{"id":69620,"date":"2026-11-10T20:05:28","date_gmt":"2026-11-10T20:05:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/astronomai-aptiko-planetos-pedsakus-prie-baltosios-nykstukes-ji-galejo-susiformuoti-zvaigzdei-mirus\/"},"modified":"2026-11-10T20:05:28","modified_gmt":"2026-11-10T20:05:28","slug":"astronomai-aptiko-planetos-pedsakus-prie-baltosios-nykstukes-ji-galejo-susiformuoti-zvaigzdei-mirus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/10\/astronomai-aptiko-planetos-pedsakus-prie-baltosios-nykstukes-ji-galejo-susiformuoti-zvaigzdei-mirus\/","title":{"rendered":"Astronomai aptiko planetos p\u0117dsakus prie baltosios nyk\u0161tuk\u0117s: ji gal\u0117jo susiformuoti \u017evaig\u017edei mirus"},"content":{"rendered":"<p>Astronomai \u012ftaria aptik\u0119 itin ret\u0105 rei\u0161kin\u012f: planet\u0105, kuri gal\u0117jo susiformuoti ne kartu su savo \u017evaig\u017ede, o jau po jos mirties \u2013 i\u0161 likusi\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s med\u017eiagos \u201epelen\u0173\u201c.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, Varviko universiteto tyr\u0117jai rado po\u017eymi\u0173, kad aplink balt\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 HS 0209+0832 gali skrieti vadinamoji antrosios kartos planeta \u2013 pasaulis, gal\u0117j\u0119s atsirasti tik \u017evaig\u017edei baigus evoliucij\u0105.<\/p>\n<p>Toks scenarijus kertasi su \u012fprastu supratimu apie planet\u0173 gimim\u0105: da\u017eniausiai jos formuojasi i\u0161 duj\u0173 ir dulki\u0173 disko kartu su jauna \u017evaig\u017ede. \u0160iuo atveju u\u017esimenama apie \u201eantr\u0105 veiksm\u0105\u201c, kai nauji k\u016bnai gal\u0117t\u0173 atsirasti jau po \u017evaig\u017ed\u0117s virsmo \u012f balt\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c ir remiasi tiek senais, tiek naujesniais steb\u0117jim\u0173 duomenimis: nuo 1999 met\u0173 Hablo teleskopo spektro iki v\u0117lesni\u0173 archyvini\u0173 misij\u0173 \u012fra\u0161\u0173.<\/p>\n<h2>Keistas spektras ir senas galvos\u016bkis<\/h2>\n<p>HS 0209+0832 yra baltoji nyk\u0161tuk\u0117 \u2013 itin tankus, ma\u017edaug \u017dem\u0117s dyd\u017eio \u017evaig\u017ed\u0117s branduolio likutis. Jos pavir\u0161iaus temperat\u016bra siekia apie 36 000 laipsni\u0173 Celsijaus, o pati ji, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, v\u0117sta palyginti neilgai \u2013 apie penkis milijonus met\u0173.<\/p>\n<p>Dar 1999 metais Hablo steb\u0117jimai parod\u0117 keistenyb\u0119: ultravioletiniame spektre buvo matyti apie 100 neidentifikuot\u0173 sugerties po\u017eymi\u0173. Baltosios nyk\u0161tuk\u0117s gravitacija tokia stipri, kad sunkesni elementai atmosferoje greitai \u201enugrimzta\u201c \u017eemyn, tod\u0117l j\u0173 aptikimas paprastai rei\u0161kia, kad med\u017eiaga \u012f \u017evaig\u017ed\u0119 patenka i\u0161 i\u0161or\u0117s.<\/p>\n<p>Da\u017eniausiai tai siejama su asteroid\u0173 ar net uolini\u0173 planet\u0173 liekanomis, kurias baltoji nyk\u0161tuk\u0117 suardo ir \u201eprisitraukia\u201c. Ta\u010diau HS 0209+0832 atveju chemijos p\u0117dsakai pasirod\u0117 esantys ne\u012fprasti.<\/p>\n<h2>Ne\u012fprastas metal\u0173 mi\u0161inys<\/h2>\n<p>Doktorantas Jamie Williamsas, per\u017ei\u016br\u0117j\u0119s senus Hablo duomenis su atnaujintais atomini\u0173 linij\u0173 katalogais, nustat\u0117, kad nema\u017ea dalis anks\u010diau neatpa\u017eint\u0173 linij\u0173 priklauso niobiui \u2013 palyginti retam metalui.