Po Antrojo pasaulinio karo Japonija tur\u0117jo sumok\u0117ti ir dar vien\u0105 pralaim\u0117jimo kain\u0105 \u2013 ne tik demobilizuoti kariuomen\u0119, bet ir pargabenti namo mil\u017eini\u0161k\u0105 skai\u010di\u0173 civili\u0173, de\u0161imtme\u010diais gyvenusi\u0173 imperijos u\u017ekariautose teritorijose.<\/p>\n
\u0160is priverstinis gr\u012f\u017eimas daugeliui tapo asmenine katastrofa: \u017emon\u0117s neteko turto, buvo skubiai i\u0161keldinami, o gr\u012f\u017e\u0119 \u012f sugriaut\u0105 \u0161al\u012f da\u017enai susid\u016br\u0117 su nepasitik\u0117jimu ir prie\u0161i\u0161kumu.<\/p>\n
Kaip pasakojama \u201eThe Collector\u201c, Japonija dar nuo Meid\u017ei restauracijos laik\u0173 skatino gyventoj\u0173 persik\u0117lim\u0105 \u012f u\u017egrobtas \u017eemes \u2013 taip buvo m\u0117ginama spr\u0119sti perpildymo problem\u0105, stiprinti \u012ftak\u0105 ir kurti pajamas generuojan\u010dias kolonijas.<\/p>\n
Karo pabaigoje \u0161is projektas atsisuko prie\u0161 pa\u010di\u0105 Japonij\u0105: s\u0105junginink\u0173 sprendimai, vietini\u0173 gyventoj\u0173 pyktis ir logistinis chaosas pavert\u0117 repatriacij\u0105 skausmingu, o kai kur \u2013 ir mirtinai pavojingu procesu.<\/p>\n
Japonija civilinius gyventojus k\u0117l\u0117 \u012f \u012fvairias teritorijas \u2013 nuo Taivano ir Kor\u0117jos iki Ramiojo vandenyno sal\u0173. Ypa\u010d agresyvi kolonizacija vyko Mand\u017ei\u016brijoje, kuri\u0105 Japonija 1931 metais pavert\u0117 marionetine valstybe \u201eMand\u017eiukuo\u201c.<\/p>\n
Antrojo pasaulinio karo \u012fkar\u0161tyje u\u017e Japonijos rib\u0173 gyveno apie 3,3 mln. japon\u0173 civili\u0173. Kolonijose buvo sukurta hierarchin\u0117 sistema, kur japonai atsid\u016br\u0117 vir\u0161uje, o did\u017eioji dalis vietini\u0173 \u2013 apa\u010dioje, tod\u0117l karo pabaigoje ker\u0161to baim\u0117 tapo reali.<\/p>\n
S\u0105jungininkams art\u0117jant, kai kurios japon\u0173 bendruomen\u0117s pani\u0161kai tik\u0117jo propaganda apie nei\u0161vengiam\u0105 susidorojim\u0105. Saipane dalis civili\u0173 nusi\u017eud\u0117, nes buvo \u012ftikinti, kad patek\u0119 \u012f nelaisv\u0119 bus kankinami ir \u017eudomi.<\/p>\n
S\u0105junginink\u0173 lyderiai Potsdamo konferencijoje pasirinko priverstin\u0117s repatriacijos keli\u0105. Potsdamo deklaracijos 9 straipsnis \u012fpareigojo Japonijos paj\u0117gas nusiginkluoti ir gr\u012f\u017eti, o v\u0117liau buvo organizuotas ir civili\u0173 pargabenimas.<\/p>\n
Transportavimui talkino JAV ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s laivynai, logistikoje dalyvavo ir Japonijos institucijos. U\u017e operacijos organizavim\u0105 atsakingu pareig\u016bnu tapo s\u0105junginink\u0173 vadas Japonijoje generolas Douglasas MacArthuras.<\/p>\n
Teori\u0161kai repatriacija tur\u0117jo vykti humani\u0161kai, ta\u010diau praktikoje \u017emones da\u017enai rinko \u012f specialias zonas prie uost\u0173, ribojo, kiek asmenini\u0173 daikt\u0173 galima pasiimti, o turt\u0105 ir verslus parduoti ar susigr\u0105\u017einti sp\u0117davo ne visi.<\/p>\n
Laivai gabendavo t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173, prie\u0161 i\u0161laipinim\u0105 taikyti karantinai \u2013 siekta ma\u017einti lig\u0173 rizik\u0105. Per kelerius metus did\u017eioji dalis u\u017esienyje gyvenusi\u0173 japon\u0173 buvo sugr\u0105\u017einti \u012f t\u0117vyn\u0119.<\/p>\n
Vienas dramati\u0161kiausi\u0173 epizod\u0173 prasid\u0117jo, kai Raudonoji armija \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Mand\u017ei\u016brij\u0105. Japonijos Kvantungo armija nebesugeb\u0117jo apginti civili\u0173, o t\u016bkstan\u010diai \u0161eim\u0173 trauk\u0117 uost\u0173 link, tik\u0117damiesi rasti keli\u0105 namo.<\/p>\n
Tekste minima, kad dalis vaik\u0173 liko be t\u0117v\u0173 ir buvo palikti Kinijoje. Uostuose \u017emon\u0117s lauk\u0117 laiv\u0173, o repatriacij\u0105 organizuojan\u010dios strukt\u016bros tapo vienintele galimybe i\u0161vengti soviet\u0173 kari\u0173 ar \u012ft\u016b\u017eusi\u0173 vietini\u0173 susidorojimo.<\/p>\n
Po Japonijos kapituliacijos 1945 met\u0173 rugs\u0117jo 2 dien\u0105 prad\u0117tos tvarkingesn\u0117s deportacijos. Kor\u0117joje JAV karin\u0117 administracija nurod\u0117 i\u0161vykti visiems japon\u0173 tautyb\u0117s asmenims, tarp j\u0173 \u2013 apie 850 000 civili\u0173.<\/p>\n
