{"id":69344,"date":"2026-11-09T20:02:10","date_gmt":"2026-11-09T20:02:10","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/09\/maju-raudonieji-dazai-galejo-nuodyti-vandeni-simtmecius-fiksuota-gyvsidabrio-tarsa\/"},"modified":"2026-11-09T20:02:10","modified_gmt":"2026-11-09T20:02:10","slug":"maju-raudonieji-dazai-galejo-nuodyti-vandeni-simtmecius-fiksuota-gyvsidabrio-tarsa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/09\/maju-raudonieji-dazai-galejo-nuodyti-vandeni-simtmecius-fiksuota-gyvsidabrio-tarsa\/","title":{"rendered":"Maj\u0173 raudonieji da\u017eai gal\u0117jo nuodyti vanden\u012f: \u0161imtme\u010dius fiksuota gyvsidabrio tar\u0161a"},"content":{"rendered":"<p>Senov\u0117s majams raudona spalva simbolizavo gyvyb\u0119, tod\u0117l ja dengdavo sienas, \u0161ventus objektus ir net mirusiuosius. Ta\u010diau nauji tyrimo duomenys rodo, kad \u0161i ry\u0161ki spalva gal\u0117jo tur\u0117ti mirtin\u0105 kain\u0105 \u2013 aplinkoje kaup\u0117si gyvsidabris.<\/p>\n<p>Meksikos Jukatano pusiasalyje atlikta e\u017eer\u0173 nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117 didel\u0119 gyvsidabrio tar\u0161\u0105, trukusi\u0105 \u0161imtme\u010dius per maj\u0173 gyvenimo laikotarp\u012f. Viename telkinyje koncentracijos pasiek\u0117 lyg\u012f, kuris kelis kartus vir\u0161ijo rib\u0105, siejam\u0105 su dideliu pavojumi vandens ekosistemoms.<\/p>\n<p>Labiausiai tik\u0117tina tar\u0161os kilm\u0117 \u2013 cinoberis, ry\u0161kiai raudonas mineralas (gyvsidabrio sulfidas), naudotas kaip pigmentas. \u0160iauriniame Jukatane jis buvo retas, tod\u0117l, manoma, \u012f region\u0105 patekdavo per tolimojo atstumo prekyb\u0105, o kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir skystas gyvsidabris.<\/p>\n<p>Kai gyvsidabrio kiekis did\u0117jo, fiksuoti ir ekosistemos poky\u010diai: ma\u017e\u0117jo mikroorganizm\u0173, prast\u0117jo s\u0105lygos smulkiems bestuburiams, o maisto grandin\u0117s \u0117m\u0117 irti. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad poveikis gal\u0117jo b\u016bti ilgalaikis ir apimti ne vien\u0105 maj\u0173 gyvenviet\u0119.<\/p>\n<h2>Nuos\u0117d\u0173 \u201elaiko kapsul\u0117s\u201c i\u0161 dviej\u0173 telkini\u0173<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama Matthew Nealo Waterso i\u0161 Auburno universiteto, 2023 metais pa\u0117m\u0117 nuos\u0117d\u0173 gr\u0119\u017einius i\u0161 Lago Cob\u00e1 \u2013 e\u017eero \u0161alia svarbaus maj\u0173 miesto \u2013 ir i\u0161 Cenote Xcach, smegduob\u0117s tipo e\u017eer\u0117lio prie ma\u017eai tyrin\u0117tos gyvenviet\u0117s.<\/p>\n<p>Nuos\u0117d\u0173 sluoksniai, kaupti daugiau nei 2 000 met\u0173, leido atsekti tar\u0161os dinamik\u0105 skirtingais laikotarpiais. Sluoksniai datuoti pagal med\u017eio anglies ir medienos fragmentus, o v\u0117liau juose tirtos gyvsidabrio koncentracijos.<\/p>\n<p>Lago Cob\u00e1 telkinyje gyvsidabrio kiekis prad\u0117jo ry\u0161kiau kilti apie m\u016bs\u0173 eros 40 metus, o did\u017eiausios reik\u0161m\u0117s fiksuotos apie 250\u2013300 metus. V\u0117liau tar\u0161a suma\u017e\u0117jo ir apie 520 metus priart\u0117jo prie nat\u016bralaus fono.<\/p>\n<p>Cenote Xcach situacija buvo gerokai prastesn\u0117: po ankstesni\u0173 tar\u0161os epizod\u0173 gyvsidabrio \u0161uolis fiksuotas ma\u017edaug 535\u2013820 metais, o apie 720 metus pasiektas pikas \u2013 18 dali\u0173 milijonui. Tai devynis kartus vir\u0161ijo 2 dali\u0173 milijonui rib\u0105, nuo kurios tik\u0117tini ry\u0161k\u016bs neigiami poveikiai dugne gyvenantiems organizmams.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad ma\u017edaug 275 metus gyvsidabrio kiekis \u0161iame telkinyje laik\u0117si vir\u0161 tos \u201esmarki\u0173 padarini\u0173\u201c ribos. Tuo metu kiti komandos tirti e\u017eerai pana\u0161i\u0173 \u0161uoli\u0173 nerod\u0117, tod\u0117l ma\u017eiau tik\u0117tina, kad tai buvo vien regioninis atmosferinis rei\u0161kinys.