Po Antrojo pasaulinio karo Vidurio ir Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117s \u0117m\u0117si masini\u0173 etnini\u0173 vokie\u010di\u0173 i\u0161varym\u0173 \u2013 per kelis metus i\u0161 savo gyvenam\u0173j\u0173 viet\u0173 buvo priversti pasitraukti milijonai \u017emoni\u0173.<\/p>\n
1944\u20131950 metais vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117s buvo deportuojamos ar stumiamos i\u0161 Lenkijos, \u010cekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Jugoslavijos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos kontroliuojam\u0173 teritorij\u0173, o bendrai perkelt\u0173j\u0173 skai\u010dius siek\u0117 apie 12 milijon\u0173.<\/p>\n
Dalis \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 buvo neseniai atsik\u0117l\u0119 naci\u0173 okupacijos metais, ta\u010diau nema\u017eai \u0161eim\u0173 tose vietov\u0117se gyveno \u0161imtme\u010dius. Vis d\u0117lto karo pabaiga ir naci\u0173 nusikaltim\u0173 patirtis vietos visuomen\u0117se suk\u0117l\u0117 ker\u0161to nuotaikas bei siek\u012f \u201ei\u0161spr\u0119sti\u201c tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 klausim\u0105.<\/p>\n
S\u0105jungininkams planuojant pokarin\u0119 Europos tvark\u0105, \u0161ie procesai buvo ne tik spontani\u0161ki. 1945 met\u0173 Potsdamo konferencijoje SSRS, JAV ir Did\u017eiosios Britanijos lyderiai sutar\u0117, kad vokie\u010di\u0173 gyventoj\u0173 \u201eperk\u0117limas\u201c i\u0161 kai kuri\u0173 \u0161ali\u0173 turi vykti, siekiant suma\u017einti b\u016bsim\u0173 teritorini\u0173 pretenzij\u0173 ir konflikt\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117s \u012f rytus nuo Oderio\u2013Neis\u0117s upi\u0173 atsik\u0117l\u0117 dar viduram\u017eiais, kai kolonizacija \u012f rytus (vadinamoji Ostsiedlung) skatino nauj\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 k\u016brim\u0105 ir prekyb\u0105.<\/p>\n
V\u0117lesniais am\u017eiais Pr\u016bsija, Austrija ir Rusija taip pat r\u0117m\u0117 vokie\u010di\u0173 apgyvendinim\u0105 mi\u0161riuose regionuose, tik\u0117damosi taip sustiprinti imperin\u0119 kontrol\u0119. D\u0117l to iki XX am\u017eiaus prad\u017eios vokie\u010di\u0173 ma\u017eumos buvo tapusios \u012fprasta daugelio region\u0173 demografijos dalimi.<\/p>\n
Tarpukariu \u0161i diaspora Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje sudar\u0117 milijonus \u017emoni\u0173. Nors dauguma buvo \u012fprasti vietos valstybi\u0173 pilie\u010diai, dalis bendruomeni\u0173 liko politi\u0161kai jautrios sien\u0173 klausimams, o nacistin\u0117 Vokietija v\u0117liau tuo pasinaudojo propagandoje.<\/p>\n
Vokietijai okupavus didel\u0119 Europos dal\u012f, okupacin\u0117 vald\u017eia daug kur i\u0161skyr\u0117 etninius vokie\u010dius, sudarin\u0117jo specialius s\u0105ra\u0161us, o \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 buvo mobilizuoti \u012f Wehrmacht\u0105 ir SS. Tai dar labiau suprie\u0161ino vietos gyventojus su kaimynyst\u0117je gyvenusiomis vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117mis.<\/p>\n
Karo pabaigoje, Raudonajai armijai stumiantis \u012f vakarus, prasid\u0117jo masinis b\u0117gimas. \u017dmon\u0117s trauk\u0117si bijodami smurto, o dalis j\u0173 buvo sulaikomi, \u012fkalinami ar \u017eudomi.<\/p>\n
Vienu chaoti\u0161kiausi\u0173 etap\u0173 tapo vadinamieji \u201elaukiniai\u201c i\u0161varymai, kai vietos partizan\u0173 grup\u0117s ir minios, neretai padedant soviet\u0173 paj\u0117goms, varydavo civilius link Vokietijos ar Austrijos sien\u0173. Kai kur \u017emon\u0117s buvo apipl\u0117\u0161iami, mu\u0161ami, o band\u0119 prie\u0161intis \u2013 nu\u0161aunami.<\/p>\n
