Ma\u017eoje Ispanijos Galisijos saloje A Toxa stovi koply\u010dia, kuri i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo visai paprasta \u2013 kol neprieini ar\u010diau. Beveik vis\u0105 jos i\u0161or\u0119 nuo sien\u0173 apa\u010dios iki varpin\u0117s dengia t\u016bkstan\u010diai \u0161uku\u010di\u0173 kriaukli\u0173.<\/p>\n
Tarp j\u0173 matyti skirting\u0173 atspalvi\u0173 geldel\u0117s \u2013 nuo beveik balt\u0173 iki rausv\u0173 ar kremini\u0173, o ry\u0161kus reljefas saul\u0117t\u0105 dien\u0105 sukuria dar labiau pastebim\u0105 ra\u0161t\u0105. \u0160i \u0161ventov\u0117 da\u017enai vadinama \u201eCapilla de las Conchas\u201c, arba Kriaukli\u0173 koply\u010dia.<\/p>\n
Koply\u010dia yra netoli O Grove, Pontevedros provincijoje. B\u016btent dr\u0117gnas, lietingas Galisijos klimatas ilgainiui tapo viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u0161ventov\u0117s sienoms prireik\u0117 papildomos apsaugos.<\/p>\n
Sprendimas, kuris \u0161iandien traukia turistus, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo grynai prakti\u0161kas: kriaukl\u0117s tur\u0117jo pad\u0117ti vandeniui nutek\u0117ti, o ne \u012fsigerti \u012f m\u016br\u0105. Taip gim\u0117 ne\u012fprasta fasado id\u0117ja, v\u0117liau virtusi visos koply\u010dios vizitine kortele.<\/p>\n
Dabartin\u012f pastat\u0105 suprojektavo architektas Daniel V\u00e1zquez-Gul\u00edas, o i\u0161kilmingas koply\u010dios atidarymas \u012fvyko 1909 met\u0173 bir\u017eelio 28 dien\u0105. Vis d\u0117lto tuo metu \u0161ventov\u0117s sienos dar nebuvo padengtos kriaukl\u0117mis \u2013 jos atsirado tik po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n
V\u0117liau, ypa\u010d stipriai nuo lietaus nuken\u010diant vienai i\u0161 sien\u0173, imta ie\u0161koti b\u016bdo apsaugoti m\u016br\u0105 nuo dr\u0117gm\u0117s. XX am\u017eiaus ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje markizas de Riestra Raimundo Riestra Calder\u00f3n kreip\u0117si \u012f vietos m\u016brinink\u0105 Anselm\u0105 Mill\u00e1n\u0105, pra\u0161ydamas pasi\u016blyti sprendim\u0105.<\/p>\n
M\u016brininkas pasi\u016bl\u0117 ne\u012fprast\u0105 i\u0161eit\u012f \u2013 labiausiai lietaus veikiam\u0105 sien\u0105 dengti \u0161uku\u010di\u0173 kriaukl\u0117mis, sud\u0117tomis taip, kad persidengt\u0173. Tokiu b\u016bdu vanduo tur\u0117jo nub\u0117gti pavir\u0161iumi, o ne skverbtis \u012f sien\u0105.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 planuota apsaugoti tik vien\u0105 sien\u0105, ta\u010diau ilgainiui nuspr\u0119sta kriaukl\u0117mis padengti vis\u0105 koply\u010di\u0105. Darbai truko kelet\u0105 met\u0173 \u2013 nuo ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos iki penktojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios \u2013 ir taip pastatas \u012fgavo \u0161iandienin\u012f i\u0161skirtin\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n
Koply\u010dia dedikuota \u0161v. Charalampijui (Ispanijoje vadinamam San Caralampio) \u2013 III am\u017eiaus krik\u0161\u010dioni\u0173 kankiniui. Religin\u0117je tradicijoje jis buvo laikomas glob\u0117ju, siejamu ir su odos ligomis, tod\u0117l toks pasirinkimas tur\u0117jo ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f su salos praeitimi.<\/p>\n
A Toxa ilg\u0105 laik\u0105 gars\u0117jo gydomosiomis maudyn\u0117mis ir mineraliniais vandenimis, tod\u0117l \u012f sal\u0105 vykdavo kurorto sve\u010diai. Koply\u010dia tarnavo ne tik vietos bendruomenei, bet ir atvykstantiems gydytis ar ils\u0117tis.<\/p>\n
Religin\u0117s tradicijos \u0161ioje vietoje siekia ankstesnius laikus: anks\u010diau \u010dia buvo \u0161ventov\u0117, siejama su \u0161v. Sebastijonu. Dabartin\u0117je koply\u010dioje pagerbiama ir Karmelio kalno Dievo Motina (Virgen del Carmen), laikoma j\u016brinink\u0173 glob\u0117ja \u2013 tai Galisijos paj\u016brio bendruomen\u0117ms ypa\u010d svarbus kultas.<\/p>\n
Koply\u010dios vidus nedidelis ir kuklus, ta\u010diau kriaukli\u0173 motyvas matomas ir \u010dia. U\u017e altoriaus \u012frengta didel\u0117 akmenin\u0117 \u0161ukut\u0117s kriaukl\u0117, kurios fone pastatyta Karmelio kalno Dievo Motinos skulpt\u016bra.<\/p>\n
\u0160ukut\u0117s Galisijoje turi ir platesn\u0119 simbolik\u0105 \u2013 jos laikomos piligrim\u0173, keliaujan\u010di\u0173 \u012f Santjago de Kompostel\u0105, \u017eenklu. Toki\u0105 kriaukl\u0119 galima pamatyti ir piligrim\u0173 kelio \u017eenklinime, ir ant keliautoj\u0173 kuprini\u0173, einant garsiuoju Camino de Santiago.<\/p>\n
Pati A Toxa (dar vadinama La Toja) yra ma\u017edaug 110 hektar\u0173 salel\u0117, sujungta tiltu su O Grove pusiasaliu, tad keltu plaukti nereikia. \u0160iandien joje veikia vie\u0161bu\u010diai, SPA centrai, yra golfo aik\u0161tynas ir pasivaik\u0161\u010diojimo erdv\u0117s.<\/p>\n
Salos kurortin\u0119 praeit\u012f primena ir \u201eGran Hotel La Toja\u201c, o su mineraliniais vandenimis siejama ir Ispanijoje gerai \u017einom\u0173 \u201eLa Toja\u201c muil\u0173 istorija \u2013 jai skirta nedidel\u0117 parduotuv\u0117-muziejus. Kaip ra\u0161o portalas \u201eNational Geographic\u201c, b\u016btent prakti\u0161kas noras apsaugoti pastat\u0105 nuo dr\u0117gm\u0117s ilgainiui suk\u016br\u0117 vien\u0105 \u012fsimintiniausi\u0173 \u0161io kra\u0161to architekt\u016bros detali\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ispanijos Galisijos saloje A Toxa esanti \u201eKriaukli\u0173 koply\u010dia\u201c i\u0161siskiria fasadu, kur\u012f dengia t\u016bkstan\u010diai \u0161uku\u010di\u0173 kriaukli\u0173 \u2013 id\u0117ja gim\u0117 saugant m\u016br\u0105 nuo…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[47863],"tags":[54726,54730,54727,8407,1133,54728,54729],"miestas":[],"class_list":["post-69369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-stilius","tag-a-toxa","tag-camino-de-santiago","tag-capilla-de-las-conchas","tag-galisija","tag-ispanija","tag-o-grove","tag-santiago-de-compostela"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69369"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}