Kalmarai, ilgus metus Piet\u0173 Kor\u0117joje buv\u0119 \u012fprastas ir nebrangus maistas, vis spar\u010diau virsta deficitu \u2013 j\u0173 laimikiai krenta, o kainos kyla. Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad klimato kaita ir j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos gali lemti scenarij\u0173, kai \u0161alyje vienos populiariausi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kalmar\u0173 apskritai nebebus \u012fmanoma su\u017evejoti.<\/p>\n
Kaip apra\u0161oma \u201eMongabay\u201c, Piet\u0173 Kor\u0117jos nacionalin\u0117s statistikos duomenys rodo, jog dabartinis kalmar\u0173 sugaunamas kiekis siekia vos vien\u0105 \u0161e\u0161iolikt\u0105j\u0105 2002 met\u0173 lygio. Pastaraisiais metais tai tapo viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kalmar\u0173 kaina \u0161alyje \u0161oktel\u0117jo.<\/p>\n
Spal\u012f \u017eurnale \u201eCommunications Earth & Environment\u201c publikuotas tyrimas prognozuoja, kad iki 2040-\u0173j\u0173 Piet\u0173 Kor\u0117ja gali tapti vadinam\u0105ja \u201enulio laimikio\u201c valstybe Ramiojo vandenyno skraidan\u010diajam kalmarui (Todarodes pacificus). Tai siejama su ilgalaikiu vandenyno \u0161ilt\u0117jimu ir da\u017en\u0117jan\u010diomis kar\u0161\u010dio bangomis j\u016broje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai vertino 1993\u20132025 met\u0173 \u017evejybos \u012fra\u0161us ir juos lygino su j\u016bros temperat\u016br\u0173, srovi\u0173, v\u0117j\u0173 bei klimato s\u0105lyg\u0173 Ramiajame vandenyne duomenimis. J\u0173 teigimu, tai leido patikrinti, ar vandenyno poky\u010diai gali paai\u0161kinti \u017evej\u0173 fiksuojam\u0105 laimiki\u0173 smukim\u0105.<\/p>\n
Modeliai rodo, kad nulinio laimikio situacija Piet\u0173 Kor\u0117jos vandenyse gali pasireik\u0161ti skirtingu metu \u2013 nuo 2043 iki 2048 met\u0173, priklausomai nuo \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0173 raidos. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u010dia veikia keli susij\u0119 veiksniai, o ne viena konkreti prie\u017eastis.<\/p>\n
Anot tyrimo autoriaus Kim Kyung-hoi, ilgalaikis \u0161ilt\u0117jimas daro tradicinius \u017evejybos plotus ma\u017eiau tinkamus, o j\u016brin\u0117s kar\u0161\u010dio bangos sukelia papildomus \u201estaigius\u201c \u0161ilumos streso epizodus. Kar\u0161\u010dio banga j\u016broje apibr\u0117\u017eiama kaip ne\u012fprastai \u0161iltas vanduo, besit\u0119siantis bent penkias dienas i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n
Tyrime teigiama, kad j\u016bros pavir\u0161iaus temperat\u016bra aplink Kor\u0117jos pusiasal\u012f per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f pakilo 0,7 laipsnio Celsijaus \u2013 daugiau nei dvigubai spar\u010diau nei pasaulinis vidurkis. Mokslininkai persp\u0117ja, kad tai gali keisti ne tik kalmar\u0173 \u017evejyb\u0105, bet ir platesn\u0119 ekosistem\u0105, nes \u0161iltesnius vandenis m\u0117gstan\u010dios r\u016b\u0161ys gali plisti.<\/p>\n
Be to, tyrimas fiksuoja, kad kartu su \u0161ylan\u010dia j\u016bra ir ma\u017e\u0117jan\u010diais kalmar\u0173 laimikiais augo japoni\u0161kosios geltonuodeg\u0117s (Seriola quinqueradiata) sugavimai. Tai r\u016b\u0161is, kuri minta kalmarais ir geriau prisitaiko prie \u0161iltesni\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia: prognozuojamas laimikio kritimas nerei\u0161kia biologinio r\u016b\u0161ies i\u0161nykimo. Kalmarai yra labai mobil\u016bs \u2013 j\u0173 migracij\u0105, mityb\u0105, augim\u0105 ir dauginim\u0105si stipriai veikia vandens temperat\u016bra, tod\u0117l net palyginti nedideli poky\u010diai gali perstumti j\u0173 kelius ir ner\u0161tavietes.<\/p>\n
