{"id":69101,"date":"2026-11-08T18:36:22","date_gmt":"2026-11-08T18:36:22","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/08\/mokslininkai-seniausi-bucinio-pedsakai-siekia-apie-4-500-metu-jie-rasti-mezopotamijos-tekstuose\/"},"modified":"2026-11-08T18:36:22","modified_gmt":"2026-11-08T18:36:22","slug":"mokslininkai-seniausi-bucinio-pedsakai-siekia-apie-4-500-metu-jie-rasti-mezopotamijos-tekstuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/08\/mokslininkai-seniausi-bucinio-pedsakai-siekia-apie-4-500-metu-jie-rasti-mezopotamijos-tekstuose\/","title":{"rendered":"Mokslininkai: seniausi bu\u010dinio p\u0117dsakai siekia apie 4 500 met\u0173 \u2013 jie rasti Mezopotamijos tekstuose"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai teigia aptik\u0119 seniausius iki \u0161iol \u017einomus ra\u0161ytinius bu\u010dinio p\u0117dsakus: i\u0161 senov\u0117s Mezopotamijos i\u0161lik\u0119 tekstai leid\u017eia manyti, kad \u017emon\u0117s bu\u010diavosi jau prie\u0161 ma\u017edaug 4 500 met\u0173. Juose bu\u010diniai apra\u0161omi kaip meil\u0117s, geismo, prisiri\u0161imo ir artumo \u017eenklas \u2013 pana\u0161iai kaip ir \u0161iandien.<\/p>\n

Toki\u0105 i\u0161vad\u0105, apie kuri\u0105 ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, pateik\u0117 Kopenhagos universiteto ir Oksfordo universiteto tyr\u0117jai. Jie per\u017ei\u016br\u0117jo ir i\u0161 naujo \u012fvertino dantira\u0161\u010diu u\u017era\u0161ytus tekstus, i\u0161likusius ant molini\u0173 lenteli\u0173.<\/p>\n

Iki \u0161io darbo seniausiais ra\u0161ytiniais romantinio bu\u010diavimosi liudijimais buvo laikomi Piet\u0173 Azijos \u0161altiniai, siejami su laikotarpiu apie 1500 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Ta\u010diau Mezopotamijos tekstai \u0161i\u0105 rib\u0105, mokslinink\u0173 vertinimu, pastumia ma\u017edaug t\u016bkstan\u010diu met\u0173 atgal.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad bu\u010dinys senov\u0117je nebuvo atsitiktinis gestas: kai kuriuose \u0161altiniuose jis fig\u016bruoja ir kaip intymumo, ir kaip socialini\u0173 norm\u0173 rib\u0173 \u017eenklinimo dalis. Tai leid\u017eia geriau suprasti, kaip ankstyvosios civilizacijos suvok\u0117 santykius ir artum\u0105.<\/p>\n

Bu\u010diniai \u2013 nuo diev\u0173 iki kasdienyb\u0117s<\/h2>\n

Pasak tyr\u0117j\u0173, patys seniausi ai\u0161k\u016bs bu\u010dinio pamin\u0117jimai aptinkami tekstuose i\u0161 laikotarpio apie 2500 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Tarp j\u0173 \u2013 mitologin\u0117s istorijos, kuriose bu\u010diniai siejami su intymiais ry\u0161iais tarp dievybi\u0173.<\/p>\n

V\u0117lesniuose dokumentuose bu\u010dinio tema tampa \u017eemi\u0161kesn\u0117: jis minimas kaip romanti\u0161k\u0173 sutuoktini\u0173 santyki\u0173 dalis. Vis d\u0117lto, sprend\u017eiant i\u0161 apra\u0161ym\u0173, \u0161is gestas neapsiribojo vien seksualumu.<\/p>\n

Tekstai rodo, kad bu\u010diniai gal\u0117jo b\u016bti naudojami ir \u0161eimoje ar draugyst\u0117je. Pavyzd\u017eiui, motinos taip gal\u0117jo reik\u0161ti \u0161velnum\u0105 vaikams, o draugai \u2013 artum\u0105 ir prierai\u0161um\u0105.<\/p>\n

Kai bu\u010dinys tur\u0117jo pasekmi\u0173<\/h2>\n

Kai kurie \u0161altiniai leid\u017eia manyti, kad bu\u010dinys gal\u0117jo tur\u0117ti ir socialini\u0173 bei teisini\u0173 pasekmi\u0173. Viename dokumente, siejamame su laikotarpiu apie 1800 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, apra\u0161oma i\u0161tek\u0117jusi moteris, kuriai gr\u0117s\u0117 \u012fsivelti \u012f neleistinus santykius su kitu vyru.<\/p>\n

Kitas tekstas mini moter\u012f, \u012fsipareigojan\u010di\u0105 vengti tam tikro vyro ir atsisakan\u010di\u0105 ne tik bu\u010dini\u0173, bet ir lytini\u0173 santyki\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tai rodo, kad emocin\u0117 ir socialin\u0117 bu\u010dinio reik\u0161m\u0117 buvo gerai suprantama.<\/p>\n

Ir ma\u017eiau romanti\u0161ka pus\u0117 \u2013 ligos<\/h2>\n

Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f praktin\u0119, ma\u017eiau romanti\u0161k\u0105 bu\u010diavimosi pus\u0119: tiesioginis kontaktas l\u016bpomis gal\u0117jo palengvinti mikroorganizm\u0173 \u2013 virus\u0173 ir bakterij\u0173 \u2013 perdavim\u0105.<\/p>\n

Senov\u0117s Mezopotamijos medicininiuose tekstuose minima liga, vadinama bu\u02beshanu, kurios apra\u0161ymuose pasirodo p\u016bslel\u0117s ir pakitimai burnos bei gerkl\u0117s srityje. Tyr\u0117jai pastebi pana\u0161um\u0173 \u012f p\u016bslelin\u0117s infekcijos simptomus, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, kad vienareik\u0161mi\u0161kai nustatyti, apie koki\u0105 lig\u0105 kalbama, negalima.<\/p>\n

Tokius medicininius apra\u0161ymus reikia vertinti atsargiai, nes to meto medicina buvo glaud\u017eiai susijusi su religiniais \u012fsitikinimais ir kitokiu \u017emogaus k\u016bno ai\u0161kinimu. D\u0117l to terminai ir simptom\u0173 interpretacijos gali neatitikti \u0161iuolaikin\u0117s medicinos logikos.<\/p>\n

Tyr\u0117jai kelia ir platesn\u0119 prielaid\u0105: bu\u010diniai gali b\u016bti dar senesni nei ra\u0161ytiniai \u0161altiniai. Kaip argument\u0105 jie mini \u0161impanzi\u0173 ir bonob\u0173 elgesio tyrimus, rodan\u010dius, kad \u0161ie primatai bu\u010dinius naudoja socialiniame ir seksualiniame kontekste, tod\u0117l polinkis bu\u010diuotis gal\u0117jo susiformuoti gerokai anks\u010diau nei pirmosios civilizacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mezopotamijos dantira\u0161\u010dio tekstai leid\u017eia manyti, kad \u017emon\u0117s bu\u010diavosi jau prie\u0161 4 500 met\u0173, o gestas tur\u0117jo ir socialin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69102,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,54367,15871,44955,54366,6567,15875],"miestas":[],"class_list":["post-69101","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-buciniai","tag-dantirastis","tag-kopenhagos-universitetas","tag-mezopotamija","tag-oksfordo-universitetas","tag-senoves-istorija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69101","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69101"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69101\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69102"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69101"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69101"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69101"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69101"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}