\u0160iame etape dalis vokie\u010di\u0173 pateko \u012f buvusias karo belaisvi\u0173 stovyklas ar internavimo vietas, o \u017einios apie smurt\u0105 ir mir\u010di\u0173 mast\u0105 paskatino Vakar\u0173 s\u0105jungininkus siekti labiau kontroliuojam\u0173 perk\u0117lim\u0173.<\/p>\n
Potsdamo susitarimo XII straipsnyje buvo pabr\u0117\u017eta, kad i\u0161keldinimai turi vykti \u201etvarkingai ir humani\u0161kai\u201c, ta\u010diau realyb\u0117je tai da\u017enai liko nepasiekiamas tikslas. Vakar\u0173 s\u0105jungininkai pra\u0161\u0117 pristabdyti i\u0161varymus, kol bus \u012fvertintas mastas, ta\u010diau SSRS vadovas Josifas Stalinas spaud\u0117 procesus spartinti.<\/p>\n
I\u0161 esm\u0117s i\u0161skiriamos trys bangos: pab\u0117gimas nuo fronto ir art\u0117jan\u010di\u0173 paj\u0117g\u0173, chaoti\u0161ki vietos ker\u0161to veiksmais gr\u012fsti i\u0161varymai ir v\u0117lesni, labiau organizuoti perk\u0117limai traukiniais \u012f s\u0105junginink\u0173 okupacines zonas Vokietijoje.<\/p>\n
Organizuot\u0173 deportacij\u0173 metu \u017emon\u0117s buvo kraunami \u012f vagonus, da\u017enai labai ank\u0161tai, o atvykusieji nukreipiami \u012f jiems numatytas teritorijas. Iki 1950 met\u0173 did\u017eioji \u0161i\u0173 perk\u0117lim\u0173 dalis buvo u\u017ebaigta.<\/p>\n
Tikslus \u017euvusi\u0173j\u0173 skai\u010dius n\u0117ra nustatytas, ta\u010diau istorikai mini plat\u0173 interval\u0105 \u2013 nuo ma\u017edaug 600 t\u016bkstan\u010di\u0173 iki 2 milijon\u0173 \u017emoni\u0173. Prie mir\u010di\u0173 prisid\u0117jo smurtas, ligos, badas, \u017eiemos s\u0105lygos, taip pat nelaim\u0117s evakuacij\u0173 metu.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 1945 metais soviet\u0173 povandeniniam laivui nuskandinus laiv\u0105 \u201eWilhelm Gustloff\u201c \u017euvo t\u016bkstan\u010diai evakuojam\u0173 \u017emoni\u0173. Tai laikoma viena did\u017eiausi\u0173 j\u016br\u0173 katastrof\u0173 istorijoje.<\/p>\n
Atvyk\u0119 \u012f nuniokot\u0105 Vokietij\u0105 daugelis pab\u0117g\u0117li\u0173 netur\u0117jo nei turto, nei pastog\u0117s, o daliai j\u0173 tai buvo svetima \u0161alis \u2013 jie kalb\u0117jo skirtingais dialektais, buvo kil\u0119 i\u0161 region\u0173, kuri\u0173 niekada nelaik\u0117 \u201etikr\u0105ja\u201c Vokietija. Be to, teko konkuruoti d\u0117l darbo ir b\u016bsto su kitais nuo karo nukent\u0117jusiais gyventojais.<\/p>\n
V\u0117liau, ypa\u010d Vakar\u0173 Vokietijoje, atvyk\u0117liai tapo svarbia darbo j\u0117gos dalimi ir prisid\u0117jo prie ekonomikos atsigavimo. Pokariu taip pat atsirado politini\u0173 organizacij\u0173, atstovavusi\u0173 i\u0161varyt\u0173j\u0173 interesams, ta\u010diau jos steng\u0117si vengti revan\u0161istini\u0173 teritorini\u0173 pretenzij\u0173.<\/p>\n
\u0160i istorija iki \u0161iol vertinama nevienareik\u0161mi\u0161kai: vienoje pus\u0117je \u2013 naci\u0173 agresijos ir okupacijos palikta trauma, kitoje \u2013 masinis civili\u0173 prievartinis perk\u0117limas, kurio mastas prilygo did\u017eiausiems XX am\u017eiaus etniniams valymams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po 1945-\u0173j\u0173 i\u0161 Lenkijos, \u010cekoslovakijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u012f Vokietij\u0105 buvo perkelta apie 12 mln. etnini\u0173 vokie\u010di\u0173 \u2013 kod\u0117l taip nutiko?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12303,26786,54430,20813,54429,680,45887],"miestas":[],"class_list":["post-69153","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-antrasis-pasaulinis-karas","tag-deportacijos","tag-etniniai-vokieciai","tag-pabegeliai","tag-potsdamo-konferencija","tag-rytu-europa","tag-vidurio-europa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69153\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69153"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}