Po smurtini\u0173 \u012fvyki\u0173, toki\u0173 kaip neseni i\u0161puoliai Krokuvoje, psichologai primena: auk\u0173 skai\u010dius ne visada apsiriboja tais, kurie buvo tiesiogiai pavojuje. Stipr\u0173 stres\u0105 gali patirti ir liudininkai, nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 artimieji, taip pat \u017emon\u0117s, kurie \u012fvykius seka per \u017einiasklaid\u0105 ir ima nerimauti d\u0117l savo saugumo.<\/p>\n
Kaip pabr\u0117\u017eia psicholog\u0117 Sylwia M. Bartczak, verksmas, nerimas, miego sutrikimai, dirglumas ar noras atsiriboti nuo socialinio gyvenimo po sukre\u010dian\u010dios tragedijos gali b\u016bti nat\u016brali reakcija. Daugiausia nerimo tur\u0117t\u0173 kelti tai, kad simptomai stipr\u0117ja, atsiranda panikos priepuoliai, nuolatinis gr\u0117sm\u0117s jausmas ir tampa sunku normaliai funkcionuoti kasdienyb\u0117je.<\/p>\n
Svarbu vertinti ne tik paties nerimo intensyvum\u0105, bet ir tai, kiek jis riboja \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105: ar \u017emogus vengia eiti \u012f darb\u0105, bijo i\u0161eiti i\u0161 nam\u0173, nebesugeba pails\u0117ti, u\u017emigti ar susitelkti. Tokiais atvejais pagalba gali b\u016bti reikalinga anks\u010diau, o ne \u201epalaukus, kol praeis savaime\u201c.<\/p>\n
Specialist\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad po toki\u0173 \u012fvyki\u0173 neretai \u012fsijungia ir vadinamasis antrinis trauminis stresas: \u017emogus n\u0117ra buv\u0119s \u012fvykio vietoje, bet nuolat matomi vaizdai ir \u012ftemptos naujienos sukelia labai pana\u0161ias reakcijas.<\/p>\n
Psicholog\u0117 pataria prad\u0117ti nuo elementari\u0173 dalyk\u0173, kurie padeda organizmui gr\u012f\u017eti \u012f stabilesn\u0119 b\u016bsen\u0105: reguliaraus miego, poilsio, valgymo ir ry\u0161io su artimaisiais. Esm\u0117 n\u0117ra \u201eu\u017egniau\u017eti\u201c emocijas, o nesukurti sau papildomos \u012ftampos, kai ir taip sunku.<\/p>\n
Gali pad\u0117ti ir s\u0105moningas d\u0117mesio gr\u0105\u017einimas \u012f dabart\u012f. Vietoje nuolatinio pavojing\u0173 scenarij\u0173 \u201eper\u017eaidin\u0117jimo\u201c mintyse si\u016bloma i\u0161bandyti ramesn\u012f, ilgesn\u012f i\u0161kv\u0117pim\u0105 arba paprast\u0105 \u012fsi\u017eeminimo pratim\u0105 \u2013 s\u0105moningai pasteb\u0117ti aplink\u0105, k\u0105 matai ir girdi.<\/p>\n
Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad nereik\u0117t\u0173 tik\u0117tis stebuklo: keli pratimai neb\u016btinai i\u0161 karto panaikins nerim\u0105. Tikslas \u2013 po truput\u012f susigr\u0105\u017einti kontrol\u0117s ir poveikio savo savijautai jausm\u0105.<\/p>\n
Anot specialist\u0117s, trauma gali formuotis tada, kai patirta gr\u0117sm\u0117 vir\u0161ija \u017emogaus psichikos prisitaikymo galimybes. Vis d\u0117lto ne kiekvienas, patyr\u0119s stipr\u0173 i\u0161g\u0105st\u012f, i\u0161sivysto potrauminio streso sutrikim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau jei savait\u0117ms b\u0117gant \u017emog\u0173 vis dar kankina ko\u0161marai, \u012fkyrios mintys ir prisiminimai, jis vengia su \u012fvykiu susijusi\u0173 viet\u0173, neatsistato saugumo jausmas, verta kreiptis \u012f specialistus. Psicholog\u0117 akcentuoja: jei kan\u010dia labai stipri, nereikia laukti m\u0117nesio, kad \u201etik tada jau b\u016bt\u0173 rimta\u201c.<\/p>\n
Po i\u0161puoli\u0173 dalis \u017emoni\u0173 beveik be perstojo tikrina naujienas \u2013 \u012fsijungia televizori\u0173, nar\u0161o socialinius tinklus, ie\u0161ko detali\u0173 ir skaito komentarus. Tokia reakcija gali b\u016bti suprantama, ta\u010diau lengva per\u017eengti rib\u0105, kai informacijos srautas ima \u017ealoti savijaut\u0105.<\/p>\n
Psicholog\u0117 \u012fsp\u0117ja, kad nuolatin\u0117 ekspozicija drasti\u0161kai med\u017eiagai gali didinti stres\u0105, miego sutrikimus ir \u012fkyrius vaizdinius. Ji si\u016blo paprast\u0105 princip\u0105: tragedijos nepaversti nuolat telefone kartojamu vaizdu.<\/p>\n
