Indijos vandenyne, ant gilaus tropinio rifo i\u0161orinio \u0161laito, aptikta ma\u017edaug 1,5 kilometro ilgio koral\u0173 kolonija \u2013 tokio masto radinys gali b\u016bti vienas did\u017eiausi\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Kolonija auga atolo pakra\u0161tyje netoli atoki\u0173 Kokos\u0173 (Kilingo) sal\u0173. J\u016br\u0173 biologas ir naras JP Hobbsas sako, kad tokio vaizdo iki \u0161iol n\u0117ra mat\u0119s, o mil\u017eini\u0161ko darinio tyrimams prireik\u0117 nema\u017eai laiko ir i\u0161tekli\u0173.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, tai ro\u017einis koralas i\u0161 Pachyseris genties. Palyginimui, \u012fprastai \u0161i\u0173 koral\u0173 kolonijos da\u017eniausiai u\u017eauga iki ma\u017edaug 2 metr\u0173 skersmens, tod\u0117l 1,5 kilometro ruo\u017eas \u2013 i\u0161skirtinis atvejis.<\/p>\n
Nardymo operatorius Dieteris Gerhardas giganti\u0161k\u0105 koral\u0105 pasteb\u0117jo dar prie\u0161 ma\u017edaug 30 met\u0173, ta\u010diau tik neseniai pavyko gauti finansavim\u0105, kad kolonija b\u016bt\u0173 nuosekliai i\u0161matuota ir su\u017eym\u0117ta.<\/p>\n
Kaip pasakojo JP Hobbsas portalui \u201eScienceAlert\u201c, jis prad\u0117jo nuo pirmosios nardymo vietos ir plauk\u0117 tolyn, kol prakti\u0161kai pritr\u016bko oro \u2013 kolonijos \u201epabaigos\u201c vis nebuvo. Tod\u0117l teko kartoti antr\u0105, tre\u010di\u0105 ir kitus n\u0117rimus.<\/p>\n
Galiausiai, po 12 atskir\u0173 n\u0117rim\u0173, mokslininkas su\u017eym\u0117jo vis\u0105 kolonijos ilg\u012f. Vienu metu jis band\u0117 grei\u010diau \u012fveikti atstum\u0105, kai valtis temp\u0117 j\u012f priri\u0161usi lynu, ta\u010diau toks b\u016bdas pritrauk\u0117 pernelyg didel\u012f rykli\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
Net pasiekus, regis, kolonijos pabaig\u0105 paai\u0161k\u0117jo, kad u\u017e ma\u017edaug 10 metr\u0173 tarpo koralai t\u0119siasi ir kitoje pus\u0117je. Hobbsas neatmet\u0117, jog anks\u010diau kolonija gal\u0117jo b\u016bti ilgesn\u0117 nei 2 kilometrai \u2013 tarpas gal\u0117jo atsirasti ten, kur rifo dalis buvo suirusi ir nuslinkusi.<\/p>\n
Nuo 50 skirting\u0173 ta\u0161k\u0173 per vis\u0105 kolonij\u0105 buvo paimti koral\u0173 m\u0117giniai. Jie perduoti Kvynslando muziejui, kur j\u016br\u0173 genomikos specialistas Peteris Cowmanas tikisi i\u0161 DNR duomen\u0173 geriau suprasti \u0161io darinio kilm\u0119.<\/p>\n
Vienas pagrindini\u0173 klausim\u0173 \u2013 ar tai vienas geneti\u0161kai identi\u0161kas organizmas, i\u0161aug\u0119s i\u0161 vienos lervos ir per labai ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161sipl\u0117t\u0119s iki mil\u017eini\u0161ko masto. Kita versija \u2013 tai keli artimai giminingi dariniai, kurie ilgainiui suaugo ir susiliej\u0119 sudar\u0117 savoti\u0161k\u0105 \u201echimer\u0105\u201c.<\/p>\n
Jei paai\u0161k\u0117t\u0173, kad tai vienas individas, jo am\u017eius gal\u0117t\u0173 siekti \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Cowmanas teigia, kad DNR mutacij\u0173 \u017eem\u0117lapis leist\u0173 sudaryti vadinam\u0105j\u012f molekulin\u012f laikrod\u012f ir apytiksliai \u012fvertinti, kiek laiko kolonija egzistuoja.<\/p>\n
Kolonija driekiasi ma\u017edaug 14\u201365 metr\u0173 gylyje, tod\u0117l pasiekia vadinam\u0105j\u0105 prieblandos zon\u0105, kur \u0161viesos gerokai ma\u017eiau. Tai laikoma gana \u012fprasta Pachyseris buveine, ta\u010diau \u0161i kolonija apima itin plat\u0173 \u0161viesos ir temperat\u016bros s\u0105lyg\u0173 spektr\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jams \u012fdomu, kokios aplinkos s\u0105lygos leido tokiam koralui i\u0161likti taip ilgai ir pasiekti tok\u012f dyd\u012f. Jie atkreipia d\u0117mes\u012f, kad seklumose prie Kokos\u0173 sal\u0173 koralus paveik\u0117 balimas, ligos ir dygl\u0117toji j\u016br\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117, ta\u010diau gilesniuose sluoksniuose situacija gali b\u016bti stabilesn\u0117.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat svarsto, ar gilesni rifai gali tapti savoti\u0161ka prieglobs\u010dio zona j\u016br\u0173 gyv\u016bnijai, kai sekl\u016bs vandenys patiria kar\u0161\u010dio bangas ir kitus stres\u0105 kelian\u010dius rei\u0161kinius. Dabar, kai kolonija su\u017eym\u0117ta, ateityje bus galima steb\u0117ti, kaip ji kinta per balimo epizodus ar kitus klimato nulemtus \u012fvykius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijos vandenyne prie Kokos\u0173 sal\u0173 su\u017eym\u0117ta 1,5 km ilgio Pachyseris koral\u0173 kolonija \u2013 jos tyrimams prireik\u0117 12 n\u0117rim\u0173 ir DNR m\u0117gini\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[27061,673,55157,32638,14042,19448,55013],"miestas":[],"class_list":["post-69725","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-indijos-vandenynas","tag-klimato-kaita","tag-kokosu-salos","tag-koralai","tag-koralu-rifai","tag-nardymas","tag-pachyseris"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69725"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69725\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69725"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}