XIX am\u017eiaus prad\u017eioje Ispanija jau nebebuvo tokia galinga, kaip kolonijin\u0117s imperijos klest\u0117jimo laikais. Tuo metu Meksikoje brendo nepriklausomyb\u0117s jud\u0117jimas, kurio eig\u0105 netik\u0117tai formavo ne tik vietos sukil\u0117liai, bet ir \u012fvykiai Europoje \u2013 ypa\u010d Napoleono karai.<\/p>\n
Kaip pasakojama portale \u201eThe Collector\u201c, Meksikos nepriklausomyb\u0117s karas prasid\u0117jo 1810 met\u0173 rugs\u0117jo 16 dien\u0105, kai kunigas Miguelis Hidalgo y Costilla paragino sukilti. \u0160i data \u0161iandien minima kaip Meksikos nepriklausomyb\u0117s diena, ta\u010diau pats kelias \u012f valstyb\u0117s pripa\u017einim\u0105 buvo kur kas ilgesnis ir vingiuotas.<\/p>\n
Iki \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 Meksika buvo pagrindin\u0117 Ispanijos kolonijin\u0117 atrama Amerikoje \u2013 Naujosios Ispanijos vicekaralyst\u0117, ap\u0117musi mil\u017eini\u0161kas teritorijas nuo dabartin\u0117s Panamos iki \u0161iaurin\u0117s Kalifornijos. Per kelis \u0161imtme\u010dius kolonijoje susiformavo grie\u017eta socialin\u0117 tvarka, paremta kilme, rase ir skirtingomis teis\u0117mis.<\/p>\n
Napoleono \u012fsiver\u017eimas \u012f Ispanij\u0105 1807\u20131808 metais ir v\u0117liau prasid\u0117j\u0119s karas Pir\u0117n\u0173 pusiasalyje susilpnino metropolijos kontrol\u0119. Kol Ispanija buvo \u012fklimpusi \u012f kov\u0105 Europoje, kolonijose atsirado daugiau erdv\u0117s id\u0117joms apie savivald\u0105 ir atsiskyrim\u0105.<\/p>\n
Ispanams u\u017ekariavus actek\u0173 imperij\u0105 XVI am\u017eiuje, Naujojoje Ispanijoje buvo \u012fdiegti priverstinio darbo ir socialin\u0117s hierarchijos mechanizmai. Ankstyvuoju laikotarpiu tam pasitelkta encomienda sistema, kai vietos gyventojai buvo priver\u010diami dirbti kolonist\u0173 naudai.<\/p>\n
V\u0117liau, vietos gyventoj\u0173 skai\u010diui smarkiai ma\u017e\u0117jant d\u0117l lig\u0173, kolonijose plito verg\u0173 atgabenimas i\u0161 Afrikos. Ilgainiui did\u0117jo mi\u0161ri\u0173 santuok\u0173 ir bendruomeni\u0173 skai\u010dius, o visuomen\u0117 dar labiau susisluoksniavo \u012f kastas \u2013 nuo Ispanijoje gimusi\u0173 ispan\u0173 iki kolonijose gimusi\u0173 europie\u010di\u0173 kilm\u0117s gyventoj\u0173 ir kit\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n
Kolonijoje augo mestis\u0173 (mi\u0161rios kilm\u0117s) sluoksnis, kuris tapo gausiausia ir spar\u010diausiai did\u0117jusia grupe. Nors dalis j\u0173 u\u017e\u0117m\u0117 svarbesnes pareigas ir dalyvavo vie\u0161ajame gyvenime, socialin\u0117 nelygyb\u0117 i\u0161liko, o \u012ftampa tarp skirting\u0173 sluoksni\u0173 laikui b\u0117gant tik did\u0117jo.<\/p>\n
Pranc\u016bzijai u\u017e\u0117mus Ispanij\u0105 ir soste \u012ftvirtinus Napoleono brol\u012f Juozap\u0105 Bonapart\u0105, Ispanijoje kilo pasiprie\u0161inimas, o \u012f kar\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ir britai. \u0160i sumai\u0161tis tapo signalu kolonijoms, kad metropolija nebegali taip tvirtai kontroliuoti u\u017ej\u016brio teritorij\u0173.<\/p>\n
1810 met\u0173 rugs\u0117jo 16 dien\u0105 kunigas Miguelis Hidalgo paskelb\u0117 raginim\u0105 kovoti u\u017e nepriklausomyb\u0119. Pradinis sukilimo etapas r\u0117m\u0117si daugiausia vietos gyventojais, ta\u010diau Ispanijos lojalistams pavyko persigrupuoti, o pats Hidalgo 1811 met\u0173 kov\u0105 buvo su\u010diuptas ir v\u0117liau \u012fvykdytas.<\/p>\n
