1944 metais Soviet\u0173 S\u0105junga per kelias dienas i\u0161 Krymo i\u0161tr\u0117m\u0117 beveik vis\u0105 Krymo totori\u0173 bendruomen\u0119, o v\u0117liau \u0117m\u0117si veiksm\u0173, skirt\u0173 nuslopinti j\u0173 kult\u016br\u0105 ir istorin\u0119 atmint\u012f.<\/p>\n
Kaip apra\u0161o \u201eThe Collector\u201c, masin\u0117 deportacija, Krymo totori\u0173 vadinama S\u00fcrg\u00fcnlik, buvo vykdoma Stalino nurodymu, o operacij\u0105 organizavo NKVD, kuriai vadovavo Lavrentijus Berija.<\/p>\n
Soviet\u0173 vald\u017eia savo sprendim\u0105 grind\u0117 kolektyvin\u0117s kalt\u0117s logika: nors dalis totori\u0173 Antrojo pasaulinio karo metais i\u0161 ties\u0173 bendradarbiavo su okupacine a\u0161ies valstybi\u0173 administracija, t\u016bkstan\u010diai kit\u0173 kovojo Raudonojoje armijoje ir pasiprie\u0161inime.<\/p>\n
Krymo totori\u0173 istorija \u0161iandien v\u0117l tapo ypa\u010d jautri tema d\u0117l Krymo statuso ir Rusijos vykdomos politikos pusiasalyje: praeities represij\u0173 mechanizmai padeda suprasti, kod\u0117l bendruomen\u0117 savo tapatyb\u0119 gina iki \u0161iol.<\/p>\n
1944 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 18-osios pary\u010diais NKVD ir vietos policija prad\u0117jo belstis \u012f Krymo totori\u0173 nam\u0173 duris visame pusiasalyje. \u017dmon\u0117ms buvo duodama ma\u017eiau nei pusvalandis susiruo\u0161ti, o tuomet jie buvo ve\u017eami \u012f surinkimo punktus ir sugr\u016bsti \u012f traukinius.<\/p>\n
Operacijos tikslas buvo i\u0161ve\u017eti vis\u0105 bendruomen\u0119 per itin trump\u0105 laik\u0105. Tekste minima, kad buvo parengta de\u0161imtys s\u0105stat\u0173, o iki gegu\u017e\u0117s 20 dienos beveik visi Krymo totoriai buvo prievarta i\u0161gabenti i\u0161 pusiasalio.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 tremties kryptis buvo Uzbekijos SSR, nors dalis \u017emoni\u0173 pateko ir \u012f kitas vietoves ar priverstinio darbo sistemas. Net Krymo totoriai, tarnav\u0119 kariuomen\u0117je, da\u017enai buvo i\u0161tremiami v\u0117liau, su keliomis i\u0161imtimis.<\/p>\n
Kelion\u0117 ir pirmosios savait\u0117s tremtyje pareikalavo mil\u017eini\u0161k\u0173 auk\u0173. Tekste nurodoma, kad vien per transportavim\u0105 gal\u0117jo \u017e\u016bti apie 8 000 \u017emoni\u0173, o sovietiniai \u012fra\u0161ai mini, kad po atvykimo per trump\u0105 laik\u0105 mir\u0117 iki 27 proc. i\u0161tremt\u0173j\u0173; pa\u010dios bendruomen\u0117s skai\u010diavimai neretai pateikia dar didesnius \u012fver\u010dius.<\/p>\n
Pasibaigus tr\u0117mimams, Soviet\u0173 vald\u017eia siek\u0117, kad Krymas netekt\u0173 matom\u0173 Krymo totori\u0173 p\u0117dsak\u0173. Minima, kad daugiau kaip 1 300 gyvenvie\u010di\u0173 buvo pervadintos, totori\u0161kus pavadinimus pakei\u010diant slavi\u0161kais.<\/p>\n
Taip pat buvo griaunamos me\u010det\u0117s, kapin\u0117s ir paminklai, o knygos bei rankra\u0161\u010diai Krymo totori\u0173 kalba naikinami. Mokyklose ir vie\u0161ojoje erdv\u0117je totori\u0173 ind\u0117lis \u012f pusiasalio istorij\u0105 buvo s\u0105moningai menkinamas.<\/p>\n
