{"id":69576,"date":"2026-11-10T18:37:24","date_gmt":"2026-11-10T18:37:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/mokslininkai-dinozauro-kauluose-aptiko-kraujo-pedsaku-tai-gali-keisti-paleontologija\/"},"modified":"2026-11-10T18:37:24","modified_gmt":"2026-11-10T18:37:24","slug":"mokslininkai-dinozauro-kauluose-aptiko-kraujo-pedsaku-tai-gali-keisti-paleontologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/mokslininkai-dinozauro-kauluose-aptiko-kraujo-pedsaku-tai-gali-keisti-paleontologija\/","title":{"rendered":"Mokslininkai dinozauro kauluose aptiko kraujo p\u0117dsak\u0173 \u2013 tai gali keisti paleontologij\u0105"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai, tirdami Brazilijoje rast\u0105 dinozauro fosilij\u0105, aptiko chemini\u0173 jungini\u0173, siejam\u0173 su hemu \u2013 hemoglobino dalimi, kuri stuburiniuose padeda perne\u0161ti deguon\u012f. Kauluose taip pat u\u017efiksuotos mikroskopin\u0117s strukt\u016bros, primenan\u010dios suakmen\u0117jusius raudonuosius kraujo k\u016bnelius.<\/p>\n

Jei pirmin\u0117 interpretacija pasitvirtint\u0173, tai b\u016bt\u0173 vienas reik\u0161mingiausi\u0173 radini\u0173 molekulin\u0117je paleontologijoje. Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c, o analizuota med\u017eiaga paimta i\u0161 r\u016b\u0161iai Aratasaurus museunacionali priskiriamo dinozauro kaulo.<\/p>\n

\u0160io gyv\u016bno liekanos aptiktos 2008 metais Brazilijoje. Nustatyta, kad tai buvo teropodas \u2013 dvikoj\u0173 dinozaur\u0173 grup\u0117s atstovas, \u012f kuri\u0105 \u012feina ir garsusis tiranozauras.<\/p>\n

Pra\u0117jus beveik dviem de\u0161imtme\u010diams po atradimo, komanda, vadovaujama Kliti Grice i\u0161 Curtin universiteto, pritaik\u0117 kelis nepriklausomus metodus, kad patikrint\u0173, ar fosilijoje gal\u0117jo i\u0161likti kraujo p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n

Ko tiksliai rasta fosilijoje<\/h2>\n

Tyr\u0117jai daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 hemui \u2013 molekul\u0117s daliai, b\u016bdingai hemoglobinui. Chemin\u0117s analiz\u0117s parod\u0117 junginius, siejamus su hemu, \u012fskaitant ir pakitusi\u0105 jo form\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 b\u016bti itin seno biologinio materialo p\u0117dsakas.<\/p>\n

\u0160ios med\u017eiagos aptiktos kaulo kraujagysli\u0173 kanaluose \u2013 vietose, kur gyv\u016bnui gyvam esant \u0117jo kraujagysl\u0117s. Ten mokslininkai \u012f\u017evelg\u0117 ir elips\u0117s formos mikroskopines strukt\u016bras, pana\u0161ias \u012f suakmen\u0117jusias raudon\u0105sias kraujo l\u0105steles.<\/p>\n

Tyrimui pasitelkta Ramano spektroskopija, elektronin\u0117 mikroskopija ir skys\u010di\u0173 chromatografija su masi\u0173 spektrometrija. Analiz\u0117s atskleid\u0117 gele\u017eies, anglies ir azoto buvim\u0105 \u2013 elementus, b\u016bdingus hemo molekulei.<\/p>\n

Kod\u0117l tai b\u016bt\u0173 svarbu paleontologijai<\/h2>\n

Vienas did\u017eiausi\u0173 paleontologijos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173, toki\u0173 kaip kraujas, raumenys ar vidaus organai, irimo greitis. D\u0117l to j\u0173 i\u0161likimas milijonus met\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas ypa\u010d ma\u017eai tik\u0117tinu.<\/p>\n

Mokslininkai pateikia hipotez\u0119, kod\u0117l b\u016btent \u0161i fosilija gal\u0117jo taip ne\u012fprastai i\u0161saugoti biologini\u0173 med\u017eiag\u0173 p\u0117dsakus. Manoma, kad po mirties dinozauras greitai atsid\u016br\u0117 vandenin\u0117je aplinkoje, kur tr\u016bko deguonies.<\/p>\n

Komanda svarsto, kad reik\u0161m\u0119 gal\u0117jo tur\u0117ti mikrobiniai \u201ekilimai\u201c \u2013 bakterij\u0173 ir kit\u0173 mikroorganizm\u0173 sankaupos, gal\u0117jusios apgaubti liekanas. Taip pat minimas hausmanitas \u2013 mangano oksido mineralas, kuris gal\u0117jo prisid\u0117ti prie l\u0105steli\u0173 liekan\u0173 stabilizavimo ir apsaugos nuo irimo.<\/p>\n

Skeptik\u0173 klausimai ir kas b\u016bt\u0173 toliau<\/h2>\n

Nors rezultatai atrodo viltingi, atradimas kelia ir abejoni\u0173. Skeptikai pabr\u0117\u017eia, kad strukt\u016bros, laikomos raudonaisiais kraujo k\u016bneliais, skiriasi dyd\u017eiu ir forma nuo \u0161iuolaikini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 bei krokodil\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 \u2013 tai artimiausi gyvi dinozaur\u0173 giminai\u010diai.<\/p>\n

Kita kritikos kryptis \u2013 ar aptiktus cheminius junginius galima vienareik\u0161mi\u0161kai susieti su konkre\u010diomis l\u0105stelin\u0117mis strukt\u016bromis. Vien kraujo sudedam\u0105sias dalis primenan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 buvimas dar nerei\u0161kia, kad fosilijoje i\u0161liko tikri raudonieji kraujo k\u016bneliai.<\/p>\n

Jeigu i\u0161vados vis d\u0117lto b\u016bt\u0173 patvirtintos, tai gal\u0117t\u0173 keisti prie\u0161istorini\u0173 organizm\u0173 analiz\u0119: i\u0161likusios biomolekul\u0117s leist\u0173 geriau suprasti dinozaur\u0173 fiziologij\u0105, metabolizm\u0105 ar deguonies perna\u0161\u0105. Be to, tokie metodai gal\u0117t\u0173 paskatinti i\u0161 naujo tirti ir kitas fosilijas, kuriose anks\u010diau mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 p\u0117dsak\u0173 n\u0117 nebuvo ie\u0161koma.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Brazilijoje rasto dinozauro kauluose aptikti hemo junginiai ir strukt\u016bros, primenan\u010dios raudonuosius kraujo k\u016bnelius \u2013 i\u0161vados dar tikrinamos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69577,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8176,11393,1525,52535,24644,1529,52534],"miestas":[],"class_list":["post-69576","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-brazilija","tag-dinozaurai","tag-fosilijos","tag-hemas","tag-hemoglobinas","tag-paleontologija","tag-raudonieji-kraujo-kuneliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69576","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69576"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69576\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69577"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69576"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69576"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69576"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69576"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}