Sukilim\u0105 per\u0117m\u0117 Jos\u00e9 Mar\u00eda Morelos, kuris jau ai\u0161kiau kalb\u0117jo apie nepriklausom\u0105 valstyb\u0119, demokratines id\u0117jas ir siek\u012f ma\u017einti rasines bei socialines takoskyras. Vis d\u0117lto ir jis 1815 metais buvo suimtas ir nu\u017eudytas, o tai rei\u0161k\u0117 dar vien\u0105 l\u016b\u017e\u012f kare.<\/p>\n
Po Napoleono pralaim\u0117jimo Europoje Ispanija band\u0117 v\u0117l sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f kolonijas, bet pa\u010dioje \u0161alyje augo politin\u0117 \u012ftampa. 1820 metais kil\u0119s sukilimas privert\u0117 karali\u0173 Ferdinand\u0105 VII priimti 1812 met\u0173 Kadiso konstitucijos gr\u0105\u017einim\u0105, o tai pakeit\u0117 politin\u012f klimat\u0105 ir kolonijose.<\/p>\n
Meksikoje lemiamu veik\u0117ju tapo buv\u0119s lojalistas Agust\u00ednas de Iturbide, kuris per\u0117jo \u012f nepriklausomyb\u0117s \u0161alinink\u0173 pus\u0119. Kartu su sukil\u0117li\u0173 lyderiu Vicente Guerrero jis 1821 met\u0173 prad\u017eioje pareng\u0117 Igalos plan\u0105, kuriuo buvo siekta i\u0161laikyti Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios vaidmen\u012f ir sulyginti kolonijoje gimusi\u0173 ispan\u0173 palikuoni\u0173 teises su i\u0161 Ispanijos atvykusiais valdan\u010diaisiais.<\/p>\n
Toks kompromisas susilpnino pasiprie\u0161inim\u0105 kolonijoje ir privert\u0117 Naujosios Ispanijos vicekarali\u0173 sutikti su atsiskyrimu. 1821 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 24 dien\u0105 pasira\u0161yta Kordobos sutartis, kuria Meksikai suteikta formali nepriklausomyb\u0117 ir u\u017ebaigtas nepriklausomyb\u0117s karas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto nepriklausomyb\u0117s istorija tuo nesibaig\u0117: Iturbide netrukus tapo Pirmosios Meksikos imperijos valdovu, ta\u010diau 1823 metais buvo priverstas atsisakyti sosto, o 1824 metais sukurta respublika. Ispanija nepriklausomyb\u0119 galutinai pripa\u017eino tik 1836 metais, po papildom\u0173 politini\u0173 ir karini\u0173 sukr\u0117tim\u0173.<\/p>\n
Ankstyvieji nepriklausomos Meksikos de\u0161imtme\u010diai buvo audringi: \u0161alis susid\u016br\u0117 su teritorij\u0173 praradimais ir konfliktais, tarp j\u0173 \u2013 su JAV d\u0117l Teksaso ir v\u0117lesnis karas, po kurio Meksika neteko didel\u0117s dalies \u017eemi\u0173. Tai tapo ilgalaikiu nepriklausomyb\u0117s kainos priminimu ir formavo regiono istorij\u0105 dar daug met\u0173 \u012f priek\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Meksikos nepriklausomyb\u0117s kar\u0105 paskatino Napoleono karai Europoje, o lemiam\u0105 vaidmen\u012f suvaidino kunigai, kompromisai ir politin\u0117s i\u0161davyst\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[54782,54784,3174,54780,54781,17237,54783],"miestas":[],"class_list":["post-69413","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-agustin-de-iturbide","tag-ispanijos-imperija","tag-meksika","tag-meksikos-nepriklausomybes-karas","tag-miguelis-hidalgo-y-costilla","tag-napoleonas-bonapartas","tag-vicente-guerrero"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69413","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69413"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69413\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69413"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69413"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69413"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69413"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}