2>Modeliai mikroplastik\u0105 laiko tik\u0117tinu veiksniu<\/h2>\n<p>Nor\u0117dami patikrinti alternatyvias versijas, mokslininkai atliko kompiuterines simuliacijas, kaip optinis \u201epara\u0161as\u201c kist\u0173 d\u0117l skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Buvo modeliuojami fitoplanktono bendrij\u0173 poky\u010diai, nat\u016bralios pakibusios dalel\u0117s, i\u0161tirpusi organin\u0117 med\u017eiaga ir mikroplastikai \u2013 i\u0161 viso sugeneruota daugiau kaip 50 000 scenarij\u0173, kurie sukelt\u0173 tam tikr\u0105 \u201epa\u0161vies\u0117jim\u0105\u201c.<\/p>\n<p>Rezultatai parod\u0117 skirtum\u0105: kai simuliacijose buvo leid\u017eiami tik nat\u016bral\u016bs poky\u010diai, ciano \u201epara\u0161as\u201c pasirod\u0117 ma\u017edaug 3 proc. pa\u0161vies\u0117jimo scenarij\u0173. Kai \u012f modelius \u012ftrauktas mikroplastikas, toks atitikimas i\u0161augo iki ma\u017edaug 13 proc.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai vis dar n\u0117ra galutinis \u012frodymas, jog b\u016btent plastikas jau pakeit\u0117 vandenyno spalv\u0105. Vis d\u0117lto, j\u0173 teigimu, toks signalas tampa gerokai lengviau paai\u0161kinamas, kai atsi\u017evelgiama \u012f mikroplastik\u0173 koncentracijos kitim\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u0161is signalas svarbus<\/h2>\n<p>Smulkiausios plastiko dalel\u0117s yra vienos sunkiausiai stebim\u0173 ir prakti\u0161kai ne\u012fmanom\u0173 pa\u0161alinti j\u016bros \u201evalymo\u201c priemon\u0117mis, kurios da\u017eniausiai orientuotos \u012f didesnius pl\u016bduriuojan\u010dius objektus. Tyrime daugiausia d\u0117mesio skiriama dalel\u0117ms, ma\u017eesn\u0117ms nei 300 mikrometr\u0173 \u2013 tai ma\u017eiau nei tre\u010ddalis milimetro.<\/p>\n<p>Nors vandens m\u0117gini\u0173 \u0117mimas ir laboratoriniai tyrimai gali tiksliai nustatyti tar\u0161\u0105, tokie matavimai apr\u0117pia tik labai ma\u017eas vandenyno dalis. Palydovai, prie\u0161ingai, nuolat stebi mil\u017eini\u0161kus plotus, tod\u0117l ilgainiui gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti identifikuoti mikroplastiko kaupimosi regionus.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto esminis \u017eingsnis dar prie\u0161akyje: reikia tiesiogiai palyginti palydovin\u012f spalvos pokyt\u012f su realiais mikroplastik\u0173 matavimais vandenyje tose pa\u010diose vietose. Tyr\u0117jai nurodo, kad tam b\u016btini papildomi lauko tyrimai, kad b\u016bt\u0173 galima patikimiau atskirti mikroplastik\u0173 signal\u0105 nuo nat\u016brali\u0173 daleli\u0173 ar biologini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eCommunications Earth &amp; Environment\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad netoli Did\u017eiosios Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos vanduo melsvai pa\u017ealiavo \u2013 \u012ftariamas mikroplastiko poveikis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53438,31554,7226,2253,10772,2323,53860],"miestas":[],"class_list":["post-68704","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-bergeno-universitetas","tag-didzioji-ramiojo-vandenyno-siuksliu-sankaupa","tag-mikroplastikai","tag-palydovai","tag-plastiko-tarsa","tag-ramusis-vandenynas","tag-vandenyno-spalva"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68704","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68704"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68704\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68704"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}