Demografin\u012f vaizd\u0105 keit\u0117 ir kryptingas naujakuri\u0173 k\u0117limas \u012f i\u0161tu\u0161t\u0117jusius namus: \u012f Krym\u0105 buvo atve\u017eami gyventojai i\u0161 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Tai ne tik u\u017epild\u0117 palikt\u0105 tu\u0161tum\u0105, bet ir tur\u0117jo ilgalaik\u012f tiksl\u0105 pakeisti pusiasalio etnin\u0119 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Represijos paliet\u0117 ne tik Krymo totorius: tekste minimi ir kiti i\u0161 Krymo deportuoti gyventojai, tarp j\u0173 graikai, arm\u0117nai ir bulgarai.<\/p>\n
1946 metais Krymas neteko autonomin\u0117s respublikos statuso ir tapo \u012fprasta sritimi Rusijos SFSR sud\u0117tyje. Tuo pat metu Soviet\u0173 S\u0105junga fakti\u0161kai nustojo pripa\u017einti Krymo totorius kaip atskir\u0105 tautin\u0119 bendruomen\u0119, siekdama juos tapatinti su Volgos totoriais.<\/p>\n
Nors Nikita Chru\u0161\u010diovas 1956 metais leido daugeliui i\u0161tremt\u0173 taut\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f gimt\u0105sias vietas, Krymo totoriai \u0161ios teis\u0117s negavo. Situacij\u0105 dar labiau komplikuodavo tai, kad 1954 metais Krymas buvo perduotas Ukrainos SSR.<\/p>\n
Ilgainiui Krymo totori\u0173 aktyvistai \u0117m\u0117 organizuoti protestus ir \u017emogaus teisi\u0173 kampanijas, o kai kurie \u017einomi jud\u0117jimo veik\u0117jai, tarp j\u0173 Mustafa D\u017eemilevas, buvo \u012fkalinti ilgiems metams.<\/p>\n
Soviet\u0173 parlamentas 1989 metais deportacijas pripa\u017eino nusikalstamu veiksmu, o \u017elugus SSRS prasid\u0117jo masi\u0161kesnis sugr\u012f\u017eimas: tekste teigiama, kad iki 1992 met\u0173 \u012f Krym\u0105 sugr\u012f\u017eo apie 260 000 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Bendruomen\u0117s interesams atstovauti buvo suformuoti Qurultay ir jo vykdomoji institucija Mejlis. Ta\u010diau 2014 metais, Rusijai aneksavus Krym\u0105, Krymo totoriai v\u0117l susid\u016br\u0117 su spaudimu ir represijomis, d\u0117l kuri\u0173 dalis \u017emoni\u0173 pasitrauk\u0117 \u012f Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.<\/p>\n
Krymo totori\u0173 istorija rodo, kad tautin\u0117s tapatyb\u0117s naikinimas da\u017enai prasideda ne vien nuo fizinio i\u0161keldinimo, bet ir nuo bandym\u0173 perra\u0161yti vietovard\u017eius, riboti kalb\u0105 bei kult\u016br\u0105 ir pakeisti pa\u010dios teritorijos \u201eatmint\u012f\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1944 metais Krymo totoriai buvo masi\u0161kai i\u0161tremti \u012f Uzbekij\u0105, o j\u0173 kult\u016bra Kryme slopinta per pervadinimus, draudimus ir demografinius poky\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[26786,54169,4534,54168,54170,15016,16793],"miestas":[],"class_list":["post-68972","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-deportacijos","tag-josifas-stalinas","tag-krymas","tag-krymo-totoriai","tag-lavrentijus-berija","tag-nkvd","tag-sovietu-sajunga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68972"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68972\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68972"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=68972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}