Griuvimo baim\u0117 vyresniame am\u017eiuje gali tapti savoti\u0161ka sp\u0105stais: bandydami saugotis, \u017emon\u0117s ima vengti jud\u0117jimo, silpn\u0117ja raumenys ir pusiausvyra, o tai galiausiai tik padidina tikimyb\u0119 v\u0117l pargri\u016bti.<\/p>\n
Toki\u0105 situacij\u0105 iliustruoja 70-ies sulaukusio Beno Melancono istorija \u2013 po daugiau nei tuzino kritim\u0173 laiptais jis j\u0173 \u0117m\u0117 pani\u0161kai bijoti. Apie tai ra\u0161o \u201eEuronews\u201c, remdamiesi Ohajo valstijos universiteto Wexner medicinos centro informacija.<\/p>\n
Paskutinis kritimas vyrui baig\u0117si trauma \u2013 prie kair\u0117s akies prireik\u0117 devyni\u0173 si\u016bli\u0173. Po \u0161io \u012fvykio jis pripa\u017eino, kad laiptai jam tapo kasdiene baime, kuri \u0117m\u0117 riboti \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n
Medikai pabr\u0117\u017eia: baim\u0117 pargri\u016bti da\u017enai n\u0117ra tik emocin\u0117 b\u016bsena \u2013 ji kei\u010dia elges\u012f. \u017dmogus ma\u017eiau juda, re\u010diau i\u0161eina \u012f lauk\u0105, vengia laipt\u0173 ar ilgesni\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173, o ilgainiui praranda j\u0117g\u0105 ir mobilum\u0105.<\/p>\n
Wexner medicinos centro kritim\u0173 prevencijos klinikoje dirbanti slaugytoja praktik\u0117 Michelle Easley teigia, kad nepasitik\u0117jimas savo k\u016bnu ir baim\u0117 pargri\u016bti yra vienas did\u017eiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173. Pasak jos, ankstesnis kritimas yra pagrindinis signalas, kad tikimyb\u0117 pasikartoti i\u0161lieka didel\u0117.<\/p>\n
Nacionalin\u0117 apklausa, kurioje dalyvavo 1 007 JAV suaugusieji, parod\u0117, kad daugelis \u017emoni\u0173 rizik\u0105 vertina per siaurai. Joje 63 proc. respondent\u0173 nepripa\u017eino, kad nerimas d\u0117l kritimo pats savaime didina rizik\u0105.<\/p>\n
Tyrimo duomenimis, 60 proc. apklaust\u0173j\u0173 ne\u012fvertino klausos praradimo kaip svarbaus veiksnio. Dar daugiau \u2013 74 proc. nenurod\u0117, kad skubus poreikis nueiti \u012f tualet\u0105 taip pat gali padidinti pargriuvimo tikimyb\u0119.<\/p>\n
Specialistai ai\u0161kina, kad griuvimai retai turi vien\u0105 prie\u017east\u012f: da\u017eniausiai susideda keli veiksniai \u2013 nuo fizini\u0173 (silpni raumenys, pusiausvyros sutrikimai) iki elgesio ar aplinkos (netinkama avalyn\u0117, prastas ap\u0161vietimas, slid\u016bs pavir\u0161iai).<\/p>\n
Griuvimai i\u0161lieka rimta visuomen\u0117s sveikatos problema ir Europoje: jie siejami su hospitalizacijomis, ne\u012fgalumu, savaranki\u0161kumo praradimu ir ankstyvomis mirtimis. EuroSafe parengtame ES fakt\u0173 lape nurodoma, kad pagal 2010\u20132012 met\u0173 duomenis kasmet ES nuo griuvim\u0173 mirdavo apie 35 848 vyresni nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Taip pat teigiama, kad griuvimai buvo pagrindin\u0117 su traumomis susijusi\u0173 apsilankym\u0173 skubios pagalbos skyriuose prie\u017eastis vyresniems \u017emon\u0117ms \u2013 jie sudar\u0117 58 proc. toki\u0173 atvej\u0173. Be fizini\u0173 pasekmi\u0173, griuvimai neretai sukelia ilgalaik\u012f nerim\u0105 ir priklausomyb\u0119 nuo artim\u0173j\u0173 pagalbos.<\/p>\n