Ekspertai svarsto, kad Ramiojo vandenyno skraidantieji kalmarai apskritai juda \u0161iaur\u0117s kryptimi \u2013 toliau nuo \u012fprast\u0173 Piet\u0173 Kor\u0117jos \u017evejybos zon\u0173, link \u0161altesni\u0173 vanden\u0173. Tai rei\u0161kia, kad problema gali b\u016bti ne vien populiacijos suma\u017e\u0117jimas, bet ir jos geografinis persiskirstymas.<\/p>\n
Jeju nacionalinio universiteto profesor\u0117 Jung Suk-geun, nagrin\u0117janti klimato kaitos poveik\u012f \u017evejybai, teigia, kad kalmar\u0173 laimikiai Azijoje ma\u017e\u0117jo nuosekliai \u2013 pirmiausia Taivane, v\u0117liau Japonijos Ramiojo vandenyno pus\u0117je, Kor\u0117jos s\u0105siauryje ir galiausiai Piet\u0173 Kor\u0117jos rytin\u0117je pakrant\u0117je. Jos vertinimu, tai siejama su vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jimu.<\/p>\n
Tuo pat metu pasauliniu mastu kalmar\u0173 populiacijos ne visur ma\u017e\u0117ja: kai kur jos gali pl\u0117sti areal\u0105 ar net gaus\u0117ti, kei\u010diantis vandenyno s\u0105lygoms. Ta\u010diau Japonijos j\u016bra (Ryt\u0173 j\u016bra), kur kalmarai Piet\u0173 Kor\u0117joje tradici\u0161kai b\u016bdavo gausiai \u017evejojami, i\u0161siskiria prie\u0161inga kryptimi.<\/p>\n
Kalmar\u0173 tr\u016bkumas tiesiogiai palie\u010dia vartotojus, \u017evejus, perdirb\u0117jus ir pakran\u010di\u0173 verslus. Tyrime akcentuojama, kad \u0161is produktas Piet\u0173 Kor\u0117jos maisto kult\u016broje yra kasdienis, tod\u0117l jo prieinamumo poky\u010diai tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine tema.<\/p>\n
Pasak Jung Suk-geun, kai kuriuose regionuose padariniai jau dramati\u0161ki: pavyzd\u017eiui, Ulleung saloje kalmar\u0173 \u017evejyba, jos teigimu, fakti\u0161kai bankrutavo, o dalis \u017evej\u0173 paliko infrastrukt\u016br\u0105, da\u017enai \u2013 su skolomis, net ir gaudami valstyb\u0117s param\u0105.<\/p>\n
Importas taip pat neapsaugojo nuo kain\u0173 \u0161uoli\u0173. Piet\u0173 Kor\u0117jos \u017dem\u0117s \u016bkio, \u017euvininkyst\u0117s ir maisto prekybos korporacijos duomenimis, vidutinio dyd\u017eio \u0161vie\u017eio kalmaro kaina \u0161alies pakrant\u0117se 2022\u20132026 metais padid\u0117jo daugiau nei 40 proc.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien laimikio statistika n\u0117ra tiesioginis kalmar\u0173 gausos matas, tod\u0117l reikalingi papildomi tyrimai, leid\u017eiantys tiksliau \u012fvertinti, kas vyksta Japonijos j\u016bros ekosistemoje. Vis d\u0117lto bendras signalas ai\u0161kus: klimato kaita vis labiau persikelia i\u0161 mokslini\u0173 grafik\u0173 \u012f kasdien\u012f \u017emoni\u0173 racion\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piet\u0173 Kor\u0117joje kalmar\u0173 laimikiai smunka, o tyrimas prognozuoja \u201enulio laimik\u012f\u201c Ramiojo vandenyno skraidan\u010diajam kalmarui 2040-aisiais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55001,30379,32502,673,3506,55002,7965],"miestas":[],"class_list":["post-69615","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-communications-earth-environment","tag-jurines-karscio-bangos","tag-kalmarai","tag-klimato-kaita","tag-pietu-koreja","tag-ramiojo-vandenyno-skraidantysis-kalmaras","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69615","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69615"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69615\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69615"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69615"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69615"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69615"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}