{"id":68913,"date":"2026-11-07T18:36:52","date_gmt":"2026-11-07T18:36:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/07\/60-tukst-metu-senumo-radinys-ochroje-aptiko-stambios-antilopes-baltymo-pedsaku\/"},"modified":"2026-11-07T18:36:52","modified_gmt":"2026-11-07T18:36:52","slug":"60-tukst-metu-senumo-radinys-ochroje-aptiko-stambios-antilopes-baltymo-pedsaku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/07\/60-tukst-metu-senumo-radinys-ochroje-aptiko-stambios-antilopes-baltymo-pedsaku\/","title":{"rendered":"60 t\u016bkst. met\u0173 senumo radinys: ochroje aptiko stambios antilop\u0117s baltymo p\u0117dsak\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Archeologai aptiko ma\u017edaug 60 t\u016bkst. met\u0173 senumo molekulinius p\u0117dsakus, galin\u010dius papildyti \u017einias apie ankstyv\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0119. Nuos\u0117dose, kuriose buvo ochros \u2013 nat\u016bralaus mineralinio pigmento \u2013 rasta baltymo liku\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Kaip nurodoma \u017eurnale \u201eProceedings of the Royal Society B\u201c, tyr\u0117jai identifikavo kolageno tipo I p\u0117dsakus sluoksnyje, kuriame gausu ochros. Tokie organini\u0173 med\u017eiag\u0173 p\u0117dsakai archeologin\u0117je aplinkoje, ypa\u010d i\u0161 tokio senumo laikotarpio, i\u0161lieka itin retai.<\/p>\n<p>Tyrimas atliktas Kilpdrift Complex archeologin\u0117je vietov\u0117je, esan\u010dioje De Hoop gamtos rezervate. \u0160i teritorija laikoma svarbia, nes joje i\u0161lik\u0119 daug vidurinio akmens am\u017eiaus \u017emoni\u0173 veiklos \u017eenkl\u0173.<\/p>\n<p>Did\u017eiausia staigmena \u2013 baltymo kilm\u0117: analiz\u0117s parod\u0117, kad jis priklaus\u0117 elandui (Taurotragus oryx), vienai did\u017eiausi\u0173 Afrikos antilopi\u0173. \u0160is radinys kelia nauj\u0173 klausim\u0173, kaip Homo sapiens naudojo gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiagas ir koki\u0105 viet\u0105 jos u\u017e\u0117m\u0117 kasdieniame gyvenime.<\/p>\n<h2>Kaip identifikavo baltymus<\/h2>\n<p>Mokslininkai pasitelk\u0117 paleoproteomik\u0105 \u2013 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f atpa\u017einti senovinius baltymus, i\u0161likusius archeologin\u0117je med\u017eiagoje. Tyr\u0117jai pa\u0117m\u0117 nuos\u0117d\u0173 m\u0117ginius, i\u0161skyr\u0117 baltym\u0173 liku\u010dius ir juos i\u0161analizavo taikydami skys\u010di\u0173 chromatografij\u0105 su masi\u0173 spektrometrija.<\/p>\n<p>Gauti baltym\u0173 fragmentai buvo lyginami su duomen\u0173 baz\u0117mis ir specialiai parengta referencine kolageno baze. Taip ir pavyko nustatyti, kad biologin\u0117 med\u017eiaga grei\u010diausiai yra susijusi su elandu.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai gali reik\u0161ti ochros naudojimui<\/h2>\n<p>Radimas paskatino i\u0161 naujo gr\u012f\u017eti prie diskusij\u0173 apie ochros paskirt\u012f. Tyr\u0117jai svarsto dvi pagrindines galimybes, kod\u0117l antilop\u0117s baltymas atsid\u016br\u0117 pigmento turin\u010diose nuos\u0117dose.<\/p>\n<p>Pirmoji hipotez\u0117 \u2013 \u017emon\u0117s gal\u0117jo s\u0105moningai mai\u0161yti ochr\u0105 su gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiagomis, kad gaut\u0173 specifini\u0173 savybi\u0173 turint\u012f mi\u0161in\u012f. Tokie priedai gal\u0117jo keisti pigmento konsistencij\u0105 ar sukibim\u0105 su pavir\u0161iumi.<\/p>\n<p>Antroji versija teigia, kad toje vietoje gal\u0117jo b\u016bti eland\u0173 odos, padengtos ochra. Pigmentas gal\u0117jo b\u016bti naudojamas od\u0173 apdorojimui, konservavimui ar paruo\u0161imui tolesniam panaudojimui.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dabartiniame etape ne\u012fmanoma vienareik\u0161mi\u0161kai nuspr\u0119sti, kuri interpretacija teisinga. Jie taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad pats baltymo aptikimas n\u0117ra tiesioginis \u012frodymas, jog ochra buvo naudojama ritualiniams tikslams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Archeologai aptiko ma\u017edaug 60 t\u016bkst. met\u0173 senumo molekulinius p\u0117dsakus, galin\u010dius papildyti \u017einias apie ankstyv\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0119. Nuos\u0117dose, kuriose buvo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68914,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,54100,5910,1794,43407,15368,54101],"miestas":[],"class_list":["post-68913","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-de-hoop","tag-homo-sapiens","tag-kolagenas","tag-ochra","tag-paleoproteomika","tag-taurotragus-oryx"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68913","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68913"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68913\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68913"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68913"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68913"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68913"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}