1910 metais Meksikoje prasid\u0117jusi revoliucija tapo vienu kruviniausi\u0173 \u0161alies istorijos konflikt\u0173 ir i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 politin\u012f bei socialin\u012f gyvenim\u0105. \u012e kov\u0105 \u012fsitrauk\u0117 skirtingos stovyklos, kurias ved\u0117 charizmati\u0161ki lyderiai, o laikinos s\u0105jungos da\u017enai virsdavo atviromis i\u0161davyst\u0117mis.<\/p>\n
Istorinis pasakojimas apie \u0161\u012f laikotarp\u012f, publikuotas \u201eThe Collector\u201c, primena, kad revoliucijos eig\u0105 nul\u0117m\u0117 ne viena j\u0117ga, o nuolat persigrupuojan\u010dios frakcijos ir j\u0173 vadovai. Tarp ry\u0161kiausi\u0173 vard\u0173 \u2013 Porfirio D\u00edazas, Francisco I. Madero, Victoriano Huerta, Pancho Villa, Emiliano Zapata, Venustiano Carranza, \u00c1lvaro Obreg\u00f3n ir Plutarco El\u00edas Calles.<\/p>\n
Revoliucijos prie\u0161istor\u0117 siejama su beveik keturis de\u0161imtme\u010dius trukusiu Porfirio D\u00edazo autoritariniu valdymu, vadinamu el Porfiriato. \u0160iuo laikotarpiu Meksika modernizavosi, pl\u0117t\u0117si pramon\u0117, buvo tiesiami gele\u017einkeliai, ta\u010diau kartu stipr\u0117jo nelygyb\u0117, o vald\u017eios \u201etvarka\u201c r\u0117m\u0117si j\u0117ga.<\/p>\n
Galiausiai nepasitenkinimas peraugo \u012f sukilim\u0105: revoliucijos prad\u017eia da\u017eniausiai siejama su 1910 met\u0173 lapkri\u010dio 20 diena, kuri\u0105 paskelb\u0117 Francisco I. Madero savo manifeste \u201ePlan de San Luis\u201c. Nors jo tikslas pirmiausia buvo politin\u0117 reforma ir rinkim\u0173 skaidrumas, \u012fvykiai netrukus \u012fgavo gerokai platesn\u012f \u2013 ir radikalesn\u012f \u2013 mast\u0105.<\/p>\n
Porfirio D\u00edazas laikomas \u017emogumi, kurio valdymas suk\u016br\u0117 s\u0105lygas revoliucijai \u012fsiplieksti. Nors jo re\u017eimas pristatomas kaip modernizav\u0119s \u0161al\u012f, vald\u017eia r\u0117m\u0117si kariuomene ir represijomis, o visuomen\u0117s dauguma realios naudos nejuto.<\/p>\n
1911 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 25 dien\u0105 D\u00edazas atsistatydino ir netrukus pasitrauk\u0117 \u012f tremt\u012f Pranc\u016bzijoje. Ta\u010diau jo pasitraukimas nerei\u0161k\u0117 stabilumo: skirtingos revoliucijos stovyklos jau tur\u0117jo nevienodus l\u016bkes\u010dius, kokia turi b\u016bti nauja Meksika.<\/p>\n
Francisco I. Madero, turtingos \u017eemvald\u017ei\u0173 klas\u0117s atstovas, revoliucijoje i\u0161kilo kaip demokratini\u0173 permain\u0173 \u0161alininkas. Jo \u0161\u016bkis \u201esufragio efectivo, no reelecci\u00f3n\u201c pabr\u0117\u017e\u0117 siek\u012f u\u017etikrinti tikrus rinkimus ir u\u017ekirsti keli\u0105 vald\u017eios \u201eam\u017einimui\u201c per perrinkimus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Madero reform\u0173 kryptis daliai revoliucionieri\u0173 pasirod\u0117 pernelyg nuosaiki. Galiausiai jis liko be tvirt\u0173 s\u0105junginink\u0173 ir buvo nuverstas per karin\u012f perversm\u0105, vadinam\u0105 la Decena Tr\u00e1gica, kai j\u012f i\u0161dav\u0117 dalis generol\u0173.<\/p>\n
