Vengruvo mieste esanti Ma\u017eoji bazilika, skirta \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 titului, laikoma vienu svarbiausi\u0173 Mazovijos regiono paminkl\u0173. Dabartinis jos pavidalas susiformavo XVIII am\u017eiaus prad\u017eioje, o statybas finansavo Janas Dobrogostas Krasinskis. Projektas da\u017eniausiai siejamas su i\u0161kiliu baroko epochos architektu Tylmanu van Gamereniu, o darbus vykd\u0117 ir Carlo Ceroni bei Janas Reisneris.<\/p>\n
\u0160ventov\u0117 i\u0161kilo ankstesn\u0117s gotikin\u0117s ba\u017eny\u010dios vietoje \u2013 jos i\u0161takos siekia XV am\u017ei\u0173. Reformacijos laikotarpiu pastatas kur\u012f laik\u0105 buvo tap\u0119s protestant\u0173 \u0161ventove. \u0160iandien bazilika dominuoja rytin\u0117je Vengruvo turgaus aik\u0161t\u0117s pus\u0117je, o monumentali, trij\u0173 nav\u0173 strukt\u016bra laikoma klasikiniu sakralinio baroko pavyzd\u017eiu Lenkijoje.<\/p>\n
Bazilikos interjeras vertinamas kaip i\u0161skirtinis meno k\u016brinys. Svarbiausias jo akcentas \u2013 freskos, kurias nutap\u0117 Micha\u0142as Anio\u0142as Pallonis. \u0160ios polichromijos i\u0161siskiria ry\u0161kiu erdvin\u0117s iliuzijos efektu: nutapyti architekt\u016briniai elementai atrodo tarsi trimat\u0117s konstrukcijos. Tokia menin\u0117 kalba buvo b\u016bdinga barokui \u2013 ji tur\u0117jo veikti \u017ei\u016brov\u0173 emocijas ir sustiprinti patiriam\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n
Freskose vaizduojamos katalik\u0173 tik\u0117jimo tiesos, ypa\u010d susijusios su Marija ir \u0161ventaisiais, o tai buvo reik\u0161minga religini\u0173 gin\u010d\u0173 laikotarpiu. \u0160ie tapybos darbai laikomi s\u0105moningu meno panaudojimu ideologiniam poveikiui: vizualinis pasakojimas tur\u0117jo \u012ftikinti, \u0161viesti ir sustiprinti Ba\u017eny\u010dios \u017eini\u0105 \u012ftampos kupinais laikais.<\/p>\n
Vis d\u0117lto labiausiai smalsum\u0105 kelia ne freskos, o zakristijoje saugomas Mistro Tvardovskio veidrodis. Tai metalinis veidrodis, ma\u017edaug 56 x 46,5 cm dyd\u017eio, sveriantis daugiau nei 17 kilogram\u0173. Manoma, kad jis pagamintas XVI am\u017eiaus prad\u017eioje Vokietijoje, kur tuo metu veik\u0117 su Fausto tradicija siejami burtininkai. V\u0117liau veidrodis es\u0105 pateko \u012f Vengr\u0173v\u0105 per Krasinski\u0173 gimin\u0119.<\/p>\n
\u0160is artefaktas siejamas su Jano Tvardovskio \u2013 legendinio mago ir astrologo, siejamo su \u017dygimanto Augusto dvaru \u2013 vardu. Pasak pasakojim\u0173, veidrod\u017eiu jis gal\u0117jo kviesti dvasias, tarp j\u0173 ir Barbor\u0105 Radvilait\u0119, \u017dygimanto Augusto \u017emon\u0105. Ant juodo veidrod\u017eio r\u0117mo esantis lotyni\u0161kas \u012fra\u0161as \u201eLuserat hoc speculo magicas Twardovius artes, lusus at iste Dei versus in obsequium est\u201c da\u017eniausiai ver\u010diamas taip: \u201e\u0160iame veidrodyje Tvardovskis \u017eaid\u0117 magijos menais, ta\u010diau \u0161i \u017eaidyn\u0117 virto paklusnumu Dievui.\u201c<\/p>\n
Laikui b\u0117gant apie veidrod\u012f atsirado daugyb\u0117 legend\u0173. Viena j\u0173 teigia, kad 1812 metais \u012f j\u012f pa\u017evelg\u0119s Napoleonas pamat\u0117 savo pralaim\u0117jimo vizij\u0105 ir i\u0161 \u012fnir\u0161io veidrod\u012f apgadino. Kitoje istorijoje ai\u0161kinama, kad \u012fskilimas atsirado tuomet, kai i\u0161sigand\u0119s mokinys met\u0117 \u012f veidrod\u012f ba\u017eny\u010dios raktus, neva pamat\u0119s jame velnio veid\u0105.<\/p>\n
Istorik\u0173 po\u017ei\u016briu Mistro Tvardovskio veidrodis pirmiausia yra retas ir vertingas artefaktas, kurio tikroji paskirtis iki galo nei\u0161ai\u0161kinta. Jis pagamintas i\u0161 nestandartinio metal\u0173 lydinio, tod\u0117l smarkiai skiriasi nuo \u012fprast\u0173 to laikotarpio veidrod\u017ei\u0173. Taip pat d\u0117mes\u012f traukia tai, kad objektas i\u0161liko ir buvo eksponuojamas sakralioje erdv\u0117je, nors siejamas su praktikomis, laikytomis magi\u0161komis. Tai ne\u012fprastas simbolio perinterpretavimo atvejis, kai daiktas, priskirtas magijai, ilgainiui tapo religiniam pasakojimui naudojamu \u017eenklu.<\/p>\n
Kod\u0117l veidrodis laikomas b\u016btent zakristijoje? Pasakojama, kad tai vienintel\u0117 vieta, kurioje jis neva praranda savo magi\u0161kas galias.<\/p>\n
\u0160is objektas iki \u0161iol domina tyr\u0117jus. Teigiama, kad veidrodis pagamintas, be kita ko, i\u0161 bismuto ir stibio, pridedant vario, ta\u010diau i\u0161sami chemin\u0117 analiz\u0117 iki \u0161iol nebuvo atlikta. Veidrod\u017eio pavir\u0161ius nupoliruotas, matyti subtil\u016bs graviravimo p\u0117dsakai ir d\u0117m\u0117s. \u017dvelgiant tam tikru kampu arba kai pavir\u0161ius aprasoja, es\u0105 galima \u012f\u017ei\u016br\u0117ti nery\u0161kius vaizdus.<\/p>\n
\u0160iandien veidrodis da\u017eniau vertinamas kaip kult\u016brin\u0117s atminties ne\u0161\u0117jas, o ne antgamtini\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u012frodymas. Jo i\u0161skirtinum\u0105 kuria paslaptys ir savitas legend\u0173, istorijos bei religijos susipynimas, jau \u0161imtme\u010dius \u017eadinantis \u017emoni\u0173 vaizduot\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vengruvo mieste esanti Ma\u017eoji bazilika, skirta \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 titului, laikoma vienu svarbiausi\u0173 Mazovijos regiono paminkl\u0173. Dabartinis jos pavidalas susiformavo XVIII am\u017eiaus prad\u017eioje, o statybas finansavo Janas Dobrogostas Krasinskis. Projektas da\u017eniausiai siejamas su i\u0161kiliu baroko epochos architektu Tylmanu van Gamereniu, o darbus vykd\u0117 ir Carlo Ceroni bei Janas Reisneris. \u0160ventov\u0117 i\u0161kilo ankstesn\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":6934,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-6933","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6933","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6933"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6933\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6934"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6933"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6933"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6933"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=6933"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}