Mokslininkai kompiuteriniu modeliu band\u0117 atsakyti \u012f provokuojant\u012f klausim\u0105: kaip atrodyt\u0173 \u017dem\u0117, jei joje niekada neb\u016bt\u0173 atsiradusi gyvyb\u0117. Simuliacijos rodo, kad planetos klimatas ir pavir\u0161iaus s\u0105lygos per milijardus met\u0173 gal\u0117jo i\u0161likti pana\u0161iai tinkamos skystam vandeniui \u2013 net ir be biologin\u0117s \u012ftakos.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eThe Planetary Science Journal\u201c, o darbas siejamas ir su Gaia hipotez\u0117s id\u0117jomis. \u0160i hipotez\u0117 teigia, kad gyvyb\u0117 ir planetos aplinka s\u0105veikauja taip, jog padeda palaikyti gyvenamum\u0105 \u2013 tarsi savoti\u0161k\u0105 \u201eplanetin\u0119 pusiausvyr\u0105\u201c.<\/p>\n
Naujajame darbe, kuriam vadovavo astrobiolog\u0117 Samantha Gilbert-Janizek i\u0161 Va\u0161ingtono universiteto, tyr\u0117jai k\u016br\u0117 \u017dem\u0117s be gyvyb\u0117s scenarij\u0173. \u012e model\u012f jie \u012ftrauk\u0117 planetos branduol\u012f, mantij\u0105, plut\u0105, atmosfer\u0105, vandenynus bei Saul\u0117s spinduliuot\u0117s poky\u010dius ir skai\u010diavo, kaip tarp \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 cirkuliuot\u0173 chemin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n
I\u0161 viso buvo modeliuojama 19 svarbi\u0173 savybi\u0173, \u012fskaitant \u0161ilumos sraut\u0105, vandenyn\u0173 chemij\u0105 ir pavir\u0161iaus temperat\u016bras. Virtuali \u201eabiotin\u0117\u201c \u017dem\u0117 buvo sekama 5 mlrd. met\u0173 laikotarpiu \u2013 nuo planetos susiformavimo iki ma\u017edaug 500 mln. met\u0173 \u012f ateit\u012f.<\/p>\n
Ry\u0161kiausias skirtumas, lyginant su dabartine \u017deme, b\u016bt\u0173 atmosferos sud\u0117tis: be fotosintez\u0117s planetoje beveik neb\u016bt\u0173 gausaus atmosferos deguonies. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad deguonis yra itin svarbus sud\u0117tingai gyvybei, ta\u010diau astronomijoje \u201etinkamumas gyvybei\u201c da\u017enai apibr\u0117\u017eiamas papras\u010diau \u2013 kaip s\u0105lygos, leid\u017eian\u010dios pavir\u0161iuje egzistuoti skystam vandeniui.<\/p>\n
Pagal \u0161\u012f kriterij\u0173 simuliuota \u017dem\u0117 be gyvyb\u0117s rod\u0117 pana\u0161\u0173 vandens kiek\u012f ir, apskritai, nema\u017eai pana\u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173 \u012f \u0161iandienin\u0119 planet\u0105. Kitaip tariant, vien gyvyb\u0117s nebuvimas neb\u016btinai reik\u0161t\u0173 visi\u0161kai \u201enegyvenam\u0105\u201c pasaul\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u017dem\u0117s tipo planeta gali i\u0161laikyti gyvenam\u0105 pavir\u0161iaus temperat\u016br\u0105 vien d\u0117l abiotini\u0173 proces\u0173, net ir be biologini\u0173 gr\u012f\u017etam\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173, reguliuojan\u010di\u0173 klimat\u0105. Kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 mechanizm\u0173 jie nurodo karbonat\u0173\u2013silikat\u0173 cikl\u0105.<\/p>\n
\u0160is ciklas siejamas su silikat\u0173 irimu (d\u016bl\u0117jimu), vulkanini\u0173 duj\u0173 i\u0161siskyrimu ir vandenyn\u0173 chemija. Modelyje jis veik\u0117 kaip neigiamo gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io sistema, padedanti i\u0161laikyti anglies dioksido kiek\u012f atmosferoje ir pavir\u0161iaus temperat\u016br\u0105 \u201egyvenamose ribose\u201c, net kai per 4,5 mlrd. met\u0173 Saul\u0117 tapo ma\u017edaug 30 proc. \u0161viesesn\u0117.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie rezultatai nepaneigia Gaia hipotez\u0117s ir neatmeta galimyb\u0117s, kad gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je gali prisid\u0117ti prie didesnio klimato stabilumo. Ta\u010diau simuliacijos leid\u017eia manyti, kad \u201egyvyb\u0117\u201c ir \u201egyvenamumas\u201c gali b\u016bti bent i\u0161 dalies atskiri dalykai.<\/p>\n
Praktin\u0117 tokio modelio vert\u0117 \u2013 bandymai geriau interpretuoti, k\u0105 matome steb\u0117dami tolim\u0173 egzoplanet\u0173 atmosferas. Pasak tyr\u0117j\u0173, gyvenama, bet negyva planeta tam tikrais cheminiais ir atmosferiniais \u201epara\u0161ais\u201c gali priminti gyv\u0105 pasaul\u012f, tod\u0117l ie\u0161kant gyvyb\u0117s \u017eenkl\u0173 svarbu \u012fvertinti ir tokias alternatyvas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys mokslininkai pripa\u017e\u012fsta, kad modelyje yra supaprastinim\u0173 ir ribojim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, susijusi\u0173 su plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 tektonikos prielaidomis, atmosferos chemija ar procesais, kurie realyb\u0117je reguliuoja klimat\u0105. Tod\u0117l i\u0161vadas jie si\u016blo vertinti kaip svarb\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f diskusij\u0105, o ne galutin\u012f atsakym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kompiuterin\u0117s simuliacijos rodo, kad \u017dem\u0117 gal\u0117jo i\u0161likti \u201egyvenama\u201c ir be gyvyb\u0117s \u2013 did\u017eiausias skirtumas b\u016bt\u0173 beveik neegzistuojantis atmosferos deguonis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69502,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[29420,20264,8837,54906,6306,54907,11626],"miestas":[],"class_list":["post-69501","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astrobiologija","tag-deguonis","tag-egzoplanetos","tag-gaia-hipoteze","tag-klimato-modeliai","tag-planetu-evoliucija","tag-zeme"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69501"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69501\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69502"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69501"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}