Po Madero nuvertimo vald\u017ei\u0105 per\u0117m\u0117 Victoriano Huerta \u2013 buv\u0119s re\u017eimo aplinkos \u017emogus, tap\u0119s revoliucijos oponentu. Tekste minima, kad perversmo u\u017ekulisiuose dalyvavo ir JAV ambasadorius Henry Lane Wilson, o s\u0105mokslas v\u0117liau imtas vadinti el Pacto de la Embajada.<\/p>\n
Huerta i\u0161 prad\u017ei\u0173 sugeb\u0117jo i\u0161silaikyti manevruodamas tarp skirting\u0173 interes\u0173, ta\u010diau netrukus tapo taikiniu tiems, kurie revoliucij\u0105 mat\u0117 kaip kov\u0105 u\u017e konstitucin\u0119 santvark\u0105. Jo re\u017eimas galiausiai buvo nuverstas 1915 metais.<\/p>\n
\u0160iame etape i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir platesn\u0117 \u201esenosios tvarkos\u201c stovykla: dalis elito ir karininkijos m\u0117gino sugr\u0105\u017einti ikirevoliucin\u012f status quo, tod\u0117l konfliktas virto ne vien vald\u017eios pasikeitimu, o ilgu politiniu ir kariniu susir\u0117mim\u0173 ciklu.<\/p>\n
Vienais garsiausi\u0173 revoliucijos vard\u0173 tapo Francisco (Pancho) Villa ir Emiliano Zapata. Abu siejami su parama paprastiems \u017emon\u0117ms ir \u017eem\u0117s reformos id\u0117jomis, ta\u010diau j\u0173 kelias nuolat susikirsdavo su kit\u0173 lyderi\u0173 interesais.<\/p>\n
Villa kilo \u0161iaur\u0117je, Chihuahua valstijoje. Jis prad\u017eioje r\u0117m\u0117 Madero, v\u0117liau jo viltys greitomis permainomis bl\u0117so, o santykiai su Huerta tapo prie\u0161i\u0161ki \u2013 Huerta net band\u0117 j\u012f nubausti mirtimi, ta\u010diau Villa buvo i\u0161gelb\u0117tas ir galiausiai v\u0117l \u012fsitrauk\u0117 \u012f kov\u0105 prie\u0161 uzurpatori\u0173.<\/p>\n
Tekste primenama ir viena garsiausi\u0173 Villos istorij\u0173: po jo i\u0161puolio prie\u0161 Kolumbuso miest\u0105 Naujojoje Meksikoje Jungtin\u0117s Valstijos sureng\u0117 baud\u017eiam\u0105j\u0105 ekspedicij\u0105, ta\u010diau Villa taip ir nebuvo su\u010diuptas. V\u0117liau jis pralaim\u0117jo politin\u0119 ir karin\u0119 kov\u0105, pasitrauk\u0117 \u012f jam skirt\u0105 haciend\u0105, o 1923 metais buvo nu\u017eudytas \u2013 tik\u0117tina, politini\u0173 prie\u0161\u0173.<\/p>\n
Zapata, kil\u0119s i\u0161 Morelos regiono, tapo radikalesn\u0117s revoliucijos krypties simboliu. Jo vadovaujamas jud\u0117jimas pietuose \u012ftvirtino id\u0117j\u0105, kad vien politini\u0173 rinkim\u0173 permain\u0173 nepakanka \u2013 b\u016btinos gilesn\u0117s socialin\u0117s reformos, net jei tai rei\u0161kia konflikt\u0105 su buvusiais s\u0105jungininkais.<\/p>\n
\u0160i \u012ftampa tarp \u201enuosaikios\u201c ir \u201eradikalios\u201c revoliucijos vizij\u0173 tapo viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Meksikos revoliucija virto ilgalaikiu frakcij\u0173 karu, kuriame s\u0105jungos da\u017enai b\u016bdavo laikinos.<\/p>\n
