Uolienos gabalas, prie\u0161 daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius paimtas atoki\u0173 Papua Naujosios Gvin\u0117jos sal\u0173 ekspedicijoje, atskleid\u0117 netik\u0117t\u0173 detali\u0173 apie tai, kas vyksta giliai \u017dem\u0117s viduje. Nauja analiz\u0117 parod\u0117, kad \u0161i uoliena savo \u201ekelion\u0117je\u201c nusileido \u012f daugiau nei 90 kilometr\u0173 gyl\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161 Sirak\u016bz\u0173 universiteto \u0161i\u0105 m\u0117ginio vert\u0119 \u012fvertino tik dabar \u2013 pritaikius pa\u017eangias analitines technologijas, leidusias perskaityti mineraluose u\u017efiksuot\u0105 sl\u0117gio ir temperat\u016bros istorij\u0105. Apie rezultatus skelbiama \u017eurnale \u201eNature Geoscience\u201c.<\/p>\n
Analizuota vadinamoji ultradidelio sl\u0117gio eklogitin\u0117 uoliena, susidaranti subdukcijos zonose. Tai vietos, kur viena tektonin\u0117 plok\u0161t\u0117 panyra po kita, kartu \u201enune\u0161dama\u201c dal\u012f \u017dem\u0117s plutos gilyn link mantijos.<\/p>\n
Tokiose zonose d\u0117l mil\u017eini\u0161ko sl\u0117gio ir auk\u0161tos temperat\u016bros mineralai persitvarko, o dalis med\u017eiagos po milijon\u0173 met\u0173 gali v\u0117l atsidurti ar\u010diau pavir\u0161iaus. Tod\u0117l tokie m\u0117giniai laikomi itin svarbiais, siekiant tiksliau suprasti plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos mechanizmus.<\/p>\n
Mokslininkai apskai\u010diavo, kad uoliena nusileido \u012f gyl\u012f, vir\u0161ijant\u012f 90 kilometr\u0173, kur temperat\u016bra siek\u0117 apie 800 laipsni\u0173 Celsijaus. Tokios s\u0105lygos b\u016bdingos itin aktyvioms \u017dem\u0117s gelmi\u0173 sritims.<\/p>\n
Did\u017eiausia staigmena \u2013 ne pats gylis, o tai, kaip kito \u0161ilumin\u0117s s\u0105lygos kelion\u0117s metu. Analiz\u0117 rodo, kad prad\u017eioje uoliena grimzdo santykinai \u0161iltoje aplinkoje, o tik v\u0117liau, didesniame gylyje, pateko \u012f v\u0117sesnes s\u0105lygas.<\/p>\n
Toks \u201etemperat\u016brinis scenarijus\u201c nevisi\u0161kai atitinka dal\u012f iki \u0161iol taikyt\u0173 modeli\u0173, kurie apra\u0161o subdukcijos zon\u0173 veikim\u0105. Kitaip tariant, reali dinamika gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117, nei tik\u0117tasi.<\/p>\n
Subdukcijos zonos laikomos vienomis dinami\u0161kiausi\u0173 planetos sri\u010di\u0173: jose kyla vieni stipriausi\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173, aktyviai veikia ugnikalniai. Taip pat jose \u012f gelmes perne\u0161ama anglis, skys\u010diai ir kitos med\u017eiagos, svarbios ilgalaikiams \u017dem\u0117s procesams, \u012fskaitant klimato reguliavim\u0105.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pateikia kelis galimus paai\u0161kinimus, kod\u0117l uoliena i\u0161 prad\u017ei\u0173 gal\u0117jo jud\u0117ti \u0161iltesn\u0117mis s\u0105lygomis. Viena hipotez\u0117 \u2013 stipresnis \u012f\u0161ilimas ma\u017eesniame gylyje d\u0117l trinties ir \u0161lyties tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016broje.<\/p>\n
Kitas ai\u0161kinimas \u2013 kad \u0161i subdukcijos zona yra palyginti \u201ejauna\u201c ir dar nesp\u0117jusi atv\u0117sti iki temperat\u016br\u0173, kurias prognozuoja esami modeliai. Tyr\u0117jai neatmeta, kad gal\u0117jo veikti abu mechanizmai kartu.<\/p>\n
Pasak tyrime minim\u0173 mokslinink\u0173, ankstesni komandos darbai pad\u0117jo Papua Naujojoje Gvin\u0117joje identifikuoti vien\u0105 jauniausi\u0173 \u017einom\u0173 ultradidelio sl\u0117gio uolien\u0173 sri\u010di\u0173. Naujos technologijos leido i\u0161 naujo \u012fvertinti seniau surinktus m\u0117ginius ir gauti informacij\u0105, kurios anks\u010diau nepavyko pasiekti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai tikisi, kad pana\u0161\u016bs metodai bus pritaikyti ir kituose pasaulio regionuose rastoms ultradidelio sl\u0117gio uolienoms. Detalesn\u0117 toki\u0173 m\u0117gini\u0173 istorija, j\u0173 vertinimu, tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti kurti tikslesnius subdukcijos zon\u0173 raidos modelius ir geriau ai\u0161kinti procesus, susijusius su kaln\u0173 formavimusi, vulkaniniu aktyvumu bei \u017eem\u0117s dreb\u0117jimais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161 naujo i\u0161tirta uoliena i\u0161 Papua Naujosios Gvin\u0117jos parod\u0117, kad ji nusileido daugiau nei 90 km gilyn, o temperat\u016br\u0173 kaita neatitiko modeli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68912,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[54099,41587,11344,44499,873,32905],"miestas":[],"class_list":["post-68911","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-eklogitas","tag-nature-geoscience","tag-papua-naujoji-gvineja","tag-subdukcija","tag-tektonines-plokstes","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68911","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68911"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68911\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68912"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68911"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68911"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68911"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68911"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}