\u201eUrban mining\u201c (miest\u0173 kasyba) \u2013 tai id\u0117ja, kuri atliekas paver\u010dia verting\u0173 \u017ealiav\u0173 \u0161altiniu: nuo aukso senuose telefonuose iki vario kabeliuose ar plieno demontuojamuose statiniuose.<\/p>\n
Kaip pabr\u0117\u017eiama pateiktame tekste, vien 2022 metais pasaulyje buvo i\u0161mestos elektroatliekos, kuriose slyp\u0117jo metal\u0173 u\u017e ma\u017edaug 91 mlrd. doleri\u0173. Tai rodo, kad dalis \u201e\u0161iuk\u0161li\u0173\u201c ekonomine prasme prilygsta nei\u0161naudotam i\u0161tekliui.<\/p>\n
Skirtumas nuo \u012fprasto perdirbimo tas, kad urban mining domisi ne tik tuo, kas oficialiai jau tapo atlieka, bet ir tuo, kas dar laikoma infrastrukt\u016bra ar \u201enenaudojamu turtu\u201c \u2013 senais vamzdynais, apleistais pastatais, nebenaudojamais metalo gaminiais.<\/p>\n
Toks po\u017ei\u016bris svarbus ir kasdieniams vartotojams: kuo daugiau elektronikos surenkama ir tinkamai perduodama tvarkytojams, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad vertingi metalai sugr\u012f\u0161 \u012f gamyb\u0105, o ne liks s\u0105vartynuose.<\/p>\n
\u201eUrban mining\u201c miestus traktuoja kaip did\u017eiul\u0119 antrin\u0119 \u201ekasykl\u0105\u201c. U\u017euot ie\u0161kojus metal\u0173 r\u016bdos giliai po \u017eeme, \u017ealiavos \u201ei\u0161gaunamos\u201c i\u0161 jau pagamint\u0173 daikt\u0173 ir konstrukcij\u0173, kurios baigia savo tarnavimo laik\u0105.<\/p>\n
Pateiktame tekste ai\u0161kinama, kad \u012fprastas perdirbimas da\u017eniausiai apima tas atliekas, kurios jau ai\u0161kiai atskirtos ir patenka \u012f tvarkymo sistem\u0105. Tuo metu urban mining siekia eiti toliau \u2013 identifikuoti vertingas med\u017eiagas ir ten, kur jos dar n\u0117ra \u201eatliek\u0173\u201c statuso.<\/p>\n
Id\u0117ja n\u0117ra nauja: ji siejama su Japonija ir profesoriaus Hideo Nanjyo darbais XX am\u017eiaus pabaigoje. \u0160alis, susid\u016brusi su \u017ealiav\u0173 tr\u016bkumu, miest\u0173 kasyb\u0105 \u0117m\u0117 vertinti kaip strategij\u0105, padedan\u010di\u0105 ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo i\u0161orini\u0173 tiek\u0117j\u0173.<\/p>\n
Tekste pabr\u0117\u017eiama, kad 2026 met\u0173 realyb\u0117je urban mining vis re\u010diau laikomas vien ekologiniu eksperimentu. Viena prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 riboti nat\u016brali\u0173 i\u0161tekli\u0173 klodai ir brangstantis j\u0173 gavybos procesas.<\/p>\n
Kita prie\u017eastis \u2013 geopolitinis nestabilumas ir tiekimo grandini\u0173 sutrikimai. Kai \u017ealiav\u0173 tiekimas priklauso nuo keli\u0173 tiek\u0117j\u0173, vietinis \u017ealiav\u0173 susigr\u0105\u017einimas tampa ekonominio saugumo klausimu.<\/p>\n
Prie to prisideda ir Europos S\u0105jungos kryptis \u012f \u017eiedin\u0119 ekonomik\u0105: didesni reikalavimai pakartotiniam naudojimui bei perdirbimui skatina ie\u0161koti efektyvesni\u0173 b\u016bd\u0173, kaip \u201egr\u0105\u017einti\u201c med\u017eiagas \u012f rink\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausias potencialas siejamas su naudota elektronika. Pateiktame tekste teigiama, kad elektroatliekose, kaip \u017ealiavose, aukso, sidabro ir platinos gali b\u016bti net iki 50 kart\u0173 daugiau nei nat\u016braliuose mineral\u0173 telkiniuose.<\/p>\n
\u012evardijama, kad i\u0161 elektroatliek\u0173 galima atgauti ne tik tauriuosius metalus, bet ir baterijoms svarbius elementus, tokius kaip litis ir kobaltas, taip pat var\u012f bei palad\u012f.<\/p>\n