Venustiano Carranza tapo vienu pagrindini\u0173 konstitucionalist\u0173 lyderi\u0173. Jis pareng\u0117 \u201ePlan de Guadalupe\u201c, kuriuo buvo neigiama Huertos vald\u017eios teis\u0117tumas ir kvie\u010diama sukilti, siekiant atkurti konstitucin\u0119 tvark\u0105, siejam\u0105 su 1857 met\u0173 konstitucija.<\/p>\n
Kai Huerta buvo nuverstas, bendras frontas subyr\u0117jo: villistai ir zapatistai stojo prie\u0161 Carranzos vald\u017ei\u0105. Konfliktas persik\u0117l\u0117 \u012f nauj\u0105 etap\u0105, kur revoliucija tapo kova d\u0117l to, kas kontroliuos poky\u010di\u0173 krypt\u012f ir vald\u017eios institucijas.<\/p>\n
\u00c1lvaro Obreg\u00f3n, vienas svarbiausi\u0173 Carranzos stovyklos lyderi\u0173, i\u0161kilo kaip efektyvus karvedys. Tekste pasakojama, kad m\u016b\u0161yje prie Celaya jis neteko de\u0161in\u0117s rankos ir d\u0117l to gavo pravard\u0119 \u201evienarankis i\u0161 Celaya\u201c, o jo vadovaujamos paj\u0117gos prisid\u0117jo prie villist\u0173 pralaim\u0117jimo.<\/p>\n
Ta\u010diau ir konstitucionalist\u0173 stovykloje netr\u016bko i\u0161davys\u010di\u0173. Carranzai paskyrus \u012fp\u0117diniu ma\u017eiau \u017einom\u0105 diplomat\u0105, Obreg\u00f3n ir Plutarco El\u00edas Calles per\u0117jo \u012f opozicij\u0105, o Carranza buvo nu\u017eudytas b\u0117gdamas \u012f Veracruz.<\/p>\n
Plutarco El\u00edas Calles laikomas veik\u0117ju, kurio prezidentavimo laikotarpis simboli\u0161kai \u017eymi revoliucijos eros pabaig\u0105. Jis \u012fk\u016br\u0117 Nacionalin\u0119 revoliucin\u0119 partij\u0105, v\u0117liau tapusi\u0105 Institucine revoliucine partija (PRI), kuri vald\u017eioje i\u0161silaik\u0117 daugiau nei 70 met\u0173 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n
Tekste pa\u017eymima, kad Calles paskelb\u0117 caudillo eros pabaig\u0105 ir institucinio laikotarpio prad\u017ei\u0105, ta\u010diau pats sukaup\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105, o v\u0117liau \u0161al\u012f fakti\u0161kai vald\u0117 per jam lojalius prezidentus per laikotarp\u012f, vadinam\u0105 \u201eEl Maximato\u201c. Jo dominavimas baig\u0117si, kai 1934 metais i\u0161rinktas L\u00e1zaro C\u00e1rdenas i\u0161st\u016bm\u0117 Calles \u012f tremt\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Meksikos revoliucij\u0105 formavo nuolat kintan\u010dios s\u0105jungos: nuo D\u00edazo nuvertimo iki Madero i\u0161davyst\u0117s, Villos ir Zapatos kov\u0173 bei PRI i\u0161kilimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55101,55098,55096,55100,55097,55102,55099],"miestas":[],"class_list":["post-69695","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-emiliano-zapata","tag-francisco-i-madero","tag-meksikos-revoliucija","tag-pancho-villa","tag-porfirio-diazas","tag-pri","tag-victoriano-huerta"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69695"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69695\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69695"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}