{"id":68962,"date":"2026-11-07T23:50:42","date_gmt":"2026-11-07T23:50:42","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/07\/po-iranu-aptiktos-dvi-milziniskos-arabijos-tektonines-plokstes-asaros\/"},"modified":"2026-11-07T23:50:42","modified_gmt":"2026-11-07T23:50:42","slug":"po-iranu-aptiktos-dvi-milziniskos-arabijos-tektonines-plokstes-asaros","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/07\/po-iranu-aptiktos-dvi-milziniskos-arabijos-tektonines-plokstes-asaros\/","title":{"rendered":"Po Iranu aptiktos dvi mil\u017eini\u0161kos Arabijos tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s \u201ea\u0161aros\u201c"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai pateik\u0117 \u012frodym\u0173, kad po pietry\u010di\u0173 Iranu Arabijos tektonin\u0117je plok\u0161t\u0117je yra dvi did\u017eiul\u0117s \u012fply\u0161imo zonos. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai retas \u201emomentinis kadras\u201c, rodantis, kaip pereinama nuo vandenynin\u0117s plok\u0161t\u0117s slinkimo po kita plok\u0161te prie \u017eemyn\u0173 susid\u016brimo.<\/p>\n

Tyrim\u0105 atliko Kinijos moksl\u0173 akademijos vadovaujama komanda, o rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eNature Geoscience\u201c. Pasak mokslinink\u0173, \u0161ie ply\u0161iai atsiranda d\u0117l skirting\u0173 uolien\u0173 savybi\u0173 ir plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimo, o ateityje jie gali susijungti.<\/p>\n

Arabijos plok\u0161t\u0117 \u0161ioje vietoje n\u0117ra vienalyt\u0117: dalis jos yra vandenynin\u0117 litosfera, kadaise priklausiusi senoviniam Neo-Tetijos vandenynui. Kita dalis \u2013 \u017eemynin\u0117, storesn\u0117, bet ma\u017eesnio tankio, savo sud\u0117timi labiau primenanti granit\u0105.<\/p>\n

Toks \u201enesuderinamumas\u201c lemia skirting\u0105 plok\u0161t\u0117s elges\u012f: sunkesn\u0117 bazaltin\u0117 vandenynin\u0117 dalis lengviau smunka gilyn (subdukcija), o \u017eemynin\u0117 dalis tam prie\u0161inasi ir, susid\u016brusi su kli\u016btimis, labiau linkusi formuoti kalnus. B\u016btent \u0161i \u012ftampa, mokslinink\u0173 teigimu, ir skatina plok\u0161t\u0117s tr\u016bkius.<\/p>\n

Kaip aptikti ply\u0161iai<\/h2>\n

Nor\u0117dami \u201epamatyti\u201c procesus giliai po \u017eeme, tyr\u0117jai pasitelk\u0117 69 seisminio steb\u0117jimo sto\u010di\u0173 tinkl\u0105. Juo fiksuoti tolim\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 virpesiai, kurie skirtinguose uolien\u0173 sluoksniuose sklinda nevienodu grei\u010diu.<\/p>\n

I\u0161 \u0161i\u0173 signal\u0173 galima spr\u0119sti apie uolien\u0173 temperat\u016br\u0105 ir tank\u012f, o kartu \u2013 apie tai, kas vyksta tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016brose. \u012era\u0161ai rinkti 2017 met\u0173 kovo\u20132018 met\u0173 rugs\u0117jo laikotarpiu.<\/p>\n

Duomenys parod\u0117 du ply\u0161ius: vienas j\u0173 \u2013 horizontalus, ties sand\u016bra, kur Zagroso susid\u016brimo zona susitinka su Makrano subdukcijos zona. Kitas \u2013 ma\u017eesnis, vertikalus ir ar\u010diau pavir\u0161iaus, siejamas su Makrano \u012fduba.<\/p>\n

Kuo skiriasi vandenynin\u0117 ir \u017eemynin\u0117 dalys<\/h2>\n

Tyr\u0117j\u0173 teigimu, Makrano subdukcijos zonoje vandenynin\u0117 litosfera nuolat slenka \u012f gyl\u012f bent iki 450 kilometr\u0173. Tuo metu \u012f vakarus esan\u010dioje Zagroso susid\u016brimo zonoje \u017eemynin\u0117 litosfera, pagal tyrimo interpretacij\u0105, smunka ne giliau kaip iki 300 kilometr\u0173.<\/p>\n

Tokie skirtumai, mokslinink\u0173 vertinimu, prisideda prie plok\u0161t\u0117s \u012fply\u0161imo ir dalies plok\u0161t\u0117s \u201eatsiskyrimo\u201c gilyn. Antrasis ply\u0161ys, kaip sp\u0117jama, labiau susij\u0119s su pa\u010diu plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimu, o ne vien uolien\u0173 tankio skirtumais.<\/p>\n

Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dviej\u0173 skirting\u0173 \u201eply\u0161imo re\u017eim\u0173\u201c koegzistavimas toje pa\u010dioje vietoje geologams yra ne\u012fprastas. D\u0117l to regionas tampa svarbiu \u201elangeliu\u201c \u012f procesus, kurie paprastai vyksta per itin ilgus laikotarpius ir yra sunkiai tiesiogiai stebimi.<\/p>\n

Kas gali vykti toliau<\/h2>\n

Modeliai rodo, kad ply\u0161iai progresuoja jau kelis milijonus met\u0173, o ateityje tik\u0117tina, kad jie susijungs. Tyr\u0117j\u0173 ai\u0161kinimu, tarp j\u0173 esantis ribinis segmentas palaipsniui \u201esunaudojamas\u201c, kai ply\u0161imas ple\u010diasi.<\/p>\n

Kitas klausimas \u2013 kaip tokie poky\u010diai gali paveikti regiono vulkanin\u012f aktyvum\u0105. Tyrime pa\u017eymima, kad kar\u0161ta magma, pana\u0161u, jau pildo kai kurias ply\u0161i\u0173 sukurtas ertmes.<\/p>\n

Mokslininkai \u0161\u012f atradim\u0105 sieja su vadinamuoju Vilsono ciklu \u2013 id\u0117ja, apra\u0161an\u010dia, kaip vandenynai susiformuoja, ple\u010diasi ir v\u0117liau nyksta, kai tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s juda. B\u016btent per\u0117jimas nuo vandenynin\u0117s subdukcijos prie \u017eemyn\u0173 kolizijos laikomas vienu svarbiausi\u0173 \u0161io ciklo etap\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai pateik\u0117 \u012frodym\u0173, kad po pietry\u010di\u0173 Iranu Arabijos tektonin\u0117je plok\u0161t\u0117je yra dvi did\u017eiul\u0117s \u012fply\u0161imo zonos. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai retas \u201emomentinis…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":68963,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[54155,668,19853,44499,873,54048,4716],"miestas":[],"class_list":["post-68962","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-arabijos-plokste","tag-iranas","tag-seismologija","tag-subdukcija","tag-tektonines-plokstes","tag-vulkaninis-aktyvumas","tag-zemes-drebejimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68962\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68963"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68962"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}