\u0160\u012f ruden\u012f Ukrainoje vis da\u017eniau pastebimos ne\u012fprastos vie\u0161nios \u2013 rie\u0161utin\u0117s, \u012f \u0161al\u012f atskridusios net i\u0161 Sibiro. Ornitologai tok\u012f masin\u012f pasirodym\u0105 vadina invazija \u2013 nereguliariomis migracijomis, kai pauk\u0161\u010diai staiga atsiduria gerokai u\u017e \u012fprasto arealo rib\u0173.<\/p>\n
Kaip portalui UNIAN ai\u0161kino ornitologas Vitalijus Gri\u0161\u010denka, \u0161is rei\u0161kinys n\u0117ra kasmetinis: per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius tokie atskridimai fiksuojami ma\u017edaug kas 8\u201310 met\u0173. Ankstesni atvejai Ukrainoje registruoti 2018 ir 2008 metais, o da\u017eniausiai invazija prasideda antroje rudens pus\u0117je \u2013 spal\u012f, kartais dar rugs\u0117jo pabaigoje.<\/p>\n
Rie\u0161utin\u0117 Ukrainoje paprastai peri Karpat\u0173 regione, kai kur aptinkama ir Poles\u0117s \u0161iaur\u0117je. Ta\u010diau \u0161\u012fkart kalbama apie \u0161iaurin\u012f por\u016b\u0161\u012f, kurio pagrindinis arealas driekiasi Sibire ir \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Europoje \u2013 dalis \u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 dabar pasiek\u0117 Ukrain\u0105.<\/p>\n
Pasak ornitologo, pagrindin\u0117 prie\u017eastis \u2013 maisto stoka gimtuosiuose mi\u0161kuose. Rie\u0161utin\u0117s invazijos siejamos su dideliu pagrindini\u0173 lesalo augal\u0173 nederliumi per\u0117jimo vietose: kai maisto nepakanka visiems, pauk\u0161\u010diai priversti klajoti ir ie\u0161koti kit\u0173 teritorij\u0173, kartais nuskrisdami net iki Vidurio ar Vakar\u0173 Europos.<\/p>\n
Rie\u0161utin\u0117s pavadinimas (rus\u0173 kalboje ji dar vadinama \u201ekedrovka\u201c) tiesiogiai susij\u0119s su j\u0173 racionu: ruden\u012f ir \u017eiem\u0105 svarbiausias lesalas yra sibirin\u0117s kedrin\u0117s pu\u0161ies s\u0117klos. Kai \u0161i\u0173 s\u0117kl\u0173 beveik n\u0117ra, pauk\u0161\u010diai nebeturi kuo maitintis ir pradeda plataus masto klajones.<\/p>\n
Derlingumas, anot V. Gri\u0161\u010denkos, kinta cikli\u0161kai. Jei kelet\u0105 met\u0173 s\u0117kl\u0173 b\u016bna daug, pauk\u0161\u010diams lengviau i\u0161gyventi, j\u0173 populiacija auga, ta\u010diau v\u0117liau gali ateiti sezonas, kai s\u0117kl\u0173 derlius menkas \u2013 tada maisto visiems nebeu\u017etenka, ir prasideda migracijos \u012f pietus bei pietvakarius.<\/p>\n
Tokie klajojimai neb\u016btinai baigiasi s\u0117kmingai. Ornitologas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad dalis pauk\u0161\u010di\u0173 gali bandyti \u012fsitvirtinti naujose vietose, ta\u010diau daug j\u0173 \u017e\u016bsta \u2013 tampa pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 grobiu arba neberanda pakankamai maisto, tod\u0117l galiausiai tai gali ma\u017einti populiacij\u0105.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tiksliai nusp\u0117ti, kada pasikartos kitas masinis atskridimas, sud\u0117tinga, nors bendra periodika \u2013 ma\u017edaug kas 8\u201310 met\u0173 \u2013 pastaruoju metu i\u0161lieka pana\u0161i.<\/p>\n
Rie\u0161utin\u0117s priklauso varnini\u0173 \u0161eimai \u2013 jos giminait\u0117s yra varnos, kovai, kuosos. I\u0161ori\u0161kai atskirti \u012f Ukrain\u0105 atskridusi\u0105 sibirin\u0119 rie\u0161utin\u0119 nuo Karpat\u0173 populiacijos es\u0105 beveik ne\u012fmanoma \u2013 ne specialistui jos atrodo labai pana\u0161ios.<\/p>\n
