{"id":69392,"date":"2026-11-10T02:01:38","date_gmt":"2026-11-10T02:01:38","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/karo-su-iranu-poveikis-iskastinio-kuro-emisijos-pasaulyje-gali-kristi-04-proc-bet-bendra-tarsa-augs\/"},"modified":"2026-11-10T02:01:38","modified_gmt":"2026-11-10T02:01:38","slug":"karo-su-iranu-poveikis-iskastinio-kuro-emisijos-pasaulyje-gali-kristi-04-proc-bet-bendra-tarsa-augs","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/karo-su-iranu-poveikis-iskastinio-kuro-emisijos-pasaulyje-gali-kristi-04-proc-bet-bendra-tarsa-augs\/","title":{"rendered":"Karo su Iranu poveikis: i\u0161kastinio kuro emisijos pasaulyje gali kristi 0,4 proc., bet bendra tar\u0161a augs"},"content":{"rendered":"<p>Pasaulin\u0117s anglies dioksido emisijos i\u0161 naftos, duj\u0173 ir anglies \u0161iemet gali suma\u017e\u0117ti 0,4 proc., ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad klimato tikslai jau pasiekiami. Naujoje ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad nedidel\u012f kritim\u0105 i\u0161 dalies nul\u0117m\u0117 ir karo su Iranu sukelti energijos kain\u0173 \u0161uoliai.<\/p>\n<p>Apie \u0161ias prognozes ra\u0161o \u201eLive Science\u201c, remdamasis 2026 met\u0173 \u201eGlobal Carbon Budget\u201c ataskaita. Ji paskelbta lapkri\u010dio 10 dien\u0105 \u017eurnale \u201eEarth System Science Data\u201c ir \u0161i\u0105 savait\u0119 tur\u0117t\u0173 b\u016bti pristatyta COP31 klimato konferencijoje Antalijoje (Turkija).<\/p>\n<p>Ataskaitoje prognozuojama, kad i\u0161kastinio kuro sektorius \u0161iemet i\u0161mes apie 38,2 mlrd. metrini\u0173 ton\u0173 CO2. Tai b\u016bt\u0173 pirmas metinis i\u0161kastinio kuro CO2 emisij\u0173 suma\u017e\u0117jimas nuo 2020 met\u0173, kai emisijos buvo kritusios d\u0117l COVID-19 pandemijos ribojim\u0173.<\/p>\n<p>Ta\u010diau u\u017e \u0161io skai\u010diaus slypi svarbi i\u0161lyga: bendras pasaulio CO2 kiekis i\u0161 vis\u0173 \u0161altini\u0173, tik\u0117tina, vis tiek padid\u0117s iki rekordinio lygio. Prie to prisideda emisijos, susijusios su durpyn\u0173 gaisrais, mi\u0161k\u0173 kirtimu ir gaisrais, kuriuos stiprina sausesn\u0117s s\u0105lygos, siejamos su \u201eEl Ni\u00f1o\u201c.<\/p>\n<h2>Kas l\u0117m\u0117 nedidel\u012f i\u0161kastinio kuro emisij\u0173 kritim\u0105<\/h2>\n<p>Ataskaitos autoriai nurodo dvi pagrindines prie\u017eastis: spar\u010diai augan\u010dius \u012fdiegt\u0173 v\u0117jo ir saul\u0117s elektrini\u0173 paj\u0117gumus bei energijos kain\u0173 kilim\u0105. Pastarasis siejamas su karo su Iranu poveikiu energijos rinkoms \u2013 ribojama kuro pasi\u016bla, o didesn\u0117s kainos ma\u017eina paklaus\u0105.<\/p>\n<p>Imperial College London klimato mokslininkas Joeri Rogelj, kuris tyrime nedalyvavo, tok\u012f pokyt\u012f vadina \u201edr\u0105sinan\u010diu \u017eenklu\u201c, kad dekarbonizacijos pastangos ima duoti rezultat\u0173. Vis d\u0117lto jis pabr\u0117\u017eia, kad 0,4 proc. kritimas yra labai ma\u017eas, tod\u0117l jo nepakanka laikyti ilgalaikio l\u016b\u017eio \u012frodymu.<\/p>\n<p>Alfredo Wegenerio instituto biogeomokslinink\u0117 Judith Hauck (viena i\u0161 darbo bendraautori\u0173) atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vien energijos paklausos augimas, jei ji b\u016bt\u0173 tenkinama tradiciniu b\u016bdu, \u0161iemet b\u016bt\u0173 st\u016bm\u0119s emisijas \u012f vir\u0161\u0173. Jos teigimu, apie du tre\u010ddalius \u0161io augimo padeng\u0117 saul\u0117s ir v\u0117jo energetika bei elektromobiliai, ta\u010diau likusi\u0105 dal\u012f \u201esuvalg\u0117\u201c kain\u0173 \u0161okas, suma\u017ein\u0119s paklaus\u0105.