Lupdami vaisius ir dar\u017eoves da\u017enai automati\u0161kai i\u0161metame dal\u012f, kuri gali b\u016bti itin vertinga \u2013 kai kuriais atvejais b\u016btent \u017eiev\u0117, lapai, kotai ar s\u0117klos turi daugiau skaidul\u0173 nei \u012fprastai valgomas mink\u0161timas.<\/p>\n
Tai rodo \u201eInternational Journal of Food Sciences and Nutrition\u201c publikuotas tyrimas, kuriame nagrin\u0117ta vadinamoji \u201eroot-to-tip\u201c (nuo \u0161aknies iki vir\u0161\u016bn\u0117s) id\u0117ja \u2013 maksimaliai panaudoti valgomas augal\u0173 dalis, o ne apsiriboti tik populiariausiomis.<\/p>\n
King\u2019s College London komanda \u012fvertino skaidul\u0173 kiek\u012f 12 r\u016b\u0161i\u0173 \u0161vie\u017eiuose produktuose, palygindama da\u017eniausiai valgomas dalis su tomis, kurios da\u017eniausiai atsiduria atliekose.<\/p>\n
Rezultatas buvo ai\u0161kus: 10 i\u0161 12 atvej\u0173 didesnis skaidul\u0173 kiekis nustatytas b\u016btent tose augalo dalyse, kurias \u012fprastai nupjauname ar nulupame.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161skyr\u0117 kelis produktus, kuriuos daugelis link\u0119 lupti itin kruop\u0161\u010diai. Pavyzd\u017eiui, ananaso \u017eiev\u0117je ir kietame vidiniame \u201ekotelio\u201c centre kartu buvo daugiau nei penkis kartus daugiau skaidul\u0173 nei mink\u0161time.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad ananaso dygliuot\u0105 \u017eiev\u0119 reik\u0117t\u0173 valgyti \u017eali\u0105 \u2013 praktinis pritaikymas gali b\u016bti kitoks, ta\u010diau pati i\u0161vada parodo, kiek daug nauding\u0173 med\u017eiag\u0173 lieka \u201eu\u017e borto\u201c.<\/p>\n
Dar vienas ry\u0161kus pavyzdys \u2013 muskatinis moli\u016bgas: jo \u017eiev\u0117 ir s\u0117klos suteik\u0117 net 9,25 g skaidul\u0173 100 g. Tai buvo auk\u0161\u010diausias rezultatas tarp analizuot\u0173 i\u0161metam\u0173 dali\u0173.<\/p>\n
Arb\u016bzo atveju tyrime \u012fvertinta balta \u017eiev\u0117s dalis, kuri da\u017eniausiai nupjaunama \u2013 joje rasta 2,1 g skaidul\u0173 100 g.<\/p>\n
Kiwi taip pat pateko tarp vaisi\u0173, kuri\u0173 \u017eiev\u0117 pasirod\u0117 esanti vertingas skaidul\u0173 \u0161altinis \u2013 jei tekst\u016bra netrukdo, po kruop\u0161taus nuplovimo vaisi\u0173 galima valgyti vis\u0105.<\/p>\n
Tyrime pamin\u0117tos ir paprik\u0173 s\u0117klos bei kiti da\u017eniausiai atmetami fragmentai \u2013 jie taip pat gali praturtinti racion\u0105 skaidulomis, nors ne visiems tinka skonis ar konsistencija.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad n\u0117ra vienos taisykl\u0117s, tinkan\u010dios visiems produktams. Pavyzd\u017eiui, brokoli\u0173 kotuose skaidul\u0173 buvo 28,4 proc. ma\u017eiau nei \u017eiedynuose.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad verta vertinti kiekvien\u0105 produkt\u0105 atskirai \u2013 kai kur skaidul\u0173 daugiau \u017eiev\u0117je ar s\u0117klose, o kitur did\u017eiausia vert\u0117 lieka b\u016btent toje dalyje, kuri\u0105 ir taip valgome.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117: \u012fprastai i\u0161metamos dalys sudar\u0117 apie 25\u201348 proc. analizuot\u0173 produkt\u0173 mas\u0117s. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad kartu su atliekomis da\u017enai i\u0161keliauja ir nema\u017ea dalis potencialiai nauding\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n
Skaidulos \u2013 tai augalin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiagos, kuri\u0173 vir\u0161kinimo sistema nesuskaido taip, kaip daugumos kit\u0173 maistini\u0173 komponent\u0173. Vis d\u0117lto jos labai svarbios \u017earnyno veiklai: didina i\u0161mat\u0173 t\u016br\u012f, palengvina tu\u0161tinim\u0105si ir padeda ma\u017einti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo rizik\u0105.<\/p>\n
Kai kurios skaidul\u0173 r\u016b\u0161ys tampa \u201emaistu\u201c \u017earnyno bakterijoms, tod\u0117l pakankamas j\u0173 kiekis maiste siejamas su palankesne mikrobiotos b\u016bkle.<\/p>\n
Skaidulos taip pat gali didinti sotumo jausm\u0105, pad\u0117ti lengviau kontroliuoti apetit\u0105, o priklausomai nuo tipo \u2013 tur\u0117ti \u012ftakos cukr\u0173 pasisavinimo grei\u010diui ir prisid\u0117ti prie normalaus cholesterolio lygio palaikymo. Tyrime primenama, kad skaidul\u0173 gausesn\u0117 mityba siejama su ma\u017eesne kai kuri\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173, \u012fskaitant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas bei storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, rizika \u2013 ta\u010diau tai labiau bendro mitybos modelio, o ne vieno konkretaus produkto nuopelnas.<\/p>\n
Suaugusiesiems rekomenduojama per dien\u0105 gauti bent 25 g skaidul\u0173, ta\u010diau nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173 \u0161ios ribos nepasiekia.<\/p>\n
Prie\u0161 pradedant da\u017eniau naudoti tas vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 dalis, kurios anks\u010diau buvo i\u0161metamos, svarbu laikytis saugumo: produktus b\u016btina kruop\u0161\u010diai nuplauti po tekan\u010diu vandeniu, rinktis \u0161vie\u017eius, nepa\u017eeistus vaisius ir dar\u017eoves, o kiet\u0173, apna\u0161omis padengt\u0173, supelijusi\u0173 ar nemaloniai kvepian\u010di\u0173 dali\u0173 nenaudoti.<\/p>\n
Taip pat verta prisiminti, kad ne visos augal\u0173 dalys tinka vartojimui, o daliai j\u0173 gali reik\u0117ti terminio apdorojimo. Ir dar vienas praktinis aspektas: jei skaidul\u0173 iki \u0161iol buvo ma\u017eai, j\u0173 kiek\u012f geriau didinti palaipsniui \u2013 staigus pokytis gali sukelti pilvo p\u016btim\u0105, dujas ar skausm\u0105, tod\u0117l svarbus ir pakankamas skys\u010di\u0173 vartojimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo: \u017eiev\u0117se, lapuose ar s\u0117klose da\u017enai b\u016bna daugiau skaidul\u0173 nei mink\u0161time. K\u0105 verta naudoti ir koki\u0173 saugumo taisykli\u0173 laikytis?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69074,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1872,43115,3330,246,54344,235,4794],"miestas":[],"class_list":["post-69073","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-darzoves","tag-kings-college-london","tag-maisto-svaistymas","tag-mityba","tag-root-to-tip","tag-skaidulos","tag-vaisiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69073","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69073"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69073\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69074"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69073"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69073"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69073"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69073"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}