Fakt\u0173 lape pa\u017eymima, kad beveik pus\u0117 apsilankym\u0173 skubioje pagalboje d\u0117l griuvim\u0173 baigiasi l\u016b\u017eiais, o ma\u017edaug kas penktas atvejis susij\u0119s su galvos traumomis. Traum\u0173 sunkumas did\u0117ja su am\u017eiumi: hospitalizacijos poreikis auga nuo 32 proc. (65\u201374 met\u0173 grup\u0117je) iki 45 proc. tarp 85 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Didel\u0117 dalis griuvim\u0173 \u012fvyksta namuose \u2013 EuroSafe duomenimis, 64 proc. su griuvimais susijusi\u0173 traum\u0173 nutinka b\u016btent ten. Da\u017eniausios vietos \u2013 svetain\u0117s ar miegamieji, po j\u0173 seka vonios kambariai ir laiptai.<\/p>\n
Prevencija da\u017eniausiai prasideda nuo paprast\u0173, bet krypting\u0173 sprendim\u0173 \u2013 nuo nam\u0173 aplinkos \u012fvertinimo iki fizinio aktyvumo didinimo. M. Easley rekomenduoja atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f prast\u0105 ap\u0161vietim\u0105, neu\u017efiksuotus kilim\u0117lius, nepatogius ar slid\u017eius laiptus, taip pat \u012f tai, ar vonios kambariu saugu naudotis.<\/p>\n
Pasak jos, kilim\u0117liai yra viena da\u017eniausi\u0173 problem\u0173: jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u0161alinti arba tvirtai pritvirtinti. Tikslas, anot specialist\u0117s, yra ne \u201eatimti savaranki\u0161kum\u0105\u201c, o sudaryti s\u0105lygas saugiai jud\u0117ti.<\/p>\n
Dar vienas svarbus \u017eingsnis \u2013 per\u017ei\u016br\u0117ti vartojamus vaistus su gydytoju ar vaistininku, nes kai kurie preparatai gali sukelti galvos svaigim\u0105 ar pusiausvyros sutrikimus. Ypa\u010d tai aktualu, kai vartojami keli skirtingi vaistai.<\/p>\n
B. Melanconas kelis kartus per savait\u0119 keturis m\u0117nesius lank\u0117 kritim\u0173 prevencijos klinik\u0105, kur su kineziterapeutu dirbo stiprindamas raumenis ir lavindamas pusiausvyr\u0105. Jis taip pat prad\u0117jo mank\u0161tintis namuose ir av\u0117ti labiau prilaikan\u010dius sportinius batus \u2013 program\u0105 baig\u0119s vyras teigia nuo to laiko nebepuol\u0119s.<\/p>\n
Europos tyrimai, cituojami EuroSafe fakt\u0173 lape, rodo, kad kompleksin\u0117s, \u012f didel\u0117s rizikos grupes orientuotos programos gali suma\u017einti traum\u0173 skai\u010di\u0173 20\u201340 proc. Jose derinami individual\u016bs rizikos vertinimai, vaist\u0173 per\u017ei\u016bra, pritaikyti pratimai bei nam\u0173 ir vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 saugumo gerinimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Griuvimo baim\u0117 vyresniems \u017emon\u0117ms gali didinti rizik\u0105 kristi: dalis ne\u012fvertina nerimo, klausos praradimo ar skubaus poreikio \u012f tualet\u0105 reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69472,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[54883,15961,307,7008,7264,7009,6113],"miestas":[],"class_list":["post-69471","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-eurosafe","tag-griuvimai","tag-kineziterapija","tag-kritimu-prevencija","tag-namu-saugumas","tag-pusiausvyra","tag-vyresnio-amziaus-zmones"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69471","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69471"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69471\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69472"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69471"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69471"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69471"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69471"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}