<\/p>\n<h2>Skirtingos tendencijos did\u017eiausiuose regionuose<\/h2>\n<p>Tarp did\u017eiausi\u0173 ter\u0161\u0117j\u0173 ataskaita prognozuoja emisij\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105 Kinijoje (0,9 proc.), JAV (1,3 proc.), Europos S\u0105jungoje (1,5 proc.) ir Japonijoje (1 proc.). Tuo metu Indijos metin\u0117s CO2 emisijos, kaip nurodoma, tur\u0117t\u0173 augti 4,4 proc.<\/p>\n<p>Dar vienas svarbus aspektas \u2013 ataskaitoje minimi 40 valstybi\u0173, kurios per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f ma\u017eino emisijas kartu augindamos ekonomik\u0105. Tarp j\u0173 \u012fvardijamos JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Piet\u0173 Kor\u0117ja, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, Japonija ir apie 30 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p>Likusiame pasaulyje i\u0161kastinio kuro CO2 emisijos, prognozuojama, ma\u017e\u0117s 0,7 proc., daugiausia d\u0117l 1,9 proc. kritimo naftos emisijose. Autoriai tai sieja su trumpalaike reakcija \u012f tiekimo suvar\u017eymus ir kain\u0173 augim\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l klimato tikslai vis tiek tolsta<\/h2>\n<p>Nors i\u0161kastinio kuro emisijos \u0161iemet gali kiek ma\u017e\u0117ti, bendra CO2 emisij\u0173 suma i\u0161 vis\u0173 \u0161altini\u0173, prognozuojama, pakils nuo 42,8 mlrd. iki 43,3 mlrd. metrini\u0173 ton\u0173. Tai rei\u0161kia, kad bendras tar\u0161os \u201epaveikslas\u201c i\u0161lieka prastas net ir matant pa\u017eang\u0105 energetikos transformacijoje.<\/p>\n<p>Ataskaitoje teigiama, kad lik\u0119s CO2 kiekis, kur\u012f pasaulis dar gali i\u0161mesti iki 1,5 laipsnio Celsijaus at\u0161ilimo ribos, siekia apie 150 mlrd. metrini\u0173 ton\u0173 \u2013 ma\u017eiau nei ketveri\u0173 met\u0173 emisijos dabartiniu tempu. Judith Hauck taip pat svarsto, kad 1,5 laipsnio tikslas grei\u010diausiai jau praleistas, o gr\u012f\u017eti prie jo b\u016bt\u0173 \u012fmanoma tik pla\u010diai \u0161alinant CO2 i\u0161 atmosferos.<\/p>\n<p>Joeri Rogelj pabr\u0117\u017eia, kad vienkartiniai ar krizi\u0173 sukelti kritimai n\u0117ra sprendimas: norint i\u0161vengti did\u0117jan\u010dios \u017ealos, emisijas reikia nuosekliai ma\u017einti iki nulio. Prie\u0161ingu atveju visuomen\u0117ms teks spr\u0119sti \u201edvigub\u0105 u\u017edavin\u012f\u201c \u2013 pertvarkyti ekonomik\u0105 ir kartu susitaikyti su vis prast\u0117jan\u010dio klimato padariniais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulio i\u0161kastinio kuro CO2 emisijos 2026-aisiais gali ma\u017e\u0117ti 0,4 proc., bet d\u0117l gaisr\u0173 ir kirtim\u0173 bendra tar\u0161a vis tiek augs iki rekordo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[29709,20492,54754,668,7179,5428,683],"miestas":[],"class_list":["post-69392","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-cop31","tag-global-carbon-budget","tag-iranas","tag-iskastinis-kuras","tag-saules-energetika","tag-vejo-energetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69392","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69392"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69392\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69392"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69392"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69392"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69392"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}