Tekste pateikiamas palyginimas, kad vienoje tonoje aukso r\u016bdos tradicin\u0117je kasykloje paprastai b\u016bna 1\u20135 gramai aukso, o tonoje elektroatliek\u0173 \u2013 nuo 50 iki 200 gram\u0173. Vario koncentracija naudotame \u012frenginyne taip pat gali b\u016bti kelis kartus didesn\u0117 nei r\u016bdoje.<\/p>\n
Atskiras pavyzdys \u2013 automobili\u0173 katalizatoriai, kuriuose platinos, palad\u017eio ir rod\u017eio koncentracijos nurodomos kaip ypa\u010d didel\u0117s. Tokie \u201ekoncentruoti\u201c \u0161altiniai ir laikomi patraukliausiais miest\u0173 kasybai.<\/p>\n
Nors potencialas didelis, urban mining n\u0117ra stebuklingas sprendimas visoms \u017ealiav\u0173 problemoms. Tekste cituojami Tarptautin\u0117s energetikos agent\u016bros vertinimai, kad iki 2040 met\u0173 kritini\u0173 \u017ealiav\u0173 paklausa gali i\u0161augti net 30 kart\u0173.<\/p>\n
Net ir maksimalus metal\u0173 atgavimas i\u0161 elektroatliek\u0173 kai kuriose \u0161alyse padengt\u0173 tik dal\u012f baterijoms reikaling\u0173 metal\u0173 poreikio. Be to, pasauliniu mastu nurodoma, kad \u0161iuo metu atgaunama tik apie 1 proc. ret\u0173j\u0173 \u017eemi\u0173 metal\u0173, esan\u010di\u0173 elektroatliekose.<\/p>\n
Pagrindin\u0117s kli\u016btys \u2013 technologinis sud\u0117tingumas, ekonominis neapsimok\u0117jimas, kai \u017ealiav\u0173 kainos krenta, ir tai, kad dalies med\u017eiag\u0173 kokyb\u0117 po pakartotinio perdirbimo gali blog\u0117ti.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tekste pa\u017eymima, kad ten, kur verting\u0173 metal\u0173 koncentracija didel\u0117 \u2013 pavyzd\u017eiui, katalizatoriuose ar specifin\u0117je \u012frangoje \u2013 miest\u0173 kasyba gali b\u016bti ypa\u010d efektyvi, o jos pl\u0117tra priklausys ir nuo reguliavimo, skatinan\u010dio surinkim\u0105 bei perdirbim\u0105.<\/p>\n
Tekste pateikiami ir Lenkijos duomenys. Nurodoma, kad 2023 metais \u0161alyje surinkta 558,1 t\u016bkst. ton\u0173 elektroatliek\u0173 \u2013 tai 14 proc. daugiau nei metais anks\u010diau, o vienam gyventojui teko daugiau nei 13 kg.<\/p>\n
Taip pat teigiama, kad 2023 metais Lenkija pasiek\u0117 beveik 65 proc. baterij\u0173 surinkimo lyg\u012f, kai tuo metu Europos S\u0105jungos minimumas buvo 45 proc. Pasak teksto, tai rodo, kad visuomen\u0117 vis geriau supranta, kur turi keliauti panaudotos baterijos.<\/p>\n
Dar vienas akcentas \u2013 pastaraisiais metais Lenkijoje atsirad\u0119 modern\u016bs perdirbimo paj\u0117gumai, specializuoti li\u010dio jon\u0173 baterij\u0173 perdirbime. Tai, teksto teigimu, stiprina \u0161alies \u017ealiavin\u012f savaranki\u0161kum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Urban mining miestus paver\u010dia \u201e\u017ealiav\u0173 kasykla\u201c: 2022 metais i\u0161mestose elektroatliekose slyp\u0117jo metal\u0173 u\u017e 91 mlrd. doleri\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47870],"tags":[12990,46821,54004,19754,5391,6410],"miestas":[],"class_list":["post-68804","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis","tag-bateriju-perdirbimas","tag-elektroatliekos","tag-elektronikos-perdirbimas","tag-taurieji-metalai","tag-urban-mining","tag-ziedine-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68804","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68804"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68804\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68804"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68804"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68804"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68804"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}