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat aptiko vario ir cinko p\u0117dsak\u0173, taip pat nikelio bei kit\u0173 element\u0173. Ta\u010diau gele\u017eies po\u017eymi\u0173 nebuvo, o silicis pasirod\u0117 tik p\u0117dsakais \u2013 tai menkai primena \u201etipin\u0117s\u201c uolin\u0117s planetos sud\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Rezultatui patikrinti buvo pasitelkti NASA kadaise veikusio \u201eFar Ultraviolet Spectroscopic Explorer\u201c archyviniai duomenys: niobio signalas juose taip pat mat\u0117si. Be to, per\u017ei\u016br\u0117jus 33 kit\u0173 metalais \u201epraturtint\u0173\u201c balt\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173 spektrus, pana\u0161aus aptikimo nerasta.<\/p>\n<h2>Galima antros kartos planeta ir jos po\u017eymiai<\/h2>\n<p>Viena hipotez\u0117 ai\u0161kina, kad element\u0173 mi\u0161inys gal\u0117jo atsirasti d\u0117l proces\u0173, vykstan\u010di\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s gyvenimo pabaigoje. Senstan\u010diose \u017evaig\u017ed\u0117se galimas vadinamasis l\u0117tasis neutron\u0173 sugavimo procesas (s-process), kurio metu palaipsniui formuojasi sunkesni elementai.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nurodo, kad HS 0209+0832 atveju i\u0161 numanomos \u201ekrentan\u010dios\u201c med\u017eiagos sud\u0117ties niobio gausa gal\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau nei 1 000 kart\u0173 didesn\u0117 nei Saul\u0117je. Tai b\u016bt\u0173 cheminis p\u0117dsakas, siejamas su v\u0117lyvosiomis \u017evaig\u017ed\u0117s evoliucijos stadijomis.<\/p>\n<p>Komanda band\u0117 rasti ir galim\u0105 planetos \u201epara\u0161\u0105\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s ry\u0161kumo poky\u010diuose. TESS palydovo steb\u0117jimuose jie aptiko silpn\u0105, kas 4,399 dienos pasikartojant\u012f signal\u0105: ry\u0161kumas kito ma\u017edaug 0,12 proc.<\/p>\n<p>Toks kitimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti suderinamas su didel\u0117s planetos buvimu ma\u017edaug u\u017e \u0161e\u0161i\u0173 milijon\u0173 kilometr\u0173 nuo baltosios nyk\u0161tuk\u0117s \u2013 gerokai ar\u010diau nei Merkurijus nuo Saul\u0117s. Tyr\u0117jai sp\u0117ja, kad toks pasaulis gal\u0117t\u0173 b\u016bti pana\u0161aus dyd\u017eio kaip Jupiteris, ta\u010diau mas\u0117 ir dydis tiesiogiai dar nebuvo i\u0161matuoti.<\/p>\n<p>Kadangi baltoji nyk\u0161tuk\u0117 teb\u0117ra labai kar\u0161ta, netoliese esanti planeta patirt\u0173 stipri\u0105 didel\u0117s energijos spinduliuot\u0119. Tai gal\u0117t\u0173 \u201enupl\u0117\u0161ti\u201c dal\u012f atmosferos, o i\u0161sisklaid\u017eiusi med\u017eiaga v\u0117liau galimai krist\u0173 atgal \u012f \u017evaig\u017ed\u0119 ir paai\u0161kint\u0173 ne\u012fprast\u0105 jos spektro chemin\u012f mi\u0161in\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Aplink balt\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 HS 0209+0832 aptikti signalai leid\u017eia \u012ftarti antros kartos planet\u0105, gal\u0117jusi\u0105 susiformuoti jau \u017evaig\u017edei mirus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[50086,8837,55010,33517,8531,8836,50088],"miestas":[],"class_list":["post-69620","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-baltoji-nykstuke","tag-egzoplanetos","tag-hs-02090832","tag-hubble","tag-nature-astronomy","tag-tess","tag-varviko-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69620","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69620"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69620\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69620"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}