Pasak ornitologo, tai tamsiai pilkas, beveik juodas pauk\u0161tis su ry\u0161kiomis \u0161viesiomis d\u0117mel\u0117mis, ypa\u010d matomomis ties uodega. Dar vienas po\u017eymis \u2013 specifinis, a\u0161trus, \u201emetali\u0161kas\u201c balsas, kuris i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 \u012fprast\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 gars\u0173.<\/p>\n
Invazijos metu rie\u0161utin\u0117s da\u017eniausiai laikosi nedidel\u0117mis grupel\u0117mis \u2013 po dvi ar tris, kartais aptinkamos ir pavieniui. Literat\u016broje apra\u0161omi ir didesni susib\u016brimai, ta\u010diau tai, anot pa\u0161nekovo, reti atvejai.<\/p>\n
Kad pauk\u0161\u010diai atskrido b\u016btent i\u0161 \u0161iaur\u0117s, sprend\u017eiama i\u0161 j\u0173 jud\u0117jimo krypties: pirmieji pasteb\u0117jimai fiksuoti dar rugs\u0117jo antroje pus\u0117je \u0161iaur\u0117s rytuose, v\u0117liau jie pasirod\u0117 vis pie\u010diau ir pietvakari\u0173 kryptimi.<\/p>\n
V. Gri\u0161\u010denka teigimu, pats tolimas skrydis rie\u0161utin\u0117ms n\u0117ra ne\u012fveikiama problema \u2013 jos tiesiog klajoja ie\u0161kodamos lesalo ir sustoja ten, kur randa kuo maitintis. Be to, jos n\u0117ra labai i\u0161rankios: gali lesinti ne tik s\u0117klas, bet ir vabzd\u017eius, uogas, net smulkius gyv\u016bnus, pavyzd\u017eiui, drie\u017eus.<\/p>\n
Persik\u0117limas \u012f pietesnes teritorijas, kur klimatas \u0161velnesnis, \u017eiem\u0105 net gali palengvinti i\u0161gyvenim\u0105. Ta\u010diau v\u0117liau daug pauk\u0161\u010di\u0173 nebegr\u012f\u017eta atgal d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 dal\u012f sumed\u017eioja pl\u0117\u0161r\u016bnai, dalis neranda maisto ar \u017e\u016bsta nuo nelaiming\u0173 atsitikim\u0173, pavyzd\u017eiui, atsitrenk\u0119 \u012f langus.<\/p>\n
Kartu su rie\u0161utin\u0117mis Ukrainoje \u0161\u012f sezon\u0105 fiksuojama ir kry\u017eiasnapi\u0173 invazija. Ornitologas pabr\u0117\u017e\u0117, kad tai taip pat nat\u016bralus, periodi\u0161kai pasikartojantis procesas, da\u017eniausiai susij\u0119s su s\u0117kl\u0173 nederliumi \u0161iaur\u0117je ir \u0161iaur\u0117s rytuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ukrainoje masi\u0161kai pasirod\u0117 i\u0161 Sibiro atskridusios rie\u0161utin\u0117s: ornitologas ai\u0161kina, kad tai periodi\u0161ka \u201einvazija\u201c, susijusi su maisto stoka.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,14780,1367,2888,55143,55144,299],"miestas":[],"class_list":["post-69716","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-karpatu-kalnai","tag-ornitologija","tag-pauksciu-migracija","tag-riesutines","tag-sibirai","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69716","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69716"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69716\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69716"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69716"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69716"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69716"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}