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 labiausiai tik\u0117tin\u0173 versij\u0173 \u2013 gyvsidabris, naudotas sausumoje per \u012fvairias maj\u0173 veiklas, \u012f telkinius pateko kartu su nuplautu, erozijos paveiktu dirvo\u017eemiu. Vis d\u0117lto tiksliai nustatyti, ar did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo cinoberis, skystas gyvsidabris ar j\u0173 derinys, tyr\u0117jams nepavyko.<\/p>\n<h2>Kas nutiko smulkiausiems e\u017eero gyventojams<\/h2>\n<p>Chemijos rodikliai buvo \u012fsp\u016bdingi, ta\u010diau dar ry\u0161kesni pasirod\u0117 biologiniai poky\u010diai. Lago Cob\u00e1 u\u017eter\u0161tame nuos\u0117d\u0173 sluoksnyje tyr\u0117jai nerado i\u0161likusi\u0173 smulki\u0173 v\u0117\u017eiagyvi\u0173 (ostrakod\u0173) ar g\u0117lavandeni\u0173 sraigi\u0173 kiauteli\u0173, nors kituose sluoksniuose jie buvo gaus\u016bs.<\/p>\n<p>Toks \u201edingimas\u201c buvo pasteb\u0117tas dar 1990-aisiais paimtame gr\u0119\u017einyje, ta\u010diau tik dabar, turint gyvsidabrio matavimus, atsirado tik\u0117tinas paai\u0161kinimas, kad tar\u0161a gal\u0117jo sunaikinti \u0161iuos organizmus tuo laikotarpiu, kai koncentracijos buvo didel\u0117s.<\/p>\n<p>Cenote Xcach nuos\u0117dose taip pat matyti ry\u0161k\u016bs poky\u010diai: smarkiai suma\u017e\u0117jo kai kuri\u0173 uod\u0173 tr\u016bklio lerv\u0173 liekan\u0173, o viena anks\u010diau dominavusi grup\u0117 beveik i\u0161nyko, j\u0105 pakeit\u0117 kita. Be to, kai gyvsidabris pasiek\u0117 toksi\u0161k\u0105 lyg\u012f, staigiai krito ir dumbli\u0173 bei kit\u0173 mikroorganizm\u0173 \u201e\u017eymenys\u201c.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad net ir tuo metu \u012f e\u017eerus vis dar patekdavo fosforo \u2013 maistin\u0117s med\u017eiagos, kuri paprastai skatina dumbli\u0173 augim\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 dalis mikroorganizm\u0173 gal\u0117jo suve\u0161\u0117ti, ta\u010diau gyvsidabriui kaupiantis j\u0173 p\u0117dsakai nuos\u0117dose galiausiai smuko.<\/p>\n<h2>Ar gyvsidabris gal\u0117jo paveikti ir pa\u010dius majus?<\/h2>\n<p>Majai g\u0117l\u0105 vanden\u012f naudojo kasdien \u2013 g\u0117rimui ir \u017evejybai, o gyvsidabris gali kauptis vandens maisto grandin\u0117se. Tokia tar\u0161a teori\u0161kai gal\u0117jo didinti \u017emoni\u0173 ekspozicij\u0105, jei buvo vartojama u\u017eter\u0161ta \u017euvis ar kiti vandens organizmai.<\/p>\n<p>Ilgalaikis gyvsidabrio poveikis siejamas su nerv\u0173 sistemos, smegen\u0173, inkst\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimais. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai atsargiai vertina klausim\u0105, ar tar\u0161a gal\u0117jo b\u016bti vienas i\u0161 veiksni\u0173, prisid\u0117jusi\u0173 prie vadinamojo Klasikinio laikotarpio maj\u0173 civilizacijos nuosmukio.<\/p>\n<p>Istorikai maj\u0173 miest\u0173 nykim\u0105 pietin\u0117se \u017eemumose ma\u017edaug 750\u2013900 metais ai\u0161kina \u012fvairiais veiksniais: u\u017esit\u0119susiomis sausromis, karais, aplinkos degradacija ir politiniu nestabilumu. Nauji duomenys apie gyvsidabr\u012f \u0161\u012f paveiksl\u0105 papildo kaip galim\u0105 papildom\u0105 aplinkos stresori\u0173, bet ne kaip vienintel\u012f paai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas Jukatane rodo, kad maj\u0173 naudotas raudonas pigmentas cinoberis gal\u0117jo sukelti \u0161imtme\u010dius trukusi\u0105 gyvsidabrio tar\u0161\u0105 ir pakeisti e\u017eer\u0173 ekosistemas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2314,850,54686,20557,54685,25553,17332],"miestas":[],"class_list":["post-69344","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-aplinkos-tarsa","tag-archeologija","tag-cinoberis","tag-gyvsidabris","tag-jukatano-pusiasalis","tag-majai","tag-senoves-civilizacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69344","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69344"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69344\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69344"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69344"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69344"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69344"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}