Ramiajame vandenyne, netoli vadinamosios Did\u017eiosios Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos, vanduo per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius kai kuriose vietose \u0117m\u0117 atspind\u0117ti daugiau m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos.<\/p>\n
Mokslininkai \u012ftaria, kad \u0161is ne\u012fprastas melsvai \u017ealsvas (cianas) \u201epara\u0161as\u201c gali b\u016bti susij\u0119s su vandenyje besikaupian\u010diomis itin smulkiomis plastiko dalel\u0117mis.<\/p>\n
Naujas tyrimas rodo, kad mikroskopin\u0117s plastiko dalel\u0117s gali i\u0161sklaidyti pakankamai saul\u0117s \u0161viesos, jog pokytis tapt\u0173 aptinkamas net i\u0161 kosmoso \u2013 palydoviniais steb\u0117jimais.<\/p>\n
Jei \u0161i prielaida pasitvirtint\u0173, tai gal\u0117t\u0173 tapti nauju b\u016bdu sekti beveik \u201enematom\u0105\u201c tar\u0161\u0105, kuri\u0105 tiesiogiai i\u0161matuoti vandenyne ypa\u010d sunku.<\/p>\n
Did\u017eioji Ramiojo vandenyno \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupa n\u0117ra i\u0161tisa pl\u016bduriuojanti \u201esala\u201c \u2013 tai mil\u017eini\u0161ka zona tarp Havaj\u0173 ir Kalifornijos, kurioje srov\u0117s sutelkia \u0161iuk\u0161les: nuo \u017evejybos \u012frangos ir buteli\u0173 iki smulki\u0173 fragment\u0173.<\/p>\n
2018 metais publikuotame vertinime teigta, kad \u0161ioje zonoje gal\u0117jo b\u016bti apie 1,8 trln. plastiko gabal\u0117li\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 ma\u017edaug 1,6 mln. kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vienet\u0173 sudar\u0117 mikroplastikai, nors didesn\u0117s nuolau\u017eos sudar\u0117 didesn\u0119 mas\u0117s dal\u012f.<\/p>\n
Problema ta, kad pa\u010dios ma\u017eiausios dalel\u0117s sklando vandens storym\u0117je, jas mai\u0161o srov\u0117s, jos neretai atsiduria \u017eemiau pavir\u0161iaus ir gali b\u016bti ma\u017eesn\u0117s u\u017e plankton\u0105 \u2013 tod\u0117l jas surinkti ir \u012fvertinti dideliuose plotuose itin sud\u0117tinga.<\/p>\n
Tyr\u0117jai svarst\u0117, ar tokios dalel\u0117s gali palikti optin\u012f p\u0117dsak\u0105 \u2013 pakeisti, kaip vanduo sklaido ir \u201egr\u0105\u017eina\u201c \u0161vies\u0105 atgal \u012f kosmos\u0105.<\/p>\n
Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkai Shea Cheatham, Daniel Koestner ir B\u00f8rge Hamre analizavo tris palydovinius vandenyno spalvos duomen\u0173 rinkinius, apiman\u010dius laikotarp\u012f nuo 2002 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio iki 2022 met\u0173 rugs\u0117jo.<\/p>\n
Tarp j\u0173 buvo NASA MODIS instrumentu (Aqua palydovas) gauti matavimai ir du keli\u0173 palydov\u0173 produktai: ESA \u201eOcean Colour Climate Change Initiative\u201c bei \u201eCopernicus GlobColour\u201c.<\/p>\n
Visuose trijuose rinkiniuose netoli \u0161iuk\u0161li\u0173 sankaupos buvo matomos sritys, kuriose kartu did\u0117jo atspind\u0117tos m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos kiekis, o vizualizacijose susiformavo ne\u012fprastas cianinis atspalvis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien palydovinis signalas dar neatsako \u012f klausim\u0105, kas tiksliai kei\u010dia vandenyno optines savybes \u2013 tok\u012f pokyt\u012f gali lemti ir nat\u016bral\u016bs procesai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 id\u0117ja remiasi laboratoriniais bandymais, kurie rod\u0117, kad itin smulkios plastiko dalel\u0117s matom\u0105 \u0161vies\u0105 sugeria palyginti menkai, bet j\u0105 efektyviai sklaido, ypa\u010d ties riba tarp m\u0117lynos ir \u017ealios \u0161viesos (apie 490 nanometr\u0173).<\/p>\n
Kad suma\u017eint\u0173 \u201eklaiding\u0173 pavojaus signal\u0173\u201c rizik\u0105, mokslininkai atliko modeliavimus ir testavo, kaip pana\u0161us ry\u0161k\u0117jimas gal\u0117t\u0173 atsirasti d\u0117l fitoplanktono, nat\u016brali\u0173 suspenduot\u0173 daleli\u0173, i\u0161tirpusios organin\u0117s med\u017eiagos ir mikroplastik\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n
Modeliuose, kuriuose buvo vertinami tik nat\u016bral\u016bs poky\u010diai, cianinis \u201epara\u0161as\u201c pasirod\u0117 ma\u017edaug 3 proc. ry\u0161k\u0117jimo scenarij\u0173. Kai \u012ftraukti mikroplastikai, toki\u0173 scenarij\u0173 dalis i\u0161augo iki ma\u017edaug 13 proc.<\/p>\n
Tai dar ne\u012frodo, kad spalvos pokyt\u012f sukelia b\u016btent plastikas, ta\u010diau sustiprina prielaid\u0105, jog augan\u010dios mikroplastik\u0173 koncentracijos gali b\u016bti viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausia tr\u016bkstama grandis \u2013 tiesioginis \u201esuderinimas\u201c: reikia lauko matavim\u0173, kurie leist\u0173 palydovin\u012f signal\u0105 patikimai susieti su realiomis mikroplastik\u0173 koncentracijomis tose pa\u010diose vietose.<\/p>\n
Jei tai pavykt\u0173, ateityje palydovai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti sekti mikroskopin\u0117s tar\u0161os kaupim\u0105si mil\u017eini\u0161kuose vandenyn\u0173 plotuose, nereikalaujant nuolatini\u0173 m\u0117gini\u0173 \u0117mim\u0173 i\u0161 kiekvienos vietos.<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas \u017eurnale \u201eCommunications Earth & Environment\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ramiajame vandenyne palydovai u\u017efiksavo melsvai \u017ealsv\u0105 vandens atspalv\u012f \u2013 tyr\u0117jai \u012ftaria, kad j\u012f gali lemti besikaupiantys mikroplastikai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[54109,31554,7226,2253,10772,2323,53860],"miestas":[],"class_list":["post-68925","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-bergen-universitetas","tag-didzioji-ramiojo-vandenyno-siuksliu-sankaupa","tag-mikroplastikai","tag-palydovai","tag-plastiko-tarsa","tag-ramusis-vandenynas","tag-vandenyno-spalva"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68925","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68925"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68925\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68925"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68925"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68925"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68925"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}