Tai pagrind\u017eia ir moksliniai duomenys: po 2013 met\u0173 Bostono maratono sprogdinim\u0173 mokslininkai analizavo, kaip \u017einiasklaidos poveikis susij\u0119s su streso reakcijomis. 2014 metais \u017eurnale PNAS paskelbtame tyrime nurodyta, kad \u017emon\u0117s, kurie su i\u0161puoliu susijusias transliacijas \u017ei\u016br\u0117jo bent \u0161e\u0161ias valandas per dien\u0105, fiksavo auk\u0161t\u0105 \u016bmaus streso lyg\u012f \u2013 pana\u0161\u0173 \u012f t\u0105, kur\u012f patyr\u0117 buvusieji \u012fvykio vietoje.<\/p>\n
Specialist\u0117s teigimu, visi\u0161kai atsiriboti nuo informacijos neb\u016btina, ta\u010diau verta j\u0105 dozuoti ir rinktis patikimus \u0161altinius. Ypa\u010d atsargiai patariama vertinti socialiniuose tinkluose platinamus \u012fra\u0161us \u2013 jie ne visada suteikia nauj\u0173 fakt\u0173, bet gali v\u0117l ir v\u0117l gr\u0105\u017einti \u012f smurto vaizdus.<\/p>\n
Po sukre\u010dian\u010di\u0173 tragedij\u0173 gali atsirasti baim\u0117 keliauti vie\u0161uoju transportu, b\u016bti minioje, eiti pasivaik\u0161\u010dioti ar i\u0161eiti vienam. Taip pat sustipr\u0117ja nerimas d\u0117l artim\u0173j\u0173, ypa\u010d vaik\u0173, saugumo.<\/p>\n
Psicholog\u0117 ragina toki\u0173 \u017emoni\u0173 neg\u0117dinti ir nesakyti, kad jie \u201eperdeda\u201c \u2013 jiems baim\u0117 yra reali patirtis. Kartu si\u016bloma \u017emogaus neversti staiga \u201esusitvarkyti\u201c, bet ir ne\u012ftvirtinti izoliacijos: pad\u0117ti ma\u017eais \u017eingsniais \u2013 trumpu pasivaik\u0161\u010diojimu, i\u0161\u0117jimu su artimu \u017emogumi, gr\u012f\u017eimu prie paprast\u0173 kasdieni\u0173 veikl\u0173.<\/p>\n
Pasak specialist\u0117s, svarbiausia yra susigr\u0105\u017einti poj\u016bt\u012f, kad gali daryti \u012ftak\u0105 savo gyvenimui. I\u0161sigand\u0119s \u017emogus labiausiai reikia ne spaudimo, o buvimo \u0161alia.<\/p>\n
Vaikai da\u017enai \u017eino daugiau, nei suaugusieji \u012fsivaizduoja: jie gali nugirsti t\u0117v\u0173 pokalbius, pamatyti \u012fra\u0161us internete ar su\u017einoti i\u0161 bendraam\u017ei\u0173. D\u0117l to visi\u0161kas \u012fvyki\u0173 nutyl\u0117jimas ne visada apsaugo.<\/p>\n
Psicholog\u0117 pataria vaikus saugoti nuo drasti\u0161k\u0173 vaizd\u0173, bet neb\u016btinai nuo pa\u010dios informacijos. Kalb\u0117tis verta ramiai, nuo\u0161ird\u017eiai ir pagal am\u017ei\u0173, pabr\u0117\u017eiant, kad vaikas yra saugus, kad suaugusieji juo r\u016bpinasi ir kad jis gali u\u017eduoti klausimus.<\/p>\n
Specialist\u0117 primena, kad vieni \u017emon\u0117s ai\u0161k\u0173 palengv\u0117jim\u0105 pajunta po keli\u0173 dien\u0173, kitiems prireikia savai\u010di\u0173 ar net m\u0117nesi\u0173. Gali nutikti ir taip, kad kelias dienas sekasi visai neblogai, o v\u0117liau nerimas sugr\u012f\u017eta d\u0117l garsesnio garso, naujienos ar situacijos, primenan\u010dios tragedij\u0105.<\/p>\n
Tokiais atvejais verta leisti sau tur\u0117ti prastesni\u0173 dien\u0173 ir nereikalauti staigaus gr\u012f\u017eimo \u012f ankstesn\u0119 b\u016bsen\u0105. Ta\u010diau jei nerimas stipr\u0117ja ir neleid\u017eia gyventi, nereik\u0117t\u0173 likti vienam su kan\u010dia \u2013 pagalbos pra\u0161ymas n\u0117ra silpnumo \u017eenklas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po i\u0161puoli\u0173 Krokuvoje psicholog\u0117 paai\u0161kina, kokios reakcijos normalios, kada verta kreiptis pagalbos ir kaip dozuoti naujienas, kad nerimas nema\u017e\u0117t\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69246,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[4627,5690,9434,8703,33812,54569,54568],"miestas":[],"class_list":["post-69245","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-krokuva","tag-nerimas","tag-panikos-priepuoliai","tag-potrauminio-streso-sutrikimas","tag-trauma","tag-vaiku-emocijos","tag-ziniasklaidos-vartojimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69245","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69245"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69245\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69246"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69245"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69245"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69245"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69245"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}