Tirpstant am\u017einajam \u012f\u0161alui (daugiametei \u012f\u0161alo dangai) \u0161iauriniuose regionuose ry\u0161k\u0117ja dar viena klimato kaitos pasekm\u0117: gali formuotis staigios, did\u017eiul\u0117s nuo\u0161liau\u017eos, kai \u017eem\u0117s mas\u0117s ima slinkti b\u016bdamos vis dar \u012f\u0161alusios.<\/p>\n
Vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 u\u017efiksuotas Kanadoje, \u0160iaur\u0117s Vakar\u0173 teritorijose esan\u010diame Makenzio up\u0117s sl\u0117nyje. 2018 metais nuo\u0161liau\u017ea past\u016bm\u0117jo apie 18 mln. kubini\u0173 metr\u0173 grunto ir u\u017etv\u0117r\u0117 Redstouno up\u0119, o u\u017etvenkimo vietoje susidar\u0117 ma\u017edaug 3,5 kilometro ilgio e\u017eeras.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 toks rei\u0161kinys glumino geologus, nes \u012f\u0161alo zonose nuo\u0161liau\u017eos da\u017eniausiai siejamos su pavir\u0161ini\u0173 sluoksni\u0173 atitirpimu ir purvinos mas\u0117s tek\u0117jimu. \u0160iuo atveju jud\u0117jo dideli, tarsi \u201eatsiskyr\u0119\u201c grunto blokai, kurie dar nebuvo sp\u0117j\u0119 atitirpti.<\/p>\n
Komanda, vadovaujama Josepho Youngo, i\u0161analizavo du didelius \u012fvykius Makenzio sl\u0117nyje: 2018 met\u0173 nuo\u0161liau\u017e\u0105 ir dar vien\u0105, \u012fvykusi\u0105 2017 metais (tuomet slinko apie 4,5 mln. kubini\u0173 metr\u0173 med\u017eiagos). Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad abiem atvejais procesas prasid\u0117jo palyginti plok\u0161\u010diame pavir\u0161iuje ma\u017edaug 20 metr\u0173 gylyje \u2013 prie \u012f\u0161alo sluoksnio pagrindo.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161iam rei\u0161kiniui pasi\u016bl\u0117 pavadinim\u0105 permafrost detachment slides<\/span> \u2013 nuo\u0161liau\u017eos, susijusios su daugiamet\u0117s \u012f\u0161alo dangos sluoksnio \u201eatsiskyrimu\u201c. Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eGeophysical Research Letters\u201c.<\/p>\n Ai\u0161kinant galimas prie\u017eastis, i\u0161skiriami mi\u0161k\u0173 gaisrai ir ne\u012fprastai auk\u0161tos vasaros temperat\u016bros. Ugnis sunaikina augalij\u0105 ir organin\u012f sluoksn\u012f, kurie paprastai veikia kaip izoliacija ir saugo grunt\u0105 nuo \u0161ilumos, tod\u0117l dirva ima \u0161ilti spar\u010diau, o \u012f\u0161alas pama\u017eu praranda stabilum\u0105.<\/p>\n \u0160is silpn\u0117jimas gali vykti de\u0161imtme\u010dius: gruntas l\u0117tai deformuojasi, atsiranda ply\u0161i\u0173 ir \u012ftr\u016bki\u0173. Pro juos vis giliau skverbiasi lietaus ir tirpsmo vanduo \u2013 net iki \u012f\u0161alo sluoksnio apa\u010dios.<\/p>\n Kai pradeda tirpti anks\u010diau \u012f\u0161al\u0119s pagrindas, didelis grunto fragmentas gali netekti atramos ir staiga nuslysti \u0161laitu. Tuomet \u012fvyksta greitas, didelio masto kra\u0161tovaizd\u017eio pokytis, galintis u\u017etvenkti upes ar suformuoti naujus vandens telkinius.<\/p>\n Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pavojingi procesai gali vykti giliai po pavir\u0161iumi ir ilg\u0105 laik\u0105 b\u016bti nematomi. D\u0117l to vien oro ar dirvos pavir\u0161iaus temperat\u016bros steb\u0117jimas ne visuomet leid\u017eia laiku \u012fvertinti rizik\u0105.<\/p>\n Remdamiesi palydoviniais steb\u0117jimais, mokslininkai regione identifikavo daugiau nei 150 kit\u0173 nuo\u0161liau\u017e\u0173, kurios gali priklausyti tai pa\u010diai kategorijai. Pana\u0161\u016bs procesai, anot j\u0173, galimi ir kitose teritorijose, kur \u012f\u0161alo sluoksnis yra santykinai plonas ir \u0161iltas, o staigus at\u0161ilimas ar gaisrai papildomai susilpnina grunt\u0105.<\/p>\n Tai dar kart\u0105 parodo, kad klimato kaitos poveikis \u0161iaur\u0117je n\u0117ra vien \u201el\u0117tas tirpimas\u201c: tam tikromis s\u0105lygomis jis gali virsti staigiais, katastrofi\u0161kais poky\u010diais, kurie per trump\u0105 laik\u0105 permodeliuoja i\u0161tisus kra\u0161tovaizd\u017eio plotus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tirpstant am\u017einajam \u012f\u0161alui Kanadoje fiksuojamos mil\u017eini\u0161kos nuo\u0161liau\u017eos, galin\u010dios prasid\u0117ti net 20 m gylyje ir u\u017etvenkti upes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69306,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3955,45923,4529,673,3698,14778],"miestas":[],"class_list":["post-69305","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-amzinasis-isalas","tag-geophysical-research-letters","tag-kanada","tag-klimato-kaita","tag-misku-gaisrai","tag-nuosliauzos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69305","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69305"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69305\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69306"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69305"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69305"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69305"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69305"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kod\u0117l tai svarbu steb\u0117senai ir rizikos vertinimui<\/h2>\n