Kat\u0117s miaukimas da\u017enai skamba kaip paprastas d\u0117mesio pra\u0161ymas, ta\u010diau naujas tyrimas rodo, kad jis gali b\u016bti ir labai kryptingas signalas \u017emogui \u2013 tarsi raginimas \u201esutvarkyti\u201c situacij\u0105, kurios pati kat\u0117 i\u0161spr\u0119sti negali.<\/p>\n
Tai paai\u0161k\u0117jo, kai Brazilijos San Paulo universiteto gyv\u016bn\u0173 elgsenos tyr\u0117jai steb\u0117jo 38 namines kates skirtingomis s\u0105lygomis: kai \u017emogus yra \u0161alia ir kai jo kambaryje n\u0117ra.<\/p>\n
Eksperimente kat\u0117ms buvo pateikta problema \u2013 m\u0117gstamas skan\u0117stas \u012fd\u0117tas \u012f ma\u017e\u0105 plastikin\u0119 d\u0117\u017eut\u0119 su skylut\u0117mis. Kvapas ir grobis pasiekiami, ta\u010diau pa\u010diai katei j\u0173 i\u0161traukti nepavyksta \u2013 tam praverst\u0173 \u017emogaus \u201e\u012frankis\u201c, prie\u0161prie\u0161iniai nyk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Rezultatas buvo ai\u0161kus: esant \u017emogui kat\u0117s balsu \u201esk\u0173sdavosi\u201c gerokai da\u017eniau, o tyr\u0117j\u0173 vertinimu tai atitinka miaukimo kaip komunikacijos priemon\u0117s kat\u0117s ir \u017emogaus santykyje vaidmen\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai vien\u0105 minut\u0119 steb\u0117jo kates dviem scenarijais: kai \u017emogus yra patalpoje ir skiria d\u0117mes\u012f, ir kai kat\u0117 paliekama viena. Palyginus abi situacijas, miaukimo buvo gerokai daugiau tada, kai \u0161alia buvo kam \u201eadresuoti\u201c signal\u0105.<\/p>\n
I\u0161 viso u\u017efiksuoti 86 miaukimai, kai patalpoje buvo \u017emogus, ir 20 miaukim\u0173, kai kat\u0117 buvo viena. Taip pat nustatyta, kad miaukimo tikimyb\u0117, \u017emogui esant kambaryje, buvo daugiau nei 16 kart\u0173 didesn\u0117.<\/p>\n
Kitaip tariant, kat\u0117s ne \u0161iaip \u201evokalizavo \u012f aplink\u0105\u201c \u2013 jos da\u017eniau rinkosi bals\u0105 b\u016btent tada, kai buvo reali galimyb\u0117 sulaukti reakcijos ir pagalbos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai fiksavo ne tik garsus, bet ir elges\u012f. Miaukdamos kat\u0117s da\u017enai \u017ei\u016br\u0117davo \u012f \u017emog\u0173, o kai kada kaitaliodavo \u017evilgsn\u012f tarp \u017emogaus ir d\u0117\u017eut\u0117s su skan\u0117stu \u2013 tai primin\u0117 pra\u0161ym\u0105 \u012fsiki\u0161ti.<\/p>\n
Kai \u017emogaus nebuvo, kat\u0117s daugiau laiko praleisdavo stov\u0117damos ir \u017ei\u016br\u0117damos \u012f duris. Toks elgesys leid\u017eia manyti, kad kat\u0117s prisitaiko prie to, kas gali i\u0161spr\u0119sti problem\u0105: jei pagalbininko n\u0117ra, strategija kei\u010diasi.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai dar nerei\u0161kia, jog kat\u0117s s\u0105moningai \u201esupranta\u201c \u017emogaus galimybes ar kad kiekvienas miauktel\u0117jimas yra apgalvotas pra\u0161ymas. Ta\u010diau duomenys rodo, kad miaukimas gali b\u016bti nukreiptas \u012f konkret\u0173 adresat\u0105 \u2013 \u017emog\u0173.<\/p>\n
Tyrimas tur\u0117jo ir apribojim\u0173. Imtis buvo palyginti nedidel\u0117, be to, atrinktos kat\u0117s, kuri\u0173 \u0161eimininkai jau buvo pasteb\u0117j\u0119 ry\u0161kesn\u012f miaukim\u0105, kai kalba pasisuka apie maist\u0105.<\/p>\n
D\u0117l to rezultatai gali ne taip tiksliai atspind\u0117ti \u201etylesni\u0173\u201c ka\u010di\u0173 elges\u012f. Visgi i\u0161vada papildo seniau kelt\u0105 mint\u012f, kad namin\u0117s kat\u0117s miaukim\u0105 ypa\u010d da\u017enai naudoja bendraudamos su \u017emon\u0117mis, o ne tarpusavyje.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 darbas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eAnimal Behaviour\u201c, o ateityje planuojama detaliau lyginti skirtingus miaukimo tipus \u012fvairiose situacijose \u2013 galb\u016bt kat\u0117s naudoja skirtingus garsus skirtingiems pra\u0161ymams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyr\u0117jai steb\u0117jo 38 kates ir nustat\u0117: kai \u0161alia yra \u017emogus, kat\u0117s miaukia gerokai da\u017eniau \u2013 ypa\u010d susid\u016brusios su problema, kurios nei\u0161sprend\u017eia vienos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69657,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55049,6944,1980,55048,55050,13874],"miestas":[],"class_list":["post-69656","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-animal-behaviour","tag-gyvunu-elgsena","tag-kates","tag-miaukimas","tag-naminiu-gyvunu-komunikacija","tag-san-paulo-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69656"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69656\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69656"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69656"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}