Iki 1947 met\u0173 Taivane buvo lik\u0119 tik apie 1 300 japon\u0173 civili\u0173. Ramiojo vandenyno salose japonai taip pat buvo i\u0161gabenti masi\u0161kai, o pasilikti leista tik mi\u0161ri\u0173 japon\u0173 ir mikronezie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 vaikams.<\/p>\n
Gr\u012f\u017e\u0119 \u012f Japonij\u0105 \u017emon\u0117s rado suniokot\u0105 \u0161al\u012f, b\u016bsto stygi\u0173 ir ekonomik\u0105, kuri po bombardavim\u0173 bei karo i\u0161laid\u0173 buvo prakti\u0161kai palau\u017eta. Dalis repatrijuot\u0173j\u0173 vos i\u0161lip\u0119 buvo pur\u0161kiami insekticidais, o vietiniai gyventojai neretai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f juos be u\u017euojautos.<\/p>\n
\u012etampa did\u0117jo ir d\u0117l to, kad \u012f \u0161al\u012f atvyko daugiau kaip \u0161e\u0161i milijonai civili\u0173 ir kari\u0161ki\u0173. Tarp \u201enam\u0173 salose\u201c karo metus praleidusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir gr\u012f\u017eusi\u0173 kolonist\u0173 kilo konkurencija d\u0117l b\u016bsto ir darbo.<\/p>\n
Daliai repatrijuot\u0173j\u0173 teko laikinai gyventi specialiai \u012frengtuose kaimeliuose. Kiti susid\u016br\u0117 su stigmatizavimu \u2013 ypa\u010d tie, kurie gr\u012f\u017eo i\u0161 Mand\u017ei\u016brijos ir buvo \u012ftariami simpatijomis Soviet\u0173 S\u0105jungai.<\/p>\n
Pasak teksto, ilg\u0105 laik\u0105 Japonijoje dominavo dvi karo patirties interpretacijos: Japonija kaip bombardavim\u0173 auka ir Japonija kaip militarist\u0173 \u012fstumta \u012f pra\u017e\u016bt\u012f valstyb\u0117. Repatrijuot\u0173j\u0173 praradimai bei patirtos traumos \u012f \u0161iuos pasakojimus sunkiai tilpo.<\/p>\n
Valstyb\u0117, tur\u0117jusi finansini\u0173 sunkum\u0173, atsisak\u0117 kompensuoti kolonist\u0173 prarast\u0105 turt\u0105. Minima ir itin jautri detal\u0117: moterys, patyrusios soviet\u0173 kari\u0173 seksualin\u012f smurt\u0105, buvo siun\u010diamos \u012f Futsukaichi \u012fstaig\u0105, kur joms atlikti priverstiniai abortai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dalis gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 v\u0117liau \u012fsiliejo \u012f pokario ekonomikos augim\u0105: buv\u0119 kolonistai prisid\u0117jo prie infrastrukt\u016bros atk\u016brimo, o Japonijos gele\u017einkeliai r\u0117m\u0117si darbuotojais, tur\u0117jusiais patirties statant linijas Kinijoje ir Kor\u0117joje.<\/p>\n
1950-\u0173j\u0173 viduryje vyriausyb\u0117s apklausa rod\u0117, kad apie 60 proc. repatrijuot\u0173j\u0173 buvo rad\u0119 darb\u0105 ir pastog\u0119, nors nema\u017eai \u0161eim\u0173 skurde gyveno dar ilgai. Normalizavus Japonijos ir Kinijos santykius 1972 metais, dalis buvusi\u0173 kolonist\u0173 v\u0117l va\u017eiavo \u012f Mand\u017ei\u016brij\u0105 ie\u0161koti \u017eini\u0173 apie paliktus vaikus.<\/p>\n
1980-aisiais Japonija prad\u0117jo leisti kai kuriems Kinijoje u\u017eaugusiems vaikams aplankyti t\u0117v\u0173 t\u0117vyn\u0119, o vie\u0161oji tyla pama\u017eu \u0117m\u0117 sklaidytis. \u0160iandien repatriacijos tema labiau matoma \u2013 veikia Maizuru muziejus uoste, kuriame buvo priimami gr\u012f\u017etantys \u017emon\u0117s, o istorija \u012ftraukta \u012f akademines programas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po 1945-\u0173j\u0173 Japonija priverstinai pargabeno milijonus kolonist\u0173: kelion\u0119 lyd\u0117jo chaosas, turto praradimai, skurdas ir ilgai nutyl\u0117ta trauma.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[54420,51726,625,54421,968,54422,32372],"miestas":[],"class_list":["post-69151","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-antrojo-pasaulinio-karo-pabaiga","tag-douglas-macarthur","tag-japonija","tag-mandziurija","tag-pokario-istorija","tag-potsdamo-deklaracija","tag-repatriacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69151","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69151"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69151\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69151"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69151"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69151"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69151"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}