Marse aptiktos \u201edvokian\u010dios\u201c dujos gali reik\u0161ti, kad Raudonosios planetos gelm\u0117s n\u0117ra visi\u0161kai sustingusios \u2013 jos viduje galimai vis dar vyksta procesai, susij\u0119 su magma ir ugnikalni\u0173 veikla.<\/p>\n
Toki\u0105 u\u017euomin\u0105 pateikia naujas tyrimas, kuriame astronomai, naudodami Europos kosmoso agent\u016bros (ESA) zond\u0105 \u201eExoMars Trace Gas Orbiter\u201c, prane\u0161\u0117 apie vandenilio chlorido (HCl) aptikim\u0105 prie Alba Mons \u2013 did\u017eiausio pagal u\u017eimam\u0105 plot\u0105 Marso ugnikalnio.<\/p>\n
Iki \u0161iol Marsas da\u017enai buvo laikomas planeta, kurios geologin\u0117 veikla seniai nurimo, nors pastaraisiais metais vis daug\u0117ja \u017eenkl\u0173, kad ji n\u0117ra visi\u0161kai \u201emirus\u201c: fiksuojami marsdreb\u0117jimai, aptinkami palyginti nesen\u0173 lavos sraut\u0173 p\u0117dsakai.<\/p>\n
Vandenilio chloridas, tyr\u0117j\u0173 teigimu, gali b\u016bti ypa\u010d svarbus indikatorius, nes \u0161ios dujos gali skverbtis i\u0161 magmos net ir tada, kai i\u0161siver\u017eimai pavir\u0161iuje nevyksta. Kitaip tariant, tai potenciali u\u017euomina apie dar \u0161ilt\u0105, aktyvesn\u012f Marso vid\u0173.<\/p>\n
Tyrime teigiama, kad HCl aptikta vir\u0161 suskeld\u0117jusios \u017eem\u0117s netoli Alba Mons, esan\u010dio \u0161iaurin\u0117je Tarsio plynauk\u0161t\u0117je. \u0160is regionas laikomas viena i\u0161 viet\u0173, kur geologin\u0117 veikla gal\u0117jo t\u0119stis palyginti neseniai \u2013 o galb\u016bt dalinai vyksta ir dabar.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u017eymi, kad HCl signal\u0173 Marse buvo fiksuota ir kitur, skirtingais Marso met\u0173 sezonais, ta\u010diau nema\u017ea dalis j\u0173, pana\u0161u, sietina su atmosferos ir vandens ciklo procesais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dalis signal\u0173 i\u0161siskiria: jie atrodo labiau lokal\u016bs ir, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gali b\u016bti susij\u0119 su \u201evidiniu\u201c \u2013 ne vien atmosferiniu \u2013 \u0161altiniu. B\u016btent \u0161ie atvejai ir paskatino ie\u0161koti paai\u0161kinimo, susijusio su magminiais procesais.<\/p>\n
Anot tyr\u0117j\u0173, \u0161ie \u012fdomesni HCl signalai pasirodo ankstyv\u0105 vasar\u0105 Marso \u0161iauriniame pusrutulyje, kai planeta yra toliausiai nuo Saul\u0117s. \u0160iuo laikotarpiu \u0161iaur\u0117je b\u016bna v\u0117siau, o atmosfera \u2013 skaidresn\u0117, joje ma\u017eiau dulki\u0173 ir vandens gar\u0173.<\/p>\n
D\u0117l to HCl aptikimo interpretacija tampa paprastesn\u0117: ma\u017eiau tik\u0117tina, kad signal\u0105 sukuria atmosferos aerozoliai, o did\u0117ja tikimyb\u0117, kad jis kyla i\u0161 apa\u010dios. Tyr\u0117jai taip pat nurodo, kad signalai atrodo sklindantys i\u0161 ma\u017eesnio auk\u0161\u010dio.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117 \u2013 sezoninis at\u0161ilimas gali sublimuoti vir\u0161uje esant\u012f led\u0105 ir atverti keli\u0105 dujoms pasi\u0161alinti per ply\u0161ius. Nurodoma, kad \u0161al\u010dio bang\u0173 metu temperat\u016bra Marse gali kristi iki ma\u017edaug \u2013120 laipsni\u0173 Celsijaus, o tai gali \u201eu\u017erakinti\u201c tokias angas.<\/p>\n
Pa\u010dios koncentracijos yra itin ma\u017eos \u2013 milijardin\u0117s dalys. Tyrimo bendraautoris Danielis M\u00e8ge tai lygino su bandymu rasti adat\u0105 \u0161ieno kupetoje: orbitinis aparatas, nuolat jud\u0117damas aplink Mars\u0105, vis tiek sugeb\u0117jo u\u017efiksuoti vos kelias molekules i\u0161 galimai protarpinio \u0161altinio.<\/p>\n
Tyr\u0117jai aptaria kelis galimus ne atmosferinius paai\u0161kinimus, kod\u0117l HCl gal\u0117jo atsirasti b\u016btent \u0161iame regione. Vienas j\u0173 \u2013 gilumin\u0117 vulkanin\u0117 kilm\u0117, kai dujos kyla i\u0161 planetos vidaus.<\/p>\n
Kita galimyb\u0117 siejama su vadinamaisiais purvo ugnikalniais: jei \u012f pavir\u0161i\u0173 kylanti med\u017eiaga s\u0105veikaut\u0173 su \u0161iltesniais sluoksniais ar magma, tai taip pat gal\u0117t\u0173 i\u0161skirti HCl ir netiesiogiai rodyti vulkanin\u0119 \u0161ilum\u0105.<\/p>\n
Tre\u010dias variantas \u2013 chloro turin\u010di\u0173 jungini\u0173 irimas pavir\u0161iuje. Ta\u010diau tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad geriausiai turimus steb\u0117jimus kol kas paai\u0161kina lokalus magminis \u0161altinis.<\/p>\n
Prie \u0161ios versijos prisideda ir tai, kad HCl siejamas su smulkiais ply\u0161iais, kurie vietomis sudaro i\u0161tisus ruo\u017eus, besit\u0119sian\u010dius de\u0161imtis kilometr\u0173. Kai kur aplink juos matomi tamsesni \u201ehalai\u201c, kurie gali b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f \u017dem\u0117je aplink fumaroles susidaran\u010dias zonas.<\/p>\n
Mokslininkai kelia hipotez\u0119, kad tokie ply\u0161iai gali veikti tarsi kaminai, susij\u0119 su hidrotermin\u0117mis sistemomis ir \u201evulkanin\u0117s santechnikos\u201c tinklu Marso gelm\u0117se. Jei tokios sistemos i\u0161 ties\u0173 aktyvios, jos laikomos \u012fdomiomis vietomis ie\u0161kant gyvybei tinkamesni\u0173 ni\u0161\u0173.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Marse prie Alba Mons aptiktas vandenilio chloridas gali rodyti, kad planetos gelm\u0117se tebevyksta magminiai procesai ir galimas vulkaninis aktyvumas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68849,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53855,1769,53857,1545,9973,53856,54048],"miestas":[],"class_list":["post-68848","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alba-mons","tag-europos-kosmoso-agentura","tag-exomars-trace-gas-orbiter","tag-marsas","tag-science-advances","tag-vandenilio-chloridas","tag-vulkaninis-aktyvumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68848","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68848"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68